- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- A-502-283-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- UAB „Ineturas“
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Nerijos būstas“, UAB „Hansa lizingas“, UAB „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serenitė“, AB „Hansabankas“, UAB „Klaipėdos projektas“, M. R., AB SEB „Vilniaus bankas“, UAB „Bema“
- Kategorijos
- 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo UAB „Ineturas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir UAB „Ineturas“, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Nerijos būstas“, UAB „Hansa lizingas“, UAB „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serenitė“, AB „Hansabankas“, UAB „Klaipėdos projektas“, M. R., AB SEB „Vilniaus bankas“ ir UAB „Bema“, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu ir patikslintu prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:
1. panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“;
2. pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Ineturas“;
3. pripažinti, kad terminas prašymui teismui paduoti dėl Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo, 2005 m. gegužės 31 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytos tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Ineturas“, pripažinimo negaliojančia, praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Nurodė, kad Neringos savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, detalųjį planą. Pažymėjo, kad, visų pirma, Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje be esamo kadastrinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 1) formuojami dar 3 kitos paskirties žemės sklypai ((duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 2; (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 3; (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 4). Antra, sklypui (duomenys neskelbtini) keičiamas naudojimo būdas - iš infrastruktūros į gyvenamąją. Kitų trijų sklypų naudojimo būdas - gyvenama teritorija, pobūdis - mažaaukščiams statiniams. Trečia, esami garažų ir gamybiniai statiniai rekonstruojami, numatant gyvenamąją paskirtį. Rekonstruojant pastatus, kuriamas gyvenamasis kompleksas, gerinama architektūrinė išvaizda: įrengiami šlaitiniai stogai, apdailai naudojamos tradicinės apdailos medžiagos bei spalvinė gama. Pastatų aukštis - 10 m iki kraigo. Pastatuose įrengiami garažai. Ketvirta, prie gyvenamojo komplekso siūloma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Penkta, po rekonstrukcijos pastatus numatoma prijungti prie miesto centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Šešta, bendro naudojimo aikštelėje automobilių stovėjimo vietos skaičiuojamos pagal sklypų plotus (sklypui Nr. 1-5 vietos, Nr. 2-1 vietos, Nr. 3-9 vietos, Nr. 4-10 vietų).
Pažymėjo, kad 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), o 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalini parko (toliau – ir KNNP) nuostatai. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu).
Pabrėžė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje nagrinėjama teritorija yra ūkinėje funkcinėje zonoje - komunalinių pastatų ir įrenginių teritorijoje. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XXI zonai, schematiškai pažymėta kaip esama komunalinės - ūkinės ir gamybinės paskirties teritorija. Nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės – planinės dalies apibendrinančiojo tomo lentelėje „Naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Nidoje laikotarpyje iki 2005 metų" nenumatytas gyvenamojo fondo formavimas tiriamoje XXI zonos teritorijoje. Todėl nesant sprendimo leisti rekonstruojamus šios zonos statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai, žemės sklypų, suformuotų šioje teritorijoje adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenama teritorija, detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas. Teigė, kad dėl tų pačių priežasčių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimas iš infrastruktūros į gyvenamąją akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.
Tvirtino, kad skundžiamu Sprendimu patvirtinus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detalųjį planą, buvo pažeisti 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, pažeistos 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies bei 2004 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkto nuostatos. Taip pat pažymėjo, kad Neringos savivaldybė su detaliajame plane nurodytų pastatų (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, savininku UAB „Ineturu" 2005 m. gegužės 31 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo" sudaryta remiantis ginčijamu Sprendimu, todėl savo turiniu prieštarauja ieškinyje nurodytiems KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neatitinka KNNP planavimo schemos numatytų XXI zonos teritorijos naudojimo reglamentų, Nidos ir apylinkių principinio plano sprendinio XXI zonai nustatytų reikalavimų, KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatų bei prieštarauja ieškinyje nurodytoms imperatyvioms teisės aktų normoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Neringos savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu nesutiko su pateiktu prašymu ir prašė administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl administracinė byla nutrauktina. Teigė, kad pareiškėjo prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ginčijamu atsakovo Sprendimu patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalus planas yra patikrintas, todėl detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįvardino ginamo viešojo subjekto, kurio interesus pažeidžia ginčijami Neringos savivaldybės administraciniai aktai, neidentifikavo nei pažeidimo pobūdžio, nei pažeidimo masto, taip pat nepagrindė, kokias konkrečias įstatymų normas pažeidė Neringos savivaldybė, sudarydama ginčijamą sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, bei kaip ši sutartis pažeidžia viešąjį interesą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais ir prašė jį patenkinti.
Pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko ūkinėje zonoje. Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys be esamo kadastrinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formuoti dar 3 kitos paskirties žemės sklypus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), sklypui (duomenys neskelbtini) keisti naudojimo būdą – iš infrastruktūros į gyvenamąją, nustatyti kitų trijų sklypų naudojimo būdą – gyvenama teritorija (pobūdį – mažaaukščiams statiniams), taip pat numatantys esamus garažus ir gamybinius statinius rekonstruoti, numatant gyvenamąją paskirtį, rekonstruojant pastatus kurti gyvenamąjį kompleksą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, kurio privalomumas įtvirtintas daugelyje Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų. Teigė, kad atsakovui priėmus 2005 m. gegužės 31 d. Sprendimą, buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkto, Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane XXI teritorijai nustatytos tvarkymo programos, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkto, 6.6 punkto, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkto reikalavimai. Pripažinus negaliojančiu ginčijamą atsakovo Sprendimą, pripažintinos neteisėtomis ir pagal šį Sprendimą sukurtos teisinės pasekmės, t. y. pripažintina negaliojančia 2005 m. gegužės 23 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą nurodė, kad su prašyme nurodytais argumentais ir reikalavimais visiškai sutinka.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) sprendinius, bei pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Ineturas“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi 2006 m. birželio 30 d., t. y. per vieną mėnesį nuo 2006 m. birželio 5 d., kai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslinta pažyma Nr. V3-2.8-934. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino.
Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. ir 2005 m. gegužės 13 d. nutarimais ir pabrėžė, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai, teismas sprendė, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.
Nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., o 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo". Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 13 punktas numato, kad nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės, kurių teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinius brėžinius nagrinėjama teritorija yra ūkinėje funkcinėje zonoje – komunalinių pastatų ir įrenginių teritorijoje. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XXI zonai, schematiškai pažymėta kaip esama komunalinės - ūkinės ir gamybinės paskirties teritorija. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXI p. reglamentuotas šiaurinės komunalinės – ūkinės zonos tvarkymas, kuriame nurodytas šios zonos tvarkymo tikslas – pagerinti pastatų išvaizdą ir suteikti jiems tradicinį siluetą bei spalvinę gamą, o taip pat – sušvelninti šio naujadaro poveikį bendrai pamario panoramai, stebimai iš marių.
Nurodė, kad teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo kilęs ginčas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius patenka į XXI zonos teritoriją, kurioje nenumatytas gyvenamojo fondo formavimas. Todėl nesant sprendimo leisti rekonstruojamus šios zonos statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai, žemės sklypų, suformuotų šioje teritorijoje adresais (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas, o taip pat negalėjo būti pakeistas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas iš infrastruktūros į gyvenamąją. Teismas konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais žemės naudojimo būdas pakeistas iš infrastruktūros į gyvenamąją, prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Pagrindinių sprendinių 5 punkto, 4.1 punkto ir Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXI punkto nuostatoms.
Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo laikytasi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad Valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus). Nustatė, jog taip pat buvo pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir pabrėžė, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), todėl jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo ir negali būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą bei negalėjo ir negali prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-693/2004 ir nurodė, kad sandoris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog jis neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2005 m. gegužės 31 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 2 punktu savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o 3 sutarties punktu UAB „Ineturas“ savo lėšomis įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti kitą infrastruktūrą. Pabrėžė, kad būtent ginčijamu Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniams realizuoti yra sudarytos infrastruktūros plėtojimo sutartys. Kadangi nustatyta, jog Sprendimu patvirtintojo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, teismas padarė išvadą, kad šio detaliojo plano sprendinius realizuojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo laikytinamos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
III.
Atsakovas UAB „Ineturas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Teigia, jog remiantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, prokuroro teisė ginti viešą interesą galima tik esant įstatymų numatytais atvejais. Be to, prokuroro teikiamo prašymo dalykas turi būti reikalavimas apginti viešą interesą. Tuo tarpu pareiškėjas prašyme nenurodė tokio įstatymo, kuriuo būtų suteikta jam teisė teikti prašymą ginti "valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes", o konkrečiai - tikslu apsaugoti Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybes. Pareiškėjas taip pat nesivadovavo ABTĮ 56 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnio 3 dalimi ir nenurodė, su kurių fizinių ir juridinių asmenų teisėmis yra susijęs pateiktas prašymas viešajam interesui apginti.
Mano, kad pareiškėjas, prašymą paduodamas teismui 2006 m. birželio 30 d., praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Teigia, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino eiga turi būti skaičiuojama nuo 2006 m. balandžio 27 d., t. y. nuo tos dienos, kai Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos prokuratūrai įteikė pirminę išvadą, kurioje konstatavo detaliojo plano neatitikimus KNNP planavimo schemai (generaliniam planui) ir kitiems teisės aktams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administracinėje byloje Nr. AS63-500/2008. Pagal LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. A146-335/2008 ir AS-471/2008, aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus prašymui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokuroras privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai.
Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 1 punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatė, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose", bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas įsigaliojo tik jį paskelbus „Valstybės žiniose" 2007 m. birželio 30 d., todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) priedai, kurie nebuvo paskelbti „Valstybės žiniose", ginčijamo detalaus plano priėmimo metu negalėjo būti privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai atgaline data negalioja, teismui nebuvo pagrindo taikyti šioje byloje Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo nuostatų.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir neanalizuodamas byloje esančių įrodymų, nesilaikė ABTĮ 81 straipsniu reikalavimų. Tvirtina, kad teismas nevertino KNNP planavimo schemos vieno iš autorių prof. J. B. išvadų, nepasisakė dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės R. B. 2006 m. gegužės 30 d. rašto Nr. V3-2.8-934. Taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl KNNP planavimo schemos (generalinio plano)" pagrindinių teiginių bendrosios dalies 4 punkto nuostatas, kad Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas taip pat ir tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas, plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą, demilitarizuoti teritoriją. Liko neįvertinta ta aplinkybė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniuose teiginiuose nustatyta, jog KNNP planavimo schema parengta tik laikotarpiui iki 2005 metų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Remiasi LVAT 2007 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-918/2007, kurioje konstatuota, jog teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja įstatymo normoms, neabejotinai egzistuoja viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą.
Nurodo, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą gindamas viešąjį interesą kreipiasi prokuroras, kuris nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą arba kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Teigia, kad medžiagos rinkimas ir tyrimas buvo baigtas 2006 m. birželio 5 d. gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą. Ieškinys teismui pateiktas 2006 m. birželio 30 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas teisę kreiptis į teismą realizavo per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.
Pabrėžia, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo buvo patvirtinta ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog rengiant ir tvirtinant KNNP planavimo schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais minėtą planavimo schemą pagal įstatymo nuostatas reikėtų derinti, KNNP planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privaloma. Atkreipia dėmesį tai, kad schemos privalomą pobūdį pripažino Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu bei LVAT 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-l534/2007. Taip pat nurodo, kad 2005 m. gruodžio 22 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 1387 pakeitė 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ Nr. 1269 Bendrosios dalies 2 punktą, nustatydama neribotą KNNP planavimo schemos (generalinio plano) galiojimą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai (Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė), todėl prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Teigia, kad parengti procesinius dokumentus teismui, neturint detaliųjų ir specialiųjų planų neįmanoma. Todėl tik gavęs 2006 m. birželio 5 d. patikslintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje konkretizuoti pažeidimai ir pateikta pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą, pareiškėjas 2006 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą, t. y. per mėnesį nuo patikslintos pažymos gavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pabrėžia, kad Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai" 2 punktas (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija), kuriame nebeliko nuostatos, kad schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m. Taip pat pabrėžia, jog Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugomą teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.
Sprendžiant skundo ar prašymo priėmimo klausimą administracinis teismas, be kita ko, privalo patikrinti, ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, ar prašoma terminą atnaujinti. Nustačius, jog toks terminas praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, atsiranda pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.
ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams (tame tarpe prokurorui), kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, suteikiamos šalies procesinės teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad minėti subjektai, kreipdamiesi į teismą ABTĮ 56 straipsnio tvarka negali turėti jokių procesinių privilegijų, taip pat jų procesinės teisės negali būti ribojamos. Kaip taisyklė, ginčuose, nagrinėtinuose administracinių bylų teisenos tvarka, nustatomi sutrumpinti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai. Jei specialūs įstatymai nenumato kitaip, skundų (prašymų) padavimui taikomos ABTĮ 33 straipsnio nuostatos. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Akivaizdu, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys teritorijų planavimo procese, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad jų reikalavimams panaikinti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento ar jo dalį pagal analogiją taikytini paminėti (ABTĮ) terminai, kurie skaičiuotini nuo to momento, kada yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą, kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS-5-550/2007). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS-5-8/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo buvo priimtas 2005 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos 2006-04-27 gavo 2006-04-19 raštą Nr. V3-2.8-620, kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005-05-31 sprendimas Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems teisės aktams, dėl to būtina apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Prie prokuratūrai adresuoto rašto buvo pridėti sprendimų dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, KNNP planavimo schemos ištraukų nuorašai, kiti dokumentai (t.1, b.l.14.). Todėl akivaizdu, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos rašto Nr. V3-2.8-620 gavimo dieną (2006-04-27) pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo tarpu tik 2006-06-30 prašymu prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą, t.y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą.
Pareiškime teigiama, kad apie pažeistą viešąjį interesą prokuroras sužinojo tik 2006 m. birželio 5 d., gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos patiksllintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą. Tačiau toks teiginys nepagrįstas. Teismui 2008 m. spalio 2d. (t. 5, bl. 163-166) buvo pateiktas prašymas pripažinti, kad terminas kreiptis į teismą praleitas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Į bylą nepateikta įrodymų, kad surinkti pakankamai duomenų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTĮ 33 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino nuo pranešimo (sužinojimo) apie ginčijamą aktą, pažeidžianį viešąjį interesą. Nėra pagrindo pareiškėjos nurodytų papildomų dokumentų gavimo momentą laikyti viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo momentu ar ta diena, kai pareiškėja surinko pakankamai duomenų patvirtinti, kad pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš bylos, nebuvo pagrindo pavėluotai (2006-05-22) reikalauti iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos papildomų išvadų. Administracinio akto dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras.
Dėl paminėto konstatuojama, kad į teismą ginti viešojo intereso kreiptasi praleidus įstatymo nustatytą terminą, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti prašymą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir konstatavo, kad terminas nepraleistas, konstatuojama, kad svarbios priežastys, duodančios pagrindą praleistam procesiniam terminui atnaujinti, nenustatytos.
Nustačius, kad prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą, o prašymas šį terminą atstatyti netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas, o byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo UAB „Ineturas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti. Administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir UAB „Ineturas“, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Nerijos būstas“, UAB „Hansa lizingas“, UAB „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serenitė“, AB „Hansabankas“, UAB „Klaipėdos projektas“, M. R., AB SEB „Vilniaus bankas“ ir UAB „Bema“, dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.