- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-4993-1172/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00771-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- B. N., S. P., V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., A. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. N., S. P. ir V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., A. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai B. N., S. P., ir V. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai po pusbrolio V. P. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (registracijos Nr. CBP-931).
Pareiškime pareiškėjai nurodė, jog jų tėtis M. P. (mirties data (duomenys neskelbtini)) turėjo brolį V. P. (mirties data (duomenys neskelbtini)). Jų abiejų tėtis, pareiškėjų senelis buvo M. P. Pareiškėjų dėdė V. P. turėjo sūnų, pareiškėjų pusbrolį – V. P. Pareiškėjų pusbrolis V. P. gyveno santuokoje su J. P. (mirties data (duomenys neskelbtini)). V. P. turėjo du vaikus, t. y. suinteresuotus asmenis: R. M. ir A. Š.. V. P. turėjo šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pusbrolis V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus V. P. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo V. P. mirties palikimą priėmė jo pusseserės B. N. ir V. A. bei pusbrolis S. P. faktiškai pradėję jo turtą valdyti. Faktinis valdymas pasireiškė tuo, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais rūpinosi pusbrolio turtu, laikė jį kaip savą. Pareiškėjai nuo pat pusbrolio V. P. mirties rūpinosi jo likusia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi, nuolatos šienavo jį, prižiūrėjo jo stovį. Pareiškėjai pabrėžė, kad žemės sklypo likusi (duomenys neskelbtini) dalis priklausė pareiškėjams ir jų mirusiai motinai, A. P., kurios dalį po mirties taip pat paveldėjo pareiškėja V. A.. Pareiškėjai žemės sklypu iš esmės disponavo visu, neišskirdami dalių, žinodami, kad tvarko taip pat ir mirusio pusbrolio dalį. Likusį pusbrolio V. P. turtą pareiškėjai visą laiką nuo pat jo mirties laikė kaip savą, rūpinosi juo kaip savu. Pareiškėjai yra sudarę su ūkininku M. Č. ir E. M. (Č.) žemės sklypo nuomos sutartis dėl savo dalių, tačiau taip pat yra žodžiu susitarę, kad dirbtų panaudos pagrindais ir pusbrolio dalį, kad jo dalis nedirvonuotų. Tarp šalių sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nėra sudaryta. (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra taikiusi administracinio poveikių priemonių už nepriežiūrą. Tai patvirtina, kad visas žemės sklypas, įskaitant ir mirusiojo dalį, yra prižiūrėtas. V. P. vaikai šiuo turtu niekada nesidomėjo, jo netvarkė, neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, pareiškėjai niekada su jais nėra kalbėję apie turtą, likusį po tėvo mirties (registracijos Nr. CBP-931).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Nurodė, kad duomenų apie pareiškėjų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi. Taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios jų prašomą nustatyti juridinį faktą (registracijos Nr. DOK-14647).
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi (registracijos Nr. DOK-22088, Nr. DOK-22304).
Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas buvo įgytas ir V. P. mirė dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos V. P. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal minėto straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų senelis M. P. turėjo du vaikus: M. P. (gimimo data – (duomenys neskelbtini), mirties data – (duomenys neskelbtini)) ir V. P. (gimimo data – (duomenys neskelbtini), mirties data – (duomenys neskelbtini)). M. P. ir A. P. susilaukė trijų vaikų: B. N., gimusios (duomenys neskelbtini), S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje yra pareiškėjais. Pareiškėjų dėdė V. P. ir A. L. turėjo sūnų V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjų pusbrolis. V. P. kartu su J. P., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė, susilaukė dviejų dukrų – R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pusbrolio V. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). V. P. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, testamento nebuvo sudaręs. Po palikėjo V. P. mirties R. M. ir A. Š., kaip pirmos eilės įpėdinės (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl joms priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjai, kaip penktos eilės įpėdiniai (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į notarų biurą taip pat nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjo V. P. mirties nebuvo užvesta. Mirus pusbroliui V. P., pareiškėjai bendru sutarimu prižiūrėjo, rūpinosi bei naudojosi žemės sklypu kaip savo, pareiškėjai yra sudarę žemės sklypo nuomos sutartį dėl savo dalių, taip pat yra žodžiu susitarę, kad pusbrolio žemės sklypo dalis būtų dirbama panaudos pagrindais. Duomenų, kad žemės sklypas būtų neprižiūrimas byloje nėra.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjai priėmė palikimą po jų pusbrolio V. P. mirties, pradėdami faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo žemės sklypą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo V. P. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jiems nebuvo išduotas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos B. N. ir V. A. yra palikėjo pusseserės, o pareiškėjas S. P. – palikėjo pusbrolis. Kadangi aukštesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė, prieštaravimų dėl palikimo priėmimo fakto byloje taip pat nėra pateikta, todėl pareiškėjai, būdami penktos eilės įpėdiniais pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 5 punktą, turi teisę paveldėti palikėjo turtą.
Pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti pusbrolio palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 14,20 Eur, kurios viršija minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Įvertinus tai, kad kiekvienam iš pareiškėjų tenkanti suma yra 4,73 Eur (14,20 Eur / 3), kuri neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, jos nepriteistinos iš pareiškėjų (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų B. N., S. P. ir V. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po pusbrolio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.