Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, dalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus atstovei A. N. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Ž. Č.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pabrėžia, kad sutinka tik su ta Departamento Kauno skyriaus sprendimo dalimi, kuria pradėta administracinė procedūra pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su Departamento Kauno skyriaus konstatuotu faktu, kad ji sutiko su 12,66 kv. m. gyvenamosios patalpos palėpėje įrengimu. Kaip minėjo pareiškėja, jokie rašytiniai bendraturčių sutikimai pagal Statybos įstatymą nebuvo gauti. Be to, Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-12-15 posėdžio protokole Nr. 6R-815 „Dėl gyvenamojo namo palėpės rekonstravimo (duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, kad trečiajam asmeniui nebuvo leista įrengti naujų langų. Tačiau, pasak pareiškėjos, trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. Č. šių nurodymų nepaisė ir apskritai neturėjo projektinių sprendinių, suderintų su Departamento Kauno skyriumi dėl įdėtų dviejų „Velux“ tipo stoglangių.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio 9 dalies, 10 dalies 11, 19, 23-24 punktų nuostatomis, pareiškėja mano, kad Departamento Kauno skyrius privalėjo sustabdyti trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą veiklą kultūros paveldo teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, kol jis pats ir kitos valstybinės institucijos iš esmės baigs pradėtą tyrimą dėl paveldosaugos reikalavimų pažeidimų, kurie, pasak pareiškėjos, konstatuoti patikrinimo metu, tačiau to nepadarė. Pareiškėja akcentuoja, kad bendraturtis, realizuodamas savo, kaip statytojo, teisę kultūros paveldo teritorijoje privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos.

Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad Departamentas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinės teisės pažeidimo protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius tam tikrus pažeidimus, jokie administracinės teisės pažeidimo protokolai nebuvo surašyti, nebuvo apskritai svarstoma jų surašymo būtinybė. Teigia, kad nesiėmus atitinkamų veiksmų, jai, kaip vienai iš Pastato bendraturčių, yra nepagrįstai suvaržyta jos teisė pagal įstatymą naudotis bendrosiomis Pastato patalpomis (b. l. 48-55).

Dėl ginčijamos Departamento Kauno skyriaus sprendimo dalies paaiškino, kad nurodydamas, jog pareiškėja sutiko su 12,66 kv. m. gyvenamosios patalpos palėpėje įrengimu, atsakovas konstatavo faktą, esantį Projekto Aiškinamajame rašte: „<...> Butas, priklausantis I. Z. randasi pirmame aukšte. Formuojant antrąjį aukštą, šiam butui įrengiama 12,66 kv. m. gyvenama patalpa <...>“. Projektą su Aiškinamuoju raštu pareiškėja patvirtino pasirašytinai. Be to, nurodė, kad abi šalys raštiškai sutiko ir su Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr. 6R-815, 2006-12-15, kuriuo rekomenduota išduoti leidimą statybos darbų (mansardos rekonstravimo) vykdymui.

Departamento Kauno skyrius taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustačius, jog Pastato išorėje, (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje įdėti du „Velux“ tipo stoglangiai be projektinių sprendinių, 2015-12-12-16 raštu Nr. (1.29.-K)2K-1622 kreipėsi į Inspekciją prašydamas pagal kompetenciją patikrinti galimai savavališkos statybos faktą, o nustačius tokį faktą, pareikalauti padarinių pašalinimo. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, informavo, kad aptariamiems darbams (neliečiant laikančių konstrukcijų, namo (neypatingo statinio) šlaitiniame stoge įrengti du stoglangiai, 4-2 patalpoje įrengti laiptai į palėpę) neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl Inspekcija Departamento Kauno skyriaus prašymo nagrinėjimą nutraukė.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Departamentas privalėjo sustabdyti trečiojo suinteresuoto asmens atliekamus statybos darbus, kol vyksta tyrimas dėl galimų pažeidimų, atsakovas akcentavo, kad atvejai, kuomet Departamentas imasi tokių prevencinių priemonių yra nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Nagrinėjamu atveju Departamento Kauno skyrius pagrindų stabdyti statybos darbus nenustatė.

Departamento Kauno skyrius nesutinka ir su pareiškėjos skundo reikalavimu dėl įpareigojimo svarstyti klausimą dėl administracinės nuobaudos Ž. Č. skyrimo. Atkreipė dėmesį, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnis reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus, t. y. už tvarkybos (taikomųjų tyrimų, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo) darbų metu nustatytų paveldosaugos reikalavimų nesilaikymą (pažeidimus). Nagrinėjamu atveju, Pastate nebuvo vykdomi tvarkybos darbai. Be to, Departamento Kauno skyriui pagal kompetenciją nesuteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų ir skirti administracines nuobaudas už savavališkai atliktus statybos darbus. Vadovaujantis ATPK 246³ straipsniu tokias bylas nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Taip pat Departamento Kauno skyriaus vertinimu, Pareiškėja nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais įrodytų, kad VAGK neobjektyviai išnagrinėjo jos skundą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Departamentas, remdamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau — NKPAĮ), kuriame yra numatyta jo kompetencija, nuostatomis nurodė, kad tik tam tikrais įstatyme numatytais atvejais gali būti stabdomi fizinių ir juridinių asmenų atliekami veiksmai nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose. Nagrinėjamu atveju teisinių pagrindų stabdyti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus nebuvo.

Atsakovo įsitikinimu, Departamentui nesiėmus atitinkamų veiksmų (atsakovui nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nesustabdžius statybos darbų), pareiškėjai, kaip vienai iš pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių, nėra varžoma teisė pagal įstatymą naudotis bendrosiomis Pastato patalpomis. Nurodė, kad jei pareiškėja mano, jog tretysis asmuo trukdo jai naudotis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiomis patalpomis, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 40/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18). Pareiškėja, Ž. D. ir D. D. pateikė paraišką Departamento Kauno teritoriniam skyriui gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mansardos rekonstravimui projektavimo sąlygoms nustatyti (b. l. 75). Pripažinimo naudotis minėta patalpa aktas surašytas 2008 m. sausio 21 d. (VAGK b. l. 56-58).

Pareiškėja, A. J. Š., A. Z., Ž. D. ir D. D. 2008 m. kovo 6 d. pasirašė sutartį, kuria susitarė pasidalinti ir naudotis, jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpomis (b. l. 20-25).

Pareiškėja 2015-12-01 skundu kreipėsi į Departamento Kauno skyrių, prašydama suteikti informaciją, ar pastato (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja Ž. Č. yra suderinusi šio pastato stogo išorės pakeitimus, įdėtus stoglangius virš palėpės. Pareiškime teigė, kad darbai nesuderinti su namo bendraturčiais ir palėpė nėra su bendraturčiais pasidalinta. Pareiškėja taip pat prašė patikrinti, ar šio namo palėpėje nėra atlikti kiti savavališki darbai, nesuderinti su Departamento Kauno skyriumi (b. l. 37, VAGK b. l . 54).

Departamento Kauno skyrius pagal pareiškėjos 2015-12-01 pareiškimą, vadovaudamasis VAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, pradėjo administracinę procedūrą. Administracinės procedūros metu atliktas patikrinimas vietoje, 2015 m. gruodžio 15 d. surašytas aktas (VAGK b. l. 46-47).

Departamento Kauno skyrius 2015-12-16 raštu Nr. (1.29-K02K-1622 kreipėsi į Inspekciją su prašymu pagal kompetenciją patikrinti galimai savavališkos statybos faktą, nustačius savavalę statybą, pareikalauti padarinių šalinimo. Apie priimtus sprendimus informuoti Departamento Kauno skyrių raštu ir pareiškėją (VAGK b. l. 42-43).

Departamento Kauno skyrius 2015-12-16 priėmė sprendimą dėl pareiškėjos 2015-12-01 pareiškimo Nr. (1.29-K02K-1623), kuriuo informavo pareiškėją apie pradėtą administracinę procedūrą. Atsakovas sprendime taip pat nurodė, kad 2015-12-14 atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad pastato (duomenys neskelbtini) išorėje, (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, įdėti du „Velux“ tipo stoglangiai, kurių projektinių sprendinių, suderintų su Departamento Kauno skyriumi, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė Ž. Č. nepateikė. Atsižvelgdamas į Ž. Č. paaiškinimus, pateiktą „Gyvenamojo namo mansardos rekonstravimo, (duomenys neskelbtini)“ projektą, projekto Aiškinamąjį raštą, nurodė, kad projektas patvirtintas Pastato bendraturčių I. Ž., Ž. D. ir D. D., t. y. pareiškėja sutiko su įrengiama 12, 66 kv. m. gyvenama patalpa palėpėje. Departamento Kauno skyrius sprendime pareiškėją informavo ir apie tai, kad kreipėsi į Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių patikrinti galimai savavališkos statybos faktą (-us), o nustačius savavalę statybą, pareikalauti savavalės statybos padarinių pašalinimo. Apie priimtus sprendimus Departamento Kauno skyrius nurodė informuosiąs (b. l . 38-39, VAGK b. l. 44-45).

Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimu Nr. (1.29-K02K-1623), kreipėsi su skundu į VAGK, kurios prašė: 1) įpareigoti Departamentą svarstyti klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo Ž. Č. pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 24 punktą dėl paveldosaugos reikalavimų pažeidimų; 2) įpareigoti Departamentą pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 19 punktą sustabdyti Ž. Č. atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse (pastate - gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)) dėl patikrinimo metu nustatytų paveldosaugos reikalavimų pažeidimų (VAGK b. l. 1-3).

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal šio straipsnio 2 dalį Komisija nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

Susipažinus su ginčo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja su reikalavimais, kuriuos pareiškė VAGK, į Departamentą – centrinį viešojo administravimo subjektą, nesikreipė ir atitinkamai Departamentas jokių sprendimų ginčo klausimu nėra priėmęs. Atitinkamai pareiškėja su tokiais reikalavimais nesikreipė ir į Departamento Kauno skyrių. Kaip matyti iš jos 2015-12-01 pareiškimo turinio, Departamento Kauno skyriaus ji prašė tik suteikti informaciją apie tai, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi reikiamus leidimus statybos (rekonstrukcijos) darbams Pastate atlikti.

Remiantis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į VAGK įstatymo suteiktą kompetenciją, darytina išvada, kad VAGK be pagrindo priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Ginčijamo VAGK sprendimo turinys patvirtina, kad VAGK nagrinėjo ne Departamento, o Departamento Kauno skyriaus, kuris nėra centrinis viešojo administravimo subjektas, atsakymo į pareiškėjos 2015-12-01 pareiškimą teisėtumą. Toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas, kreipiantis į Kauno apygardos administracinį teismą pagal teritorinį teismingumą. Kaip matyti, VAGK, prisiimdama nagrinėti pareiškėjos skundą, viršijo savo kompetenciją ir priėmė sprendimą dėl Departamento Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimo Nr.(1.29-K02K-1623), dėl kurio reikalavimo pareiškėja nebuvo suformulavusi skunde. Minėta, kad pareiškėja į VAGK kreipėsi dėl Departamento įpareigojimo atlikti veiksmus.

Be to, VAGK turėjo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Departamentą svarstyti klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo Ž. Č., ir tuo pagrindu, kad administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuoja ATPK normos, o tokių bylų nagrinėjimas nepriskirtinas VAGK kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai į viešojo administravimo sistemą nepatenka. Administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja ATPK normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Taigi, organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. jų teisėtumas ir pagrįstumas įvertinamas vadovaujantis ATPK įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4- 912/2004). Todėl pareiškėja, ginčydama atsakovo neveikimą ir siekdama jį įpareigoti pradėti administracinio teisės pažeidimo (numatyto ATPK 159² str. 3 d.) teiseną, turėjo jį skųsti laikydamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2015-12-01 prašyme Departamento Kauno skyriui aptariamo reikalavimo apskritai nebuvo pareiškusi.

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas VAGK 2016-01-28 sprendimas Nr. 3R-37(AG-14/01-2016) negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, kadangi priimtas viršijant VAGK kompetencijos ribas, todėl yra naikintinas, o administracinė teisena pagal pareiškėjos 2016-01-05 skundą nutrauktina.

Šalindama skundo trūkumus, pareiškėja be reikalavimų, kurie buvo suformuluoti skunde VAGK Departamento atžvilgiu, suformulavo reikalavimą ir dėl Departamento Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimo Nr. (1.29-K02K-1623). Kaip jau minėta, pareiškėja skunde VAGK neprašė panaikinti Departamento Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimo (1.29-K02K-1623), tačiau atsižvelgiant į tai, kad VAGK ginčijamame sprendime iš esmės pasisakė dėl šio sprendimo teisėtumo, teismas, vadovaudamasis bylų ekonomiškumo ir operatyvumo principais, bei siekdamas užkirsti kelią ilgam bylinėjimuisi, pasisako ir dėl skundo reikalavimo panaikinti šį sprendimą.

Kaip matyti iš ginčijamo Departamento Kauno skyriaus sprendimo turinio, jame pateikta informacija apie pradėtą administracinę procedūrą, atliktus rekonstrukcijos darbus, Pastato statusą. Pareiškėjai taip pat nurodyta, kad klausimas dėl galimos savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo pagal kompetenciją perduotas Inspekcijos Kauno skyriui. Departamento Kauno skyrius taip pat pareiškėjai nurodė, kad apie priimtus sprendimus ji bus informuota atskirai. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjos 2015-12-01 pareiškime nurodytas aplinkybes, pateikė išsamų ir paremtą teisės aktų nuostatomis atsakymą, kuris atitinka VAĮ reikalavimus. Atsakovas, remdamasis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, klausimą dėl galimo savavališkos statybos fakto perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijos Kauno skyriui (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.) ir apie tai informavo pareiškėją sprendime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamento Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja prašo panaikinti tik tą Departamento Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimo dalį, kuria konstatuotas faktas, jog ji sutiko su įrengiama 12,66 kv. m. gyvenama patalpa palėpėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2015-12-16 sprendimo Nr. (1.29.-K)-2K-1623 dalį, kurioje konstatuota, jog I. Ž. sutiko su 12,66 kv. m. gyvenamosios patalpos palėpėje įrengimu, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, jis teismo nenagrinėjamas ir šioje dalyje byla vadovaujantis ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 91 straipsniu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 3R-37(AG-14/01-2016).

Administracinę teiseną pagal pareiškėjos I. Ž. 2016 m. sausio 5 d. skundą, pateiktą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nutraukti.

Administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui dėl 2015-12-16 sprendimo Nr. (1.29.-K)-2K-1623 dalies panaikinimo nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.