Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, S. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja S. L. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. po sutuoktinio B. L. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydama turtą.

2. Pareiškėja nurodė, kad B. L. yra pareiškėjos sutuoktinis. Iki mirties B. L. su pareiškėja gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu pagal 2002 m. rugsėjo 12 d. rentos sutartį. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. L. sutuoktinis B. L.. Pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradusi jį valdyti, t. y. perėmė visus jo turėtus reikmenis, knygas, jo asmeninius daiktus, nuotraukas, šeimos relikvijas. Butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties pareiškėja naudojosi viena pati, sudarinėjo sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat rūpinosi gyvenamojo namo, kuriame butas yra, renovacija, 2015 m. gegužės 15 d. sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. FD-13AT-P371/40, iki šiol moka kredito grąžinimo įmokas.

3. Pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, nurodė, kad pareiškėja po mirusiojo B. L. mirties mokėjo komunalinius mokesčius už paslaugas, tačiau popierinės atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės už šį laikotarpį neturi išsisaugojusi. Tačiau tokie būsto mokesčiai, kaip kasmėnesinės įmokos už būsto renovaciją VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, matyti iš teismui pateikto pareiškėjos sąskaitos išrašo ir jie vyko nuo pat B. L. mirties. Už kitas paslaugas iš sąskaitos, ką pagrindžia teismui pateiktas išrašas, buvo mokama nuo 2019 metų, tačiau tai, jog mokėjimai nuo 2019 metų už komunalines paslaugas buvo tapataus dydžio, pagrindžia, jog įsiskolinimo paslaugų tiekėjams niekada nėra buvę, taigi pareiškėja po savo sutuoktinio mirties mokėjo ne tik būsto renovacijos mokesčius, tačiau ir kitus būstui priskaičiuotus mokesčius nuosekliai, pastoviai ir nuo pat sutuoktinio B. L. mirties.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.

5. Suinteresuotas asmuo S. P. pateikė teismui pranešimą, kuriuo sutiko su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, kad po tėvo B. L. mirties turtu rūpinosi ir naudojosi suinteresuoto asmens mama S. L. Į mirusiojo B. L, nors jis testamentu visą turtą buvo palikęs S. P., palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Remiantis (duomenys neskelbtini) viešosios įstaigos Šv. Roko ligoninės medicininiu mirties liudijimu Nr. 17-5388272, nustatyta, kad B. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažymų apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja S. L. ir B. L. nuo 2014 m. gegužės 28 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), santuokos data: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, nurodė, kad pareiškėja su B. L. buvo susilaukę vienintelio vaiko S. P.. 2009 m. kovo 26 d. oficialiuoju testamentu B. L. paliko visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą savo dukrai S. P., tačiau teismui pateiktame pranešime suinteresuotas asmuo S. P. nurodė, kad, nepaisant jos naudai sudaryto testamento, ji į tėvo palikimą nepretenduoja. Iš Testamentų registro 2024 m. rugsėjo 12 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų B. L. palikimo priėmimo ir jo atsisakymo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro 2024 m. rugpjūčio 6 d. išrašo matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nuo 2002 m. rugsėjo 18 d. registruota pareiškėjos S. L. vardu.

7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

8. Remiantis CK 5.13 straipsniu, mirusiojo B. L. sutuoktinė S. L. paveldi pagal įstatymą.

9. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

11. Po B. L. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau S. L. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad S. L. iki palikėjo bei po jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už šį turtą mokesčius. Jokie kiti asmenys nėra priėmę B. L. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad S. L. priėmė po sutuoktinio B. L. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po B. L. mirties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. L. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.