Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. V. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-11-12 G. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2114318-12 pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2012-11-12 apie 8 val.45 min. Švenčionių r., Pabradėje, Vilniaus - Bajorėlių g. G. V., vairuodamas automobilį Toyota v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Apsaugos komanda“, vengė patikrinimo dėl apsvaigimo, pažeidė KET 14 p. reikalavimus.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklausta liudytoja M. S. patvirtino, kad, atlikdama tarnybines pareigas, šviesiu paros metu, esant geram matomumui, matė, kaip iki dirbusių policijos pareigūnų neprivažiavęs automobilis Toyota Corolla sustojo važiuojamojoje dalyje. Iš vairuotojo vietos išlipo G. V., kuris persėdo į automobilio priekyje įrengtą keleivio vietą, o joje sėdėjęs I. A., apėjęs automobilį, atsisėdo už automobilio vairo. Neužilgo transporto priemonė pajudėjo link policijos ekipažų. Sustabdžiusi automobilį Toyota Corolla, M. S. atpažino keleivio vietoje sėdėjusį G. V., kaip automobilį vairavusį asmenį. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios patrulės - liudytojos M. S. parodymus patvirtino liudytojai V. G., S. V. bei M. J.. Minėti asmenys bylos baigtimi suinteresuoti nebuvo, asmeniškai G. V. nepažinojo, todėl jiems nebuvo pagrindo duoti teismui teisės pažeidimo įforminimo aplinkybes iškreipiančius parodymus. Jų parodymų nenuneigė ir kita bylos medžiaga. Ta aplinkybė, kad G. V. ir I. A. išdėstytos versijos prieštaravo pareigūnų parodymams, nereiškia, jog G. V. administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teismas turėjo kritiškai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas versijas, nes jis jų iš esmės nepagrindė. Apeliaciniame skunde pažymima, jog G. V. pateiktas paaiškinimas, jog netoli reido metu dirbusių policijos pareigūnų sustojo dėl to, kad tarnybiniame, UAB „Apsaugos komanda" priklausančiame automobilyje paieškotų gesintuvo, vaistinėlės ir dokumentų, kelia abejonių. Minėtus veiksmus automobilio vairuotojas galėjo atlikti, ir sustabdžius policijai, juolab, kad šie veiksmai Kelių eismo taisyklių nėra draudžiami.

Institucija nurodo, kad teismas, teikdamas pirmenybę I. A., G. V. parodymams ir UAB „Apsaugos komanda" administracijos pateiktiems duomenims, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad G. V. vengė pasitikrinti neblaivumą. Pažymi, jog G. V. teismui patvirtino, kad, policijos pareigūnei pasiūlius patikrinti neblaivumą, jis nuo tikrinimo atsisakė, vėliau kitam pareigūnui dar kartą paprašius patikrinti neblaivumą, G. V. nurodė, jog neblaivumo nesitikrins. Tokie asmens veiksmai akivaizdžiai užkirto kelią neblaivumui nustatyti, t.y. pastarasis padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Nurodo, kad G. V. atžvilgiu iškeltoje byloje vaizdo ir garso įrangos nenaudojimas administracinei atsakomybei jokios įtakos neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas formaliai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės nepateikdamas tokio procesinio sprendimo priėmimo motyvų, neanalizuodamas įrodymų turinio ir jais nustatytų aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. V. veiksmuose nėra ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nors G. V. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad 2012-11-12 apie 8.45 val. automobilio Toyota Corolla nevairavo, o jį vairavo I. A., tokie jo parodymai paneigti teisme apklaustų policijos pareigūnų M. S., V. G., S. V., M. J. bei V. S. parodymais, V. G. ir M. S. tarnybiniu pranešimu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja M. S. teismo posėdyje parodė, kad trys policijos ekipažai Pabradėje protokole nurodytoje sankryžoje vykdė priemonę „Koridorius“. Prieš tai Vilniuje buvo atliktas instruktažas. Visų ekipažų vyresniuoju buvo vadas V. G.. Jis buvo kartu su ja ekipaže viename automobilyje. Sustojus sankryžoje, ji pamatė, kad vienas iki jų neprivažiavęs automobilis sustojo ir asmenys apsikeitė vietomis. Toliau automobilis važiavo link jų, ji sustabdė automobilį. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Ji paprašė keleivio vietoje sėdintį G. V., kuris, kaip ji matė, prieš tai vairavo sustabdytą automobilį, pasitikrinti neblaivumą, tačiau G. V. atsakė, kad jis automobilio nevairavo, o sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Ji matė, kaip G. V. išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir atsisėdo į keleivio vietą, pastovėjo taip ir pajudėjo link policijos ekipažų, ji nepamena, pro kurią pusę - priekį ar automobilio galą G. V. apėjo mašiną ir atsisėdo į keleivio vietą. Pirmas išlipo G. V., o tada - kitas asmuo. Matomumas buvo labai geras, nuo policijos ekipažo iki sustojusio automobilio buvo ne didesnis, kaip 300 m, atstumas. Stabdomas automobilis važiavo Bajorėlių gatve. Be jos šį apsikeitimą matė V. G., dėl kitų pareigūnų - ji nežino. Vairuotojas, vairavęs automobilį stabdymo metu, nekėlė įtarimų, todėl ji jo netikrino ir iš jo rašytinio paaiškinimo neėmė, tačiau žodžiu šis asmuo paaiškino, kad vairavo jis. Ką aiškino vairuotojas I. A., ji nurodė tarnybiniame pranešime. Ji netikrino savo tarnybiniame pranešime ir protokole užfiksuotų ir tarpusavyje neatitinkančių duomenų. Jų automobilis yra su vaizdo ir garso įrašymo įranga, kuri, atliekant procesinius veiksmus tarnybiniame automobilyje, turėjo būti naudojama, tačiau nei garso, nei vaizdo įrašas nebuvo daromas, per klaidą to nenurodė savo tarnybiniame pranešime. Už garso ir vaizdo įrašą atsakingas buvo V. G.. G. V. iš įvykio vietos buvo vežamas į Pabradės policijos nuovadą, tokį sprendimą priėmė vadas V. G.. Ji nežino, kodėl nebuvo laikytasi plano „Koridorius“ tvarkos. Kuopos vadas pravedė instruktažą, todėl ji su įsakymu buvo supažindinta, o ataskaitą pildo būrio vadas, ji nežino, ar pildė. Už įrašų darymą ir saugojimą atsakingas ekipažo vyresnysis V. G.. Jis ne visą laiką buvo automobilyje. Buvo išėjęs pasiimti alkotesterį ir tuo metu prisėdo S. V..

Iš liudytojo V. G. parodymų, duotų teismo posėdyje matyti, kad 2012 m. lapkričio mėn. buvo organizuotos priemonės „Koridorius“ Švenčionių rajone, kurioje dalyvavo trys policijos pareigūnų ekipažai - buvo gal 5-6 pareigūnai. Prieš tai buvo pravestas instruktažas Vilniaus mieste. Pabradės mieste stovėjo Vilniaus gatvėje prie tilto ir pamatė 20 metrų nuo jų atstumu UAB „Apsaugos komanda“ automobilį, kuris sustojo kitoje tilto pusėje, asmenys apsikeitė vietomis. Atvažiavus prie policijos pareigūnų, šis automobilis buvo sustabdytas. Asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, sakė, kad nevairavo. Kilo įtarimas, kad jis neblaivus, siūlė jam pasitikrinti, bet jis atsisakė. Vairuotojas, kuris stabdymo metu vairavo automobilį, jo prašė paleisti, nurodė, kad jis - buvęs pareigūnas, kad kolegos. Asmuo norėjo rašyti paaiškinimą, bet vėliau atsisakė. Tarnybiniame automobilio viduje buvo garso ir vaizdo filmavimo aparatūra, todėl, kai G. V. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai, turėjo būti daromas garso ir vaizdo įrašas, kuris nebuvo daromas dėl taupumo, taip pat nebuvo naudojamas ir video registratorius. G. V. vežė į nuovadą gal tapatybei nustatyti, tiksliai nepamena kodėl, sutinka su M. S. parodymais, kad G. V. vežė, nes norėjo pasidaryti jo dokumentų kopiją. Trys policijos automobiliai stovėjo Vilniaus gatvėje, žiūrėjo priekinėmis šviesomis į Vilniaus pusę, nors gali būti, kad stovėjo Bajorėlių gatvėje, kaip nurodo M. S.. Jis buvo visų ekipažų vyresnysis. Kai buvo sustabdytas automobilis, prie jo buvo priėjęs kito ekipažo pareigūnas S. V., kuris padėjo sulaikyti G. V., norėjusį pasišalinti. Automobilį prieš tai stabdė M. S.. Stabdymo metu automobilį vairavusiam asmeniui nebuvo siūloma pasitikrinti blaivumą. Keleiviui G. V. buvo siūloma pasitikrinti, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad nevairavo. M. S. rašė protokolą, stabdė automobilį, todėl galima sakyti, kad ji buvo tikrinantis pareigūnas. Užduotyje nurodytą mašinų tikrinimo vietą – prie degalinės, jo nurodymu ekipažai pakeitė. Negali nurodyti, kiek truko G. V. patikra. I. A. dokumentai nebuvo sulaikyti. Iš kitų asmenų ir pareigūnų paaiškinimai nebuvo imami. Garso ir vaizdo įrašas turėjo būti daromas tuo metu, kai G. V. buvo tarnybiniame automobilyje, protokolą surašyti jis liepęs M. S.. Konkrečiai liudytojas matė, kaip buvo sustojęs UAB „Apsaugos komanda“ automobilis, išlipo vairuotojas, kuris nuėjo į keleivio pusę, o keleivis į vairuotojo pusę, kuris gal pro automobilio priekį ėjo.

Iš esmės analogiškas G. V. patikrinimo aplinkybes M. S. ir V. G. nurodė savo tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad G. V. atsisakė tikrinti neblaivumą alkotesteriu (b.l. 4).

Liudytojas S. V. teismo posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo prevencinėje priemonėje „Koridorius“ Pabradės m. stovėjo Vilniaus gatvėje ant tilto ir kažkas iš pareigūnų pasakė pažiūrėti į automobilį. Jis atsisukęs pamatė, kad ant viaduko buvo UAB „ Apsaugos komanda“ automobilis maždaug 50 - 60 metrų atstumu nuo jo ir vairuotojas keitėsi su keleiviu vietomis, kaip konkrečiai vyko apsikeitimas - negali nurodyti, nes nepamena. Po 2-3 min. automobilis pradėjo važiuoti link jų, M. S. jį sustabdė, tuo metu automobilį vairavo uniformuotas apsaugos darbuotojas. Automobilis sustojo. Vairuotojas kažkokius dokumentus pateikė, keleivis bandė pasišalinti, todėl jis pats priėmė sprendimą ir pakvietė keleivį prieiti prie M. S. tarnybinio automobilio ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Jis matė, kaip šis automobilis buvo kažkur išvykęs. Jis buvo kito ekipažo vyresnysis, jo automobilis buvo su vaizdo ir garso įranga, kuria fiksuojama, kas vyksta automobilyje, esant priešingai - faktas, kad ši įranga nebuvo naudojama, turi būti įrašytas į tarnybinį pranešimą. G. V. buvo be uniformos. Prieš priemonę „koridorius“, instruktažą atliko V. G..

Iš liudytojo M. J. parodymų, duotų teismo posėdyje matyti, kad jis kartu su kitais pareigūnais vykdė prevencinę priemonę, prieš tai buvo pravestas instruktažas Vilniuje, atrodo, kad tai atliko būrio vadas V. G.. Prevencinė priemonė buvo vykdoma Pabradės m. sankryžoje, tiksliau netoli jos, buvo išlipę 5- 6 pareigūnai iš trijų automobilių, kiekviename buvo gal po du pareigūnus. Jis matė, kaip link pareigūnų važiavo automobilis, jis sustojo, du asmenys išlipo ir susikeitė vietomis, tada važiavo link pareigūnų. Atrodo, M. S. stabdė šį automobilį. Kada jis pastebėjo, jog automobilis sustojo, tai pats buvo prie sankryžos, o nuo jo iki automobilio buvo maždaug 50-60 metrų atstumas. Nepamena, kas iš to automobilio pirmas išlipo - vairuotojas ar keleivis. Matė, kaip iš vairuotojo pusės išėjo G. V. ir atsisėdo į keleivio vietą, apeidamas automobilį iš galo ar per priekį - tiksliai nepamena. Sustabdžius automobilį, jį jau vairavo ne G. V., o kitas asmuo, kuris buvo su uniforma. Toliau jis dirbo savo darbą ir įvykyje niekaip nedalyvavo, jo nestebėjo

Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad praeitais metais vykdė prevencines priemones Pabradėje, prieš tai instruktažą pravedė būrio vadas V.G. V., Giraitės gatvėje, gal tuo metu buvo ir kuopos vadas. Trys policijos automobiliai sustojo sankryžoje, kažkas iš pareigūnų, atrodo M. S., atkreipė jo dėmesį, kad sustojo UAB „Apsaugos komanda“ automobilis ir matėsi, kad vairuotojas išlipo ir susikeitė su keleiviu vietomis. Po kiek laiko automobilis pajudėjo link pareigūnų. Negali nurodyti, kas pirmas išlipo - vairuotojas ar keleivis, kaip jie apėjo automobilį, atrodo, abu apėjo automobilį iš skirtingų pusių. Automobilį stebėjo iš maždaug 50 metrų atstumo. Automobilį stabdė M. S.. Toliau jis dirbo savo darbą ir įvykyje niekaip nedalyvavo, jo nestebėjo. G. V. sėdėjo ir policijos automobilyje. Liudytojui policijos automobilis priskirtas, todėl jis buvo atsakingas už jam priskirto automobilio vaizdo ir garso įrašų darymą, negalima nedaryti garso ir vaizdo įrašo, kai tarnybiniame automobilyje atliekamas procesinis veiksmas. Jei G. V. būtų patalpintas į jo automobilį, tai jis būtų įjungęs prietaisus. Negalima surašyti protokolo keleiviui.

Taigi, byloje esančių įrodymų analizė rodo, kad G. V., esant įtarimui, jog 2012-11-12 apie 8 val.45 min. Švenčionių r. sav., Pabradėje, Vilniaus - Bajorėlių g. vairuodamas automobilį Toyota v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Apsaugos komanda“, vengė patikrinimo dėl apsvaigimo. Tą patvirtino liudytojai M. S., V. G., S. V., M. J. bei V. S., betarpiškai, esant geram matomumui, matę, jog minėtą automobilį, iki G. V. persėdant į keleivio vietą, vairavo būtent G. V., o ne I. A.. Pažymėtina ir tai, kad visi liudytojai patvirtino G. V. ir I. A. susikeitimo vietomis faktą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai M. S., V. G., S. V., M. J. bei V. S. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus, nepagrįstai apkalbėti G. V., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka jų rašytinius paaiškinimus. Be to, minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 65). Todėl minėtų liudytojų parodymai laikytini patikimais.

G. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis automobilio nevairavo protokole nurodytu laiku, nes jo darbo pamaina jau buvo pasibaigusi ir automobilis nebuvo jo žinioje. Tuo metu jis dirbo UAB „Apsaugos komanda“ Pabradėje. Pamainoje dirbančiam darbuotojui darbui buvo suteiktas automobilis Toyota Corolla. Jo darbas buvo pamaininis. Buvo nustatyta, kad S. R. prie jo namų 2012-11-11 8.30 perdavė jam automobilį. Liudytojas I. A. taip pat nurodė, kad 2012 m. lapkričio 12 d. 8.30 val. jis perėmė pamainą iš G. V., kuris, kaip visada, su automobiliu atvažiavo pas jį prie namų. Tada I. A. sėdo į vairuotojo vietą ir pradėjo automobilį vairuoti, G. V. sėdėjo šalia jo keleivio sėdynėje. Tačiau tokia jų versija paneigta liudytojų M. S., V. G., S. V., M. J. bei V. S. patikimais ir objektyviais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas tiek G. V., tiek I. A. duotus parodymus vertina, kaip siekį išvengti ir padėti išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie paneigti pripažintų patikimais liudytojų parodymais.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimą sudaro tie atvejai, kai dėl transporto priemonę vairavusiu asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Kaip matyti iš liudytojų M. S. ir V. G. parodymų bei tarnybinių pranešimų, G. V. buvo siūloma pasitikrinti, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad nevairavo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. V. vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti dėl apsvaigimo, todėl jo veiksmai atitinka ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimo sudėtį.

Remiantis tuo, kas nustatyta, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutarimas yra naikinamas, kaip nepagrįstas, ir priimamas naujas nutarimas.

Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, jų padarymo aplinkybes, G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, t.y. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. V. paskyrus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. kėlė apeliacinio skundo padavimo termino klausimą, tačiau laikytina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo apelianto nepriklausančių aplinkybių, nes duomenų, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimas būtų įstatymų nustatyta tvarka ir terminu išsiųstas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra, apeliantas nurodė, kad skundžiamą nutarimą gavo 2013-02-28, t.y. likus dviems darbo dienoms iki termino pabaigos, šie duomenys bylos medžiaga nepaneigti. Šias priežastis Švenčionių apylinkės teismas pripažino pagrįstomis ir, išspręsdamas rezoliucijomis atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, priimti apeliacinį skundą bei jį išsiųsti nagrinėjimui (b.l.85, 90), termino atnaujinimo klausimą, nors ir įstatymo nereglamentuota forma, išsprendė. Todėl laikytina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo atnaujintas ir skundas buvo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą.

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: G. V. nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirti 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas: 55641, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai adresu Birželio 23-osios g.10, Vilniuje).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius teismui baudos mokėjimo kvito šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.). Tokiu atveju asmuo, kuriam yra paskirta administracinė nuobauda, patirs antstolio žinioje esančios vykdomosios bylos vykdymo išlaidas.

Nutarimas neskundžiamas.