- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-69-332-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.10Turto iššvaistymas (BK 184 str.)
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-332/2007
Teisėja: Violeta Erlickienė Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.10., 2.4.6.4.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. ir L. Z. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-02-07 nuosprendžio, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti: A. V. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti VĮ (duomenys neskelbtini) 20407,04 Lt nusikaltimu padarytą žalą,
L. Z. - pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant L. Z. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti VĮ (duomenys neskelbtini) 18714,80 Lt nusikaltimu padarytą žalą,
iš L. Z. VĮ (duomenys neskelbtini) priteista 18714,80 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. buvo nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2002-01-30 iki 2003-08-30 dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju mechaniku, pažeisdamas 1993-09-20 Mažeikių miškų urėdijos urėdo A. J. patvirtintos vyresniojo mechaniko pareigybinės instrukcijos 2 punktą, nurodantį, jog vyresnysis mechanikas atsako už ūkio visų rūšių mechanizmų techninę būklę, jų apsaugą, teisingą eksploatavimą, techninę priežiūrą ir remontą; 3 punktą, nurodantį, jog vyresnysis mechanikas priima ir užregistruoja naujai gautus ir suremontuotus mechanizmus; 7 punktą, nurodantį, jog vyresnysis mechanikas kontroliuoja, kaip laikomasi mechanizmų eksploatavimo ir priežiūros, ... kaip laikomi ir saugomi tepalai, degalai, metalas, atsarginės dalys ir mechanizmai, 1997-08-26 sudarytos su juo individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 26 1.1 punktą, nurodantį, kad užimant vyresniojo mechaniko pareigas arba atliekant darbą, susijusį su vertybių priėmimu, perskaičiavimu, apdorojimu, saugojimu, išdavimu ir pervežimu prisiima pilną individualią materialinę atsakomybę už patikėtų vertybių saugumą, pasirašęs ir priėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ir M. M. agroserviso įmonės po remonto pagal PVM sąskaitas - faktūras GCC Nr. (duomenys neskelbtini), GBD Nr. (duomenys neskelbtini), GBD Nr. (duomenys neskelbtini), LBG N(duomenys neskelbtini), LBG Nr. (duomenys neskelbtini), GCC Nr. (duomenys neskelbtini), GFA Nr. (duomenys neskelbtini), GFA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini) 3 vnt. griebtuvų, 8 vnt. cilindrų, 7 vnt. kuro siurblių, pateikęs (duomenys neskelbtini) VĮ (duomenys neskelbtini) minėtas sąskaitas apmokėti bei apmokėjus už suteiktas remonto paslaugas, nepristatė į sandėlį jam patikėto (duomenys neskelbtini) turto - suremontuotų 3 vnt. griebtuvų, 8 vnt. cilindrų, 7 vnt. kuro siurblių, t.y. netinkamai tvarkė (duomenys neskelbtini) turtinius reikalus ir dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarė įmonei 20 407,04 litų žalą.
L. Z. buvo nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2002-01-30 iki 2003-08-30 dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju prekių žinovu, pažeidė 1995-11-21 su juo pasirašytos sutarties dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės 1 dalies ,,a“ punktą, kuriuo jis įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, tausoti materialines vertybes, kurias darbdavys perdavė jam saugoti, priimti, išduoti ar pervežti ir imtis priemonių nuostoliams išvengti, priėmęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ir M. M. agroserviso įmonės po remonto pagal PVM sąskaitas - faktūras GBC Nr. (duomenys neskelbtini), LBG Nr. (duomenys neskelbtini), LBG Nr. (duomenys neskelbtini), GCC Nr. (duomenys neskelbtini), GCC Nr. (duomenys neskelbtini), LBI Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr(duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini), GFA Nr. (duomenys neskelbtini) 4 vnt. griebtuvų, 5 vnt. cilindrų, 5 vnt. kuro siurblių, 8 vnt. purkštukų ir 1 rotatorių, pateikęs VĮ (duomenys neskelbtini) minėtas sąskaitas apmokėti bei apmokėjus už suteiktas remonto paslaugas, nepristatė į sandėlį jam patikėto (duomenys neskelbtini) turto - suremontuotų 4 vnt. griebtuvų, 5 vnt. cilindrų, 5 vnt. kuro siurblių, 8 vnt. purkštukų ir 1 rotatoriaus, t.y. netinkamai tvarkė (duomenys neskelbtini) turtinius reikalus ir dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarė įmonei 18 714,80 litų žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. V. nurodė, kad nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir šališkas. Jis nusikaltimo nepadarė. Po remonto gautos detalės buvo grąžintos į tuos pačius mechanizmus. Teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta jo kaip kaltinamojo teisė gintis. Teismas jį pripažino kaltu padarius kitą nusikalstamą veiką, nei jis buvo kaltinamas ir teisiamajame posėdyje apie kaltinimo keitimą jam nebuvo pranešta. Kaltinimas iš Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., taigi ankstesnis kaltinimas buvo panaikintas. Pakeitus kaltinimą su advokatu ginėsi nuo naujo pareikšto kaltinimo, pateikė įrodymus, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nepadarė, todėl turėjo būti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisintas. Teismo buvo suklaidintas, negalėjo pareikšti prašymo skirti buhalterinę ekspertizę, siekiant, kad tyrimas būtų atliktas visapusiškai. Nuosprendžiu pripažinęs jį kaltu nesamu kaltinimu teismas pažeidė nagrinėjimo teisme ribų taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BK 255 str., kartu pažeidė jo kaip kaltinamojo teises – teisę turėti galimybę pasirengti gynybai ir teisę gintis. Lietuvos Respublikos BPK nesuteikia teismui teisės pasitarimų kambaryje perkvalifikuoti veiką į ankstesnį, jau nebeegzistuojantį arba sunkesnį kaltinimus, teismas galėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str., tik motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, kad jis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką. Inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, nes kaltinimas ,,svetimo turto iššvaistymu” skiriasi nuo kaltinimo ,,svetimo turto įgijimu apgaulės būdu”. Neįrodytas mazgų ir detalių trūkumas VĮ (duomenys neskelbtini), todėl dėl turto iššvaistymo nuteistas nepagrįstai. Audito, patikrinimų ir revizijų komisijų nariai S. K., K. K., J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad netikrino, ar detalės yra įmonės transporto priemonėse, specialistė S. Ž. specialisto išvadoje ir teisme patvirtino, kad ji atliko urėdijos ūkinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimą. Nuosprendžiu nustatytas tik faktas, kad daiktai ,,nebuvo užpajamuoti sandėlyje”, tačiau tie daiktai nėra prarasti. Jei turtas būtų iššvaistytas neveiktų apie 16 miško darbų atlikimo technikos mechanizmų, tuo tarpu visi mechanizmai yra sukomplektuoti. Tai įrodo ir 2004-02-03 pagrindinių priemonių perdavimo aktas, be to, nuo 2002-01-30 iki 2003-08-30 (duomenys neskelbtini) nepirko naujų ar naudotų griebtuvų, cilindrų, siurblių. Jam dirbant urėdijoje nebuvo kreiptasi į policiją dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio turto dingimo ar vagystės. FNTT specialistė S. Ž. teisme parodė, kad jokios materialinės vertybės nėra dingusios, mechanizacijos darbuotojai ir dirbtuvių vedėjas R. V. nurodė, kad detalės po remonto buvo sumontuotos į tas pačias mašinas ir mechanizmus. 2005-01-21 urėdui buvo pateiktas 7 kuro siurblių identifikavimo aktas ir nors siurbliai surasti ir identifikuoti, tačiau jis buvo kaltinamas ir šio turto iššvaistymu bei teismo nuosprendžiu priteistas visas pareikštas civilinis ieškinys. Materialinių vertybių apskaitos tvarkos nepažeidė, nes jis už buhalterinę apskaitą nėra atsakingas, įmonėje apskaitos tvarką turėjo nustatyti vyr. finansininkė, tačiau tokia tvarka urėdijoje nustatyta nebuvo. Nebuvo nustatyta po detalių remonto atliekamų apskaitos operacijų vieningos tvarkos. Vyr. buhalterė nenurodė po remonto detales pristatyti į sandėlį jas užpajamuoti, tokį nurodymą būtų vykdęs, tačiau tokiu atveju remonto darbai būtų trukę ilgiau. Remontuoti sugedusios detalės buvo vežamos urėdui žinant ir tik gavus jo nurodymą. Parvežus detalę už atliktą remontą išrašytos sąskaitos – faktūros buvo pateikiamos urėdui, urėdas jas užvizuodavo, urėdui paaiškindavo, kur dėtas agregatas. Teismo nuosprendžiu konstatavimas, kad jis pažeidė pareiginės instrukcijos 2, 3, 7 punktų reikalavimus, neturi priežastinio ryšio su jam inkriminuojamu nusikaltimu, teismas nenurodė, kaip jis instrukciją pažeidė. Mechanizmus jis be trūkumų, sukomplektuotus pagal 2004-02-03 perdavimo – priėmimo aktą perdavė V. K.. Taip pat jis nepažeidė individualios materialinės atsakomybės sutarties nuostatų, kadangi mechanizmus jis perdavė be trūkumų, teismas tai pat nenurodė, kaip jis pažeidė šią sutartį. Materialinės atsakomybės sutartis nereglamentuoja materialinių vertybių apskaitos tvarkos. Civilinis ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Civilinio ieškinio suma nepagrįsta, nes nenustatyta padaryta žala. Specialistė S. Ž. teisme paaiškino, kad civilinio ieškinio dydį sudaro ne trūkstamų mazgų ir detalių vertė, bet turėtos išlaidos daiktų remonto paslaugoms, jei jos buvo nepagrįstai atliktos. Teismas patenkindamas civilinį ieškinį motyvavo tuo, kad jis išvaistė svetimą turtą, tai yra, nebenurodė, kad tai detalės ir mazgai. Ši teismo išvada prieštarauja specialistės išvadai ir jos parodymams teisme. Civilinis ieškovas pateikė teismui pažymą apie urėdijai padarytos žalos vertę, kurioje nurodoma, kad padarytos žalos vertė yra mechanizmų remonto vertė, tačiau teisme jis įrodinėjo materialinių vertybių trūkumą. Nuosprendyje nurodyta, jog veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., tai yra teismas pripažino, kad sukčiavimo nebuvo ir pinigai sumokėti už atliktus remonto darbus. UAB (duomenys neskelbtini) ir M. P. įmonė , (duomenys neskelbtini) atlikusios A. M. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) remonto paslaugų pardavimo urėdijai auditą pagal 17 PVM sąskaitų – faktūrų konstatavo, jog remonto paslaugos buvo realiai atliktos. Neįrodžius nusikalstamų veikų - turto iššvaistymo ar pinigų gavimo apgaule už neatliktus darbus, turi būti netenkintas ir civilinis ieškinys. Teismas buvo šališkas, nevertino įrodymų, ikiteisminis tyrimas taip pat atliktas šališkai. Pasikeitus ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebetirtas epizodas dėl 43318 Lt vertės naujų detalių pirktiems mechanizmams nurašymo. Urėdijos 2004-01-26 įsakymas Nr. V-10 teismui perduotas be priedų, taip pat byloje nėra V. D., A. Č. ir H. T. paaiškinimų, siųstų iš Mažeikių rajono policijos komisariato Mažeikių rajono apylinkės prokurorei 2004-06-17 Nr. 11-11314 lydraščiu, paaiškinimuose buvo svarbūs duomenys jo ir L. Z. nekaltumui įrodyti. Teisėsaugos institucijų pagalba urėdas taip su juo nori susidoroti, nes jis urėdui buvo neparankus - buvo renkamas profesinės sąjungos pirmininku. Nesutarimai su urėdu buvo kilę perkant manipuliatorių medienai krauti, jis davė prokurorui parodymus ir pateikė dokumentus, kurie urėdo atžvilgiu nepalankūs. Prašo panaikinti 2006-02-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti nesant nusikaltimo sudėties, pareikštą civilinį ieškinį dėl 20407,04 Lt atlyginimo (duomenys neskelbtini) atmesti, išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) 2004-02-03 pagrindinių priemonių ir kitų materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą ir 2004-02-03 urėdo įsakymą Nr. V-14.
Apeliaciniame skunde L. Z. nurodė, kad nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir šališkas. Jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta jo kaip kaltinamojo teisė gintis. Teismas jį pripažino kaltu padarius kitą nusikalstamą veiką, nei jam buvo pareikštas kaltinimas, apie kaltinimo keitimą jam nebuvo pranešta teisiamajame posėdyje. Jis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. dėl svetimo turto iššvaistymo, vėliau kaltinimas buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Kaltinimą pakeitus su advokatu ginėsi nuo naujo pareikšto kaltinimo, rinko ir pateikė teismui įrodymus, gynėsi nuo vieno, o ne nuo dviejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teismas nepagrįstai tik konstatavo, kad jo veikoje nėra apgaulės, sukčiavimo veikos tikslo ir motyvų, tiesioginės tyčios, teismas nuosprendžiu privalėjo jį pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti. Apylinkės teismas pažeidė nagrinėjimo teisme ribų taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BK 255 str., taip pat pažeidė jo kaip kaltinamojo teises – teisę turėti galimybių pasirengti gynybai ir teisę gintis. Lietuvos Respublikos BPK nesuteikia teismui teisės pasitarimų kambaryje perkvalifikuoti veiką į ankstesnį, jau nebeegzistuojantį arba sunkesnį kaltinimus. Inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, nes kaltinimas ,,svetimo turto iššvaistymu” skiriasi nuo kaltinimo ,,svetimo turto įgijimu apgaulės būdu”, todėl veika perkvalifikuota neteisėtai. Neįrodytas mazgų ir detalių trūkumas (duomenys neskelbtini), todėl jis negali būti nuteistas dėl turto iššvaistymo. Teismas kryptingai ir šališkai įvertino įrodymus, nes visi liudytojai patvirtino, jog mazgai ir detalės buvo vežamos remontuoti, o suremontuotos grąžinamos į transporto priemones. Tyrimo laikotarpiu naujų detalių ir mazgų pirkta nebuvo. Audito, patikrinimų ir revizijų komisijų nariai S. K., K. K., J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad netikrino, ar detalės yra įmonės transporto priemonėse, specialistė S. Ž. specialisto išvadoje ir teisme patvirtino, kad ji atliko urėdijos ūkinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimą. Nėra priežastinio ryšio tarp daiktų neužpajamavimo ir faktinio jų trūkumo. Jis nėra atsakingas už buhalterinę apskaitą, urėdijoje nebuvo nustatyta išvežamų remontuoti ir parvežtų po remonto daiktų apskaita. Jam nesuteikta teisė turėti kokius nors blankus ar juos pildyti, neturėjo atskiro sandėlio. Materialinės atsakomybės sutartis nereglamentuoja materialinių vertybių apskaitos tvarkos. Niekas iš kaltinime nurodytų urėdijos daiktų nėra prarasti, teisme jis raštu davė paaiškinimus, kad pagal bylos dokumentus jis nustatė, jog 4 daiktai nėra prarasti, teismo posėdyje liudytojas G. U. nurodė, jog dar 2 daiktai yra (duomenys neskelbtini). Kad daiktai neprarasti, patvirtino visi apklausti urėdijos darbuotojai. Remontuoti išvežtus mazgus ir detales parvežė į urėdiją, perdavė į sandėlį ar techninei tarnybai. Su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo negaliojanti, nes nuo 2003-01-01 nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje būtų nurodytas konkrečių darbų ir pareigų sąrašas. Pagal 2000-06-01 urėdo įsakymą Nr. 98 jis buvo perkeltas dirbti prekių žinovu, 1995-11-21 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo pakeista. Teismas nutartimi šališkai atmetė advokato J. L. prašymą išreikalauti iš urėdijos jo atlyginimo algalapius nuo 1999-06-01 iki 2000-06-01 ir nuo 2000-06-01 iki 2000-12-30, nes tai būtų patvirtinę, kad jo pareigos buvo prekių žinovo. Civilinis ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Specialistė S. Ž. teisme paaiškino, kad civilinio ieškinio dydį sudaro ne trūkstamų mazgų ir detalių vertė, bet turėtos išlaidos daiktų remonto paslaugoms, jei remonto darbai neatlikti. Teismas patenkindamas civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog jis išvaistė svetimą turtą, tai yra, nebėra detalių ir mazgų. Ši teismo išvada prieštarauja specialistės išvadai ir jos parodymams teisme. Civilinis ieškovas pateikė teismui pažymą apie urėdijai padarytos žalos vertę, kurioje nurodoma, kad padarytos žalos vertė yra mechanizmų remonto vertė, tačiau teisme jis įrodinėjo materialinių vertybių trūkumą. Nuosprendyje nurodyta, jog veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., tai yra teismas pripažino, kad sukčiavimo nebuvo ir pinigai sumokėti už atliktus remonto darbus. UAB (duomenys neskelbtini) ir M. P. įmonė (duomenys neskelbtini) atlikusios A. M. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) remonto paslaugų pardavimo urėdijai auditą pagal 17 PVM sąskaitų – faktūrų konstatavo, jog remonto paslaugos buvo realiai atliktos. Neįrodžius nusikalstamų veikų - turto iššvaistymo ar pinigų gavimo apgaule už neatliktus darbus, turi būti netenkintas ir civilinis ieškinys. Ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai. Pasikeitus ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebetirtas epizodas dėl 43318 Lt vertės naujų detalių pirktiems mechanizmams nurašymo. Urėdijos 2004-01-26 įsakymas Nr. V-10 teismui perduotas be priedų. Prašo panaikinti 2006-02-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, civilinį ieškinį dėl 18714,80 Lt atlyginimo (duomenys neskelbtini) atmesti, išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) 2004-02-03 pagrindinių priemonių ir kitų materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą ir 2004-02-03 urėdo įsakymą Nr. V-14.
Atsikirtimu į A. V. ir L. Z. apeliacinius skundus civilinio ieškovo atstovas A. P. nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai tvirtinama, jog buvo pažeistos A. V. ir L. Z. teisės ir jie pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. turėjo būti išteisinti, o pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. negalėjo įgyvendinti teisės į gynybą. Apeliantai žinojo kuo yra kaltinami, jiems tinkamai apie tai buvo pranešta. A. V. ir L. Z. teismo apklausti dėl abiejų kaltinimų, jie neigė savo kaltę, nurodė aplinkybes, kurios, jų manymu, patvirtina, jog jie nusikaltimų nepadarė. Kaltinamajame akte nurodoma, kad apeliantai išvaistė jiems patikėtą svetimą turtą, todėl apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad teismas privalėjęs įvykdyti Lietuvos Respublikos BPK 257 str. reikalavimus. Teismas neprivalo pranešti kaltinamiesiems apie tai, jog perkvalifikuoja veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą. Apeliantai neneigia, kad turtas buvo jų žinioje, todėl teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino įrodyta, jog turtas, kurio bendra vertė 39121,84 buvo patikėtas ir buvo jų žinioje. Remontuojamų transporto priemonių dalių ir agregatų užpajamavimo sandėlyje tvarka buvo reglamentuota atsarginių dalių ir medžiagų pareikalavimo ir išdavimo einamajam remontui žiniaraštyje. Apeliantai žinojo apie tokią tvarką. Transporto priemonių vairuotojai paliudijo, kad atsarginių dalių gavimą patvirtindavo savo parašais žiniaraštyje. Atlikus auditą ir inventorizaciją, vėlesnius patikrinimus, nerasta užpajamuotų po remonto mazgų ir agregatų už 39121,84 litus. A. V. ir L. Z. buvo sudarę visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1997-10-24 įsakyme Nr. 164 dėl finansinių dokumentų naudojimo tvarkos nustatyta, kad gabenant turtą iš vienos vietos į kitą tai turi būti įforminta atitinkamu dokumentu. Toks reikalavimas yra ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2001-06-08 įsakyme Nr. 169 dėl važtaraščių rekvizitų. 1998-03-27 raštu Nr. 394 urėdija nurodė visų padalinių vadovams išrašyti griežtos apskaitomybės blankus visiems gabenamiems kroviniams. Apeliantai nesilaikė šios tvarkos, 2000-11-21 įsakymu Nr. 177 A. V. už nurašant atsargines dalis padarytus pažeidimus buvo paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas pagrįstai patenkino (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, A. V. ir L. Z. padarytą įmonei žalą patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės S. Ž. 2005-03-29 išvada, Vidaus audito bei patikrinimo 2004-02-05 aktas, inventorizacijos komisijos 2004-04-19 aktas. Prašo A. V. ir L. Z. apeliaciniu skundus netenkinti, nuosprendį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliantai A. V. ir L. Z. bei jų gynėjai adv. J. L. ir Š. V. prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, civilinio ieškovo atstovai A. P. ir advokatė O. D. prašo apeliacinius skundus atmesti.
A. V. ir L. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 7 d. nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatyta, jog baudžiamas asmuo, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ši veika yra nusikalstama ir tuo atveju, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 p. 2 d. nurodoma, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veika yra būtina materialinės žalos atsiradimo sąlyga. Asmuo tyčia ar neatsargiai tretiesiems asmenims neteisėtai perleidęs jam patikėtą ar esantį jo žinioje patikėtojo turtą, padaro pastarajam asmeniui žalą, kuri lygi iššvaistyto turto vertei.
Apylinkės teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad A. V. ir L. Z. priėmę (duomenys neskelbtini) turtą – griebtuvus, cilindrus, kuro siurblius, purkštukus ir rotatorių jų nepristatė į VĮ , (duomenys neskelbtini) sandėlį ir taip dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarė (duomenys neskelbtini) žalą. Teismas nuosprendyje nedetalizavo, kokiu neteisėtu būdu ir kokiems tretiesiems asmenims šis (duomenys neskelbtini) turtas buvo A. V. ir L. Z. perleistas.
A. V. ir L. Z. teisiamųjų posėdžių metu bylą nagrinėjant apylinkės ir apeliacinės instancijų teismuose kaltais neprisipažino ir parodė, kad po remontų detalės buvo įdedamos į tuos pačius mechanizmus arba padedamos saugoti sandėlyje. Iš esmės analogiškus parodymus A. V. (t. 3, l. 26-27, 35-36), ir L. Z. (t. 3, l. 60-61) davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad 2003 m. 2u suremontuoti griebtuvai buvo parvežti iš remonto, 1 padėtas į 27 sandėlį, vėliau jį pasiėmė V. J., kitą pasiėmė A. P. ir detalė buvo įdėta į mechanizmą. Liudytojas A. G. nurodė, jog būdavo atvejų, kai sugedusias detales ėmė ne iš centrinio sandėlio ir, kad jas gavo, dokumentuose nepasirašė. Liudytojas R. S. parodė, jog gavęs suremontuotus 2 cilindrus dokumentuose nepasirašė, jog juos gavo. Liudytojas S. R. parodė, kad galimai dokumentuose nepasirašė, jog griebtuvas ir siurblys buvo įdėtas į jo valdomą transporto priemonę. Liudytojai A. P., V. M., A. L., V. J., A. K., G. M., D. S., L. S., E. L., A. S., A. N. parodė, jog dokumentuose pasirašydavo, kad gavo atsargines dalis einamojo mėnesio pabaigoje.
Išdėstyti liudytojų parodymai, kuriais apylinkės teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti laikomi įrodymais, paneigiančiais A. V. ir L. Z. nurodytas aplinkybes, kad suremontuotos detalės buvo parvežamos atgal į (duomenys neskelbtini) ir įdedamos į tuos pačius mechanizmus, priešingai, liudytojai patvirtino, jog į sugedusius mechanizmus buvo įdedamos tos pačios iš remonto parvežtos detalės. Be to, sandėlio vedėjos G. V. (duomenys neskelbtini) rašytuose paaiškinimuose nurodoma, jog 2002-2003 metais po remonto gautos detalės buvo saugomos sandėlyje, suremontuoti siurbliai įdedami atgal į sugedusius mechanizmus arba padedami į sandėlį apsaugai (t. 1, l. 68, 137). Nors vėliau rašytame paaiškinime (t.1, l. 69) G. V. nurodė negalinti prisiminti ar detalės būdavo sandėlyje padedamos apsaugai ir nepajamuojamos, tačiau 2004-06-16 paaiškinime ikiteisminio tyrimo pareigūnams ji vėl patvirtino, kad sandėlyje detalės buvo saugomos (t. 2, l. 174-175).
Kolegija taip pat nenustatė, kad ir kiti liudytojai, kurių parodymai išdėstyti apylinkės teismo nuosprendyje patvirtintų, jog po remonto detalės A. V. ir L. Z. nebuvo grąžintos (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai perleistos tretiesiems asmenims.
Priimdamas A. V. ir L. Z. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės S. Ž. 2005-03-29 išvada Nr. 5-9/10. Teismas nuosprendyje nurodė, kad šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių apskaitoje nebuvo užpajamuoti (duomenys neskelbtini) mazgai ir agregatai, kuriuos A. V. ir L. Z. priėmė po remonto iš UAB (duomenys neskelbtini)ir M. M. agroserviso įmonės, taip A. V. ir L. Z. pažeidė urėdijoje nustatytą materialinių vertybių apskaitos tvarką bei pareigybines instrukcijas, nevykdė urėdo nurodymų ir tuo sudarė sąlygas tiriamuoju laikotarpiu apmokėti iš urėdijos lėšų už neapskaitytas materialines vertybes. Šios specialistės išvadoje nurodytos ir apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) turtas buvo iššvaistytas. Vien tik materialinių vertybių nustatyta tvarka neapskaitymas neleidžia daryti loginės išvados, jog materialinių vertybių nėra faktiškai. Kolegija konstatuoja, jog specialisto išvada, skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, negalima laikyti įrodymu, patvirtinančiu, jog A. V. ir L. Z. nusikalstamais veiksmais iššvaistė jiems patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą ir tokiu būdu padarė (duomenys neskelbtini) žalą. Specialistės išvadoje nurodoma, kad specialistė laikotarpiu nuo 2002-01-30 iki 2003-08-01 atliko (duomenys neskelbtini) ūkinės – finansinės veiklos dokumentinį tyrimą. Išvadoje konstatuota, jog tyrimo metu nustatyti, kada ir nuo kokių transporto priemonių nuimti ir kada remontui išvežti bei kam buvo po remonto išduoti ir ar buvo bei kokiose transporto priemonėse sumontuoti (duomenys neskelbtini) vidaus dokumentuose neapskaityti A. V. ir L. Z. pareikštuose kaltinimuose nurodyti kaip iššvaistyti aukščiau išvardinti (duomenys neskelbtini) daiktai, negalima (t. 1, l. 169, 175). Aplinkybes, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar po remontų detalės buvo sudėtos atgal į mechanizmus, tyrimas buvo atliktas tik dokumentinis, jo metu netikrinta, ar (duomenys neskelbtini) yra suremontuotų manomai A. V. ir L. Z. iššvaistytų detalių, specialistė S. Ž. patvirtino apklausta bylą nagrinėjant apylinkės ir apygardos teismuose teisiamųjų posėdžių metu (t. 4, l. 112-113, 162-167).
Iš byloje esančių 2004-01-28 (t. 1, l. 12-15), 2004-01-09 (t.1, l. 21), 2004-02-05 (t.1, l. 45), 2004-04-23 (t.1, l. 60) aktų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktos sandėlių inventorizacijos, tačiau inventorizacijų metu netikrinta ar manomai A. V. ir L. Z. iššvaistytų detalių nėra (duomenys neskelbtini) veikiančiuose mechanizmuose ir kitur, detalės apskaitytos tik (duomenys neskelbtini) esančiuose sandėliuose, ką patvirtino bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. K., K. K. ir S. K..
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti ar A. V. ir L. Z. (duomenys neskelbtini) patikėtas turtas buvo faktiškai prarastas, atlikta buhalterinė ekspertizė ir (duomenys neskelbtini) esančių detalių tyrimas. Lietuvos Respublikos ekspertizės centro ekspertizės 2006-12-06 Nr. 11Š-165(06) aktu patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės S. Ž. 2005-03-29 išvados, jog buhalterinio tyrimo metu negalima nustatyti, nuo kokių transporto priemonių buvo nuimtos manomai A. V. ir L. Z. iššvaistytos detalės, ar jos po remontų buvo įdedamos atgal į transporto priemones, taip pat kiek atsarginių dalių buvo padėta į sandėlį neišrašant užpajamavimo dokumentų. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra atlikti (duomenys neskelbtini) 2002-01-30 ir 2003-08-30 inventorizacijos prekinių – medžiaginių vertybių inventorizacijos apyrašai, todėl negalima nustatyti ar 2003-08-30 buvo (duomenys neskelbtini) detalių trūkumas.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. B. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)ir M. M. agroserviso įmonės išrašytose sąskaitose-faktūrose nebuvo nurodomi remontuojamų detalių – grėbtuvų, cilindrų, purkštukų, rotatorių identifikavimo numeriai, taip pat ne visuomet M. M. agroserviso įmonės buvo nurodomi kuro siurblių remonto numeriai, todėl negalima nustatyti ar (duomenys neskelbtini) 2007-02-20, 2007-02-21 ir 2007-02-23 inventorizavimo metu nustatytos detalės buvo remontuotos, kiek kartų jos buvo remontuotos ir pagal kokias sąskaitas faktūras apmokėti remonto darbai, taip pat ar pagal UAB (duomenys neskelbtini)ir M. M. agroserviso įmonės išrašytas sąskaitas-faktūras remontuotų detalių (duomenys neskelbtini) nėra.
Minėtame 2007-02-20 inventorizavimo akte nustatyta (t. 8, l. 125), kad (duomenys neskelbtini) yra kuro siurblys numeriu 211. Šis kuro siurblys nurodytas A. V. pasirašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad po remonto nustatyta tvarka neužpajamuota detalė A. V. nebuvo prarasta ir yra (duomenys neskelbtini) valdyme.
Pakartotinio patikrinimo 2004-02-05 akte nustatyta, kad sandėlyje Nr. 26 yra neužpajamuotas cilindras ir akte pažymėta, jog jis gautas pagal 2002-08-01 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši detalė L. Z. kaltinime nurodyta kaip iššvaistyta. Vėliau 2005-11-10 akte nurodoma, kad komisija negali patvirtinti fakto, jog šis cilindras buvo gautas pagal 2002-08-01 sąskaitą faktūrą, tačiau šios aplinkybės vertintinos kaltinamojo naudai.
Auditorinio patikrinimo 2004-01-09 akte užfiksuota, kad garaže Nr. 9 rasti neapskaityti po remonto 7 siurbliai (t. 1, l. 21). 2004-09-15 akte nurodoma, jog nustatyti, pagal kokias sąskaitas buvo remontuoti 7 kuro siurbliai neįmanoma (t. 3, l. 170-171). 2005-01-21 identifikavimo akte pažymima, kad 3 kuro siurbliai yra su remonto kontroliniais numeriais, 4 numerių neturi (t. 3, l. 178). Aktuose pateikti duomenys leidžia teigti, jog nustatyti, kad šie kuro siurbliai nebuvo suremontuojami pagal A. V. ir L. Z. kaltinimuose nurodytas sąskaitas faktūras, negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad centriniame sandėlyje esančiomis materialinėmis vertybėmis turėjo galimybę disponuoti ir (duomenys neskelbtini) neįgalioti asmenys - A. V., R. V., V. D., (duomenys neskelbtini) miškų urėdo 2004-05-21 įsakymu sandėlininkei G. V. buvo paskirta drausminė nuobauda (t. 1, l. 7). Todėl centriniame sandėlyje esančias vertybes galėjo pasisavinti ar iššvaistyti kiti asmenys.
A. V. patikėtos (duomenys neskelbtini) materialinės vertybės 2004-02-04 inventorizavimo - perdavimo aktu buvo perduotos (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui (t.5, l. 166-168, 171-173). Nenustačius faktinio 2004-02-04 (duomenys neskelbtini) detalių trūkumo, negalima vienareikšmiškai teigti, jog detalės nebuvo pasisavintos ar iššvaistytos po 2004-02-04 materialinių vertybių perdavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Kolegija įvertinusi surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus konstatuoja, kad negalima nustatyti, ar A. V. ir L. Z. patikėtas (duomenys neskelbtini) turtas prarastas, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai negali neginčijamai patvirtinti kaltinamųjų A. V. ir L. Z. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. Neįrodytas būtinas jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, sudėties požymis - turto išvaistymas, tai yra neįrodyta, jog A. V. ir L. Z. neteisėtai parleido jiems patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą tretiesiems asmenims. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-02-07 nuosprendis naikintinas, A. V. ir L. Z. išteisintini nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniuose skunduose A. V. ir L. Z. prašė apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti. Šioje dalyje apeliantų skundai tenkintini iš dalies. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliktinas nenagrinėtu. Civilinį ieškinį palikus nenagrinėtu apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusiu su civilinio ieškinio išsprendimu, nepasisako.
Kaltinimo pakeitimo teisme procedūra nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. ir 2 d. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. numatyta, kad asmuo gali būti nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, apie kurį privalo būti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos užtikrinti vieną esminių kaltinamojo teisių – teisę į gynybą. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių į gynybą apsaugą baudžiamojo proceso metu, nustato, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai.
Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 3 d. taip pat nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi pagal šį straipsnį, kai veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, jokia speciali procedūra nėra nustatyta, veika perkvalifikuojama be išankstinio pranešimo apie tokią galimybę, ir kaltinimo pakeitimas, kai faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Apylinkės teismas A. V. ir L. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., perkvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą – Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., nes už šią nusikalstamą veiką nustatyta švelnesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl A. V. bei L. Z. teisės į gynybą pažeistos nebuvo. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatas. Be to, A. V. ir L. Z. pagal naują kvalifikaciją turėjo galimybę gintis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kas pripažįstama teisių į gynybą užtikrinimu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. prasme.
Apeliantas L. Z. nepagrįstai skunde teigia, kad jis nebuvo atsakingas už jam perduotas (duomenys neskelbtini) materialines vertybes, tai yra (duomenys neskelbtini) turtas jam nebuvo patikėtas. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 10 punkte nurodoma, kad patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Vyresniojo prekių žinovo pareiginėje instrukcijoje, patvirtintoje 1993-09-21 nurodoma, kad prekių žinovas atsiima (duomenys neskelbtini) reikalingas medžiagas ir prekes – medžiagas kurą, žaliavą, atsargines dalis, mechanizmus ir kita, atsako už jas pervežant. (t. 2, l. 63). Iš 1995-11-21 sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad L. Z. įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už jam perduotų (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių išsaugojimą (t. 2, l. 117). Nors 2000-06-01 urėdo įsakyme Nr. 98 ,,Dėl pareiginių algų“ nurodoma, jog nustatytas darbo užmokestis prekių žinovui (t. 4, l. 5), tačiau 2001-12-14 sudarytos kolektyvinės sutarties priede Nr. 1 ,,Pareiginiai atlyginimai“ nustatytas darbo užmokestis vyresniajam prekių žinovui (t. 4, l. 19). Vyresniojo prekių žinovo pareigybė nurodyta ir 2003-02-14 kolektyvinės sutarties priede (t. 4, l. 32). Be to, šiuose dokumentuose prekių žinovo pareigybė nenustatoma. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog apelianto nurodytame 2000-06-01 urėdo įsakyme padaryta techninė klaida ir tarp L. Z. ir (duomenys neskelbtini) sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis nebuvo panaikinta. Dokumentuose nurodytos klaidos dėl L. Z. pareigybės ištaisytos 2005-07-21 urėdo įsakymu (t. 3, l. 172-173).
A. V. ir L. Z. apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo reglamentuota apskaitos tvarka, L. Z. nesuteikta teisė turėti blankus, jis neturėjo atskiro sandėlio, nepaneigia aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) turtas A. V. ir L. Z. buvo patikėtas ir už patikėtą turtą jie buvo atsakingi. Be to, (duomenys neskelbtini) materialinių vertybių apskaitos tvarkos pažeidimas A. V. ir L. Z. pareikštame kaltinime nebuvo nurodytas.
Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad teismas buvo šališkas, šališkai vertino įrodymus. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, remdamasis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu ir vadovaudamasis įstatymu. Iš byloje esančio teisiamojo protokolo matyti, kad apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu apklausė eilę liudytojų, tenkino A. V. ir L. Z. bei jų gynėjų teisiamojo posėdžio metu pareikštus prašymus, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas šališkai tyrė bylos aplinkybes. Proceso dalyvio prašymo netenkinęs teismas negali būti laikomas šališku. Nuosprendyje apylinkės teismas rėmėsi 2005-03-29 specialistės išvada, specialistės S. Ž., liudytojų, civilinio ieškovo parodymais. Laikantis įstatymo reikalavimų teismo pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas nėra pagrindas pripažinti teismą šališku, nes byloje surinktų įrodymų vertinimas yra normali teismo veikla ir jos rezultatas neleidžia daryti išvados, kad bylą nagrinėjęs teismas dar prieš pradėdamas nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo metu būtų turėjęs ar įgijęs išankstinių nuostatų dėl bylos baigties. Kolegija taip pat nenustatė kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu. Taip pat kolegija negali sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos visos esminės įtarto nusikaltimo padarymo aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad bylą tyrę ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų turėję išankstinių nuostatų dėl bylos baigties. Apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas išsamiai ir nešališkai rodo aplinkybė, kad A. V. ir L. Z. bei jų gynėjai ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė nušalinimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 57 str. ir 58 str. nuostatomis turėjo tokią teisę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. ir L. Z. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-02-07 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
L. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
VĮ (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.