Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-12 · Byla Nr. ATP-471-519/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-874-476/2014Nutarimas · 2014-07-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ATP-471-519/2014Nutartis · 2014-09-12Šiaulių apygardos teismas
  3. A2.13.-367-476/2016Nutartis · 2016-03-30Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
ATP-471-519/2014
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00807-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
K. Ž.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-471-519/2014Teisminio proceso Nr.4-36-3-00807-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Espace, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais K. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.4 p. reikalavimus.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., jis nubaustas 100 Lt bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. Ž. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. arba pakeisti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir siekio tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išvažinėdamas iš kiemo ir važiuodamas atbuline eiga jokio garso ar smūgio nejuto. Pažymi, kad jo automobilis buvo apdraustas, jis buvo blaivus ir tikslo pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo, daugiabučio namo kieme, kuriame įvykio eismo įvykis, nuolatos stato savo automobilį ir po įvykio jis į jį netrukus grįžo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad jis niekur nesislėpė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Taip pat nurodo, jog nutarime neteisingai nurodyta, jog pats M. A. girdėjo būdamas namuose smūgio garsą, nes M. A. taip nenurodė nei policijos pareigūnams, nei teismui, o garsą girdėjo jo motina, kurios parodymai byloje neužfiksuoti. Dėl savo automobilio apgadinto žibinto pakeitimo apeliantas tvirtina, kad jį pakeitė nesiekdamas išvengti atsakomybės, o tik dėl to, kad turėjo atsarginį, o kontakto su kitu automobiliu nejuto. Dėl pirminio paaiškinimo policijos pareigūnams K. Ž. nurodo, jog jį jis rašė būdamas streso būsenoje, o ką rašyti paaiškinime, jam nurodė policijos pareigūnai. Dėl nukentėjusiojo automobilio apgadinimo nurodo, jog jis buvo labai nedidelis, o pats nukentėjusysis taip pat pritarė, jog jis (apeliantas) galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas visus įrodymus, net nesvarstė galimybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, nors buvo pateikęs duomenis, kad išlaiko šeimą, nepilnametį vaiką, privalo rūpintis specialių poreikių turinčia mama.

Motyvuojamoji dalis

K. Ž. apeliacinis skundas atmestinas

Ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas K. Ž. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo pagrįstumo bei už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir konkretus asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad šis asmuo iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Toks pažeidimas, pagal susiformavusią teismų praktiką, gali būti padaromas tik tyčia – kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. Ž. suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Nukentėjusysis M. A. teismui parodė, kad įvykio vakarą jo motina išgirdo garsą, kai automobilis trenkėsi į automobilį, ji matė, kaip kaimynas iš aikštelės išvažinėjo atbuline eiga, jie išėjo į lauką ir rado apgadintą automobilį, apie tai pranešė policijai (43 b. l.). Į įvyko vietą vykęs patrulis V. G. teismui paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, nuvykus į vietą buvo rastas apgadintas juodas automobilis, ant jo matėsi likę sidabrinės spalvos dažai nuo kito automobilio, surašant dokumentus į aikštelę sugrįžo sidabrinės spalvos automobilis Renault Espace, kurio numerį buvo nurodžiusi liudytoja, prie apgadinto automobilio mėtėsi šukės, buvo pastebima, kad buvo pakeista automobilio Renault Espace lempa, papurkšta su dažais, vairuotojas iš pradžių sakė, kad nieko nežino apie eismo įvykį, tačiau jam pasakius, kad yra liudytojai, matę įvykį, jis prisipažino, aiškino, jog sugrįžo pranešti apie įvykį (43 b. l.). Liudytoja, kuri nebuvo apklausta teismo posėdyje, tačiau raštu teismo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir patvirtino aplinkybes, nurodytas paaiškinime, apie įvykį nurodė, jog ji kalbėjo telefonu ir per langą pastebėjo, kad į kiemą atvažiavęs automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir po smūgio pasišalino iš kiemo. Kas vairavo automobilį, ji nematė (6 b. l.). Teismas sprendžia, jog netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir patvirtinti kita bylos medžiaga. Nei vienas iš šių liudytojų pažeidėjo nepažinojo, todėl neturėjo jokio pagrindo jo apkalbėti.

Eismo įvykio metu pažeidėjo vairuojamu automobiliu Renault Espace padaryti apgadinimai automobiliui Citroen Xsara yra akivaizdžiai matomi ir ženklūs (tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos), prie apgadinto automobilio mėtėsi R. Ž. vairuoto automobilio išdužusio galinio žibino duženos, kurį R. Ž., prieš atvykdamas atgal į įvykio vietą, jau buvo pasikeitęs (10 b. l.), iš liudytojų parodymų matyti, jog automobilių susidūrimo garsas buvo girdimas bute. Tai rodo, kad R. Ž. negalėjo nepajusti ir negirdėti jo vairuojamo automobilio kontakto su šalia stovinčiu automobiliu Citroen Xsara, todėl daroma išvada, jog R. Ž. suvokė atsitrenkęs į kitą transporto priemonę ir sąmoningai iš eismo vietos pasitraukė. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad pažeidėjas jokio kontakto nejuto, todėl tyčios pasišalinti neturėjo, taip pat kiti su tuo susiję skundo argumentai, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Esant nustatytiems automobilių Citroen Xsara ir „Renault Espace“ sugadinimams, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. Ž., susidūrimą su kitu automobiliu juto, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl R. Ž. skundžiamu nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos visai neskirti.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nubaustasis padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad jis, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs tam tikrų nepatogumų, bet šios aplinkybės atsiradimą nulėmė paties nubaustojo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pasekmes R. Ž. turėjo numatyti dar prieš darydamas pažeidimą. Aplinkybės, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemonę nukentės jis ir jo šeima finansiškai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas slaugyti seną motiną, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo padarymo metu R. Ž. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus (17-25 b. l.), kas, vadovaujantis teismų praktika, užkerta kelia ATPK 30¹ str. taikymui.

Atsižvelgiant į paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, pažeidėjo asmenybę, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni, netinkamai individualizuota.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus