Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-915-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
1-915-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00084-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nukentėjusysis
N. P.
Kaltinamasis
I. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1-915-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00084-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorui Arvydui Grambai,nukentėjusiajam N. P.,(duomenys neskelbtini) atstovui M. B.,kaltinamajai I. B., jos gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. B. 2019 m. kovo 23 d. apie 14.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio ginčo metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė sugyventiniui N. P. į dešinį žastą ir nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinio N. P. sveikatą (padarė jam durtinę pjautinę žaizdą dešiniame žaste su dešinio stipininio nervo daliniu pjautiniu sužalojimu).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamoji I. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji daugiau kaip 6 metus gyvena kartu su savo sugyventiniu N. P. neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, abu kartu bendrai veda bendrą ūkį. 2019 m. kovo 23 d. ryte, maždaug nuo 8.30 val. kartu su sugyventiniu N. P. vartojo alkoholį (alų, degtinę) pas savo kaimynus. Kiek tądien išgėrė alkoholio nepamena. Buvo stipriai neblaivi, todėl kada iš kaimynų su sugyventiniu grįžo į namus tiksliai nepamena. Grįžę į namus abu su sugyventiniu nuėjo miegoti, o pabudo apie 14 val. Pabudus sugyventinis N. P. prašė jos eiti į parduotuvę ir nupirkti 4 butelius alaus. Ji jautėsi blogai ir nenorėjo eiti į parduotuvę, tačiau sugyventinis N. P. davė jai 5 eurus ir ji nuėjo į parduotuvę. Nuėjusi į parduotuvę ji nupirko 2 butelius alaus (po 1 litrą talpos) ir maisto katei. Maistą katei ji nupirko savarankiškai, neatsiklaususi sugyventinio. Grižus į namus sugyventinis N. P. buvo nepatenkintas dėl to, kad ji nupirko per mažai alaus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu N. P. sudavė jai kumščiu į galvą. Po suduotų smūgių ji nubėgo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Rankoje laikydama peilį vadino N. P. necenzūriniais žodžiais. Supykęs sugyventinis atėjo į virtuvę ir ėjo link jos. Po to tarp jos ir N. P. įvyko grumtynės, kurių metu N. P. norėjo iš jos atimti peilį. Grumtynių metu ji pajuto skausmą nugaros dešinėje pusėje ties mentimi. Suprato, kad N. P. jai įdūrė, tačiau ji nejuto stipraus skausmo. Po grumtynių N. P. nuėjo į kambarį, pasiėmė maišelį, kuriame buvo jos atneštas alus ir nuėjęs į prieškambarį (buto koridorių) ėmė rengtis striukę. Po kurio laiko ji suprato, kad sugyventinis ruošiasi išeiti. Tada ji supyko ant N. P. dėl to, kad pastarasis nori išeiti, išsinešti jos sunkiai atneštą alų ir palikti ją sužalotą vieną namuose. Ji nuėjo į prieškambarį ir suėmė už maišelio su alumi, tačiau sugyventinis N. P. ją pastūmė. Tuomet ji dūrė vieną kartą peiliu sugyventiniui N. P. į dešinės rankos žastą. Ji peiliu sugyventiniui dūrė ne iškart po to, kai sugyventinis įdūrė jai, jos dūris peiliu buvo praėjus kuriam laikui. Po šio dūrio N. P. pradėjo bėgti kraujas iš rankos, jis paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Kartu su medicinos darbuotojais atvyko ir policijos pareigūnai. Po apžiūros ji ir N. P. buvo išvežti į gydymo įstaigą. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, susitarė su (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo dalimis ir ketina žalą atlyginti. Įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Savo poelgį vertina blogai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Palaiko nukentėjusiojo N. P. prašymą dėl susitaikymo ir jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji I. B. prisipažino esanti kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėja ir nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti dokumentai:

2.3.1. 1 tomas – tarnybiniai pranešimai (10, 12–13, 14 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio parodymų nuotraukos (15, 16 b. l.), pranešimo apie įvykį registracijos kortelė (22–25 b. l.), apžiūros protokolo kopija (29–41 b. l.), nukentėjusiojo N. P. apklausos protokolas (45–46 b. l.), nutarimas pripažinti N. P. nukentėjusiuoju (49 b. l.), nukentėjusiojo N. P. apklausos protokolo kopija (57–58 b. l.), N. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo kopija (61–66 b. l.), specialisto išvada (70 b. l.), nukentėjusįjį N. P. charakterizuojanti medžiaga (79–91 b. l(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys (94–98 b. l.), nutarimo leisti (duomenys neskelbtini) atstovui M. B. dalyvauti procese kopija (99–100 b. l.), nutarimo pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu (102 b. l.), liudytojo V. B. apklausos protokolo kopija (106–107 b. l.), liudytojos A. M. apklausos protokolo kopija (110–111 b. l.), liudytojo R. G. apklausos protokolo kopija (116–118 b. l.), liudytojos I. L. apklausos protokolo kopija (123–124 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (127–128 b. l.), apžiūros protokolas (129–130, 132–136 b. l.), nutarimas perduoti daiktus saugojimui ir jų priėmimo saugoti kvitas (138, 140 b. l.), daiktų apžiūros protokolų kopijos (141–142, 144–147, 152–153, 155–157, 159–160, 162–163 b. l.), Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolo kopija (173–176), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopija (178–179 b. l.), tarnybinio pranešimo kopija (180–181 b. l.);

2.3.2. 2 tomas – kaltinamosios I. B. apklausos protokolas (5–6 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (9–10 b. l.), kaltinamosios I. B. apklausų protokolų kopijos (14–16, 19–20 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje protokolo kopija (21–27 b. l.), kaltinamąją I. B. charakterizuojanti medžiaga (28–37, 42 b. l.), susitaikymo protokolas (73 b. l.), susitarimas dėl žalos atlyginimo (74 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji I. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

2.5. Sakydamas baigiamąją kalbą nukentėjusysis N. P. darė prielaidą, jog kaltinamoji I. B. galėjo jį sužaloti gindamasi ir veikdama būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamoji I. B. nukentėjusįjį N. P. sužalojo baigiantis jų abiejų konfliktui ir praėjus kuriam laikui po to, kai kaltinamoji I. B. konflikto metu buvo pati sužalota nukentėjusiojo, t. y. jau išnykus realiam pavojui kaltinamosios I. B. sveikatai ar gyvybei (po to, kai sužalojęs kaltinamąją I. B. nukentėjusysis N. P. atsitraukė nuo kaltinamosios, nuėjo į kambarį, pasiėmė maišelį su jame buvusiais alaus buteliais, nuėjo į buto prieškambarį ir pradėjo rengtis striukę). Svarbu tai, kad prieš nukentėjusiojo N. P. sužalojimą kaltinamoji I. B. pati priėjo prie nukentėjusiojo, kas patvirtina, jog realus pavojus kaltinamosios I. B. nei sveikatai, nei gyvybei nebegrėsė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamoji I. B. veikė ne siekdama staigiai atsakyti į nukentėjusiojo N. P. pavojingą elgesį (jos sužalojimą), o iš pykčio ir nenorėdama, kad nukentėjusysis išeitų iš namų palikdamas ją sužalotą bei išsinešdamas jos sunkiai atneštą alų. Būtent taip teisiamojo posėdžio metu parodė ir pati kaltinamoji I. B.. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamoji I. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

2.6. Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo N. P. elgesys. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju

3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios I. B. gynėja pateikė teismui susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, jog kaltinamoji I. B. susitaikė su nukentėjusiuoju N. P., nukentėjusysis prašo kaltinamąją I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

3.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. P. patvirtino susitaikymo protokolą, nurodė, kad kaltinamoji I. B. jo atsiprašė ir jis jai atleido.

3.3. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.

3.4. Šioje byloje kaltinamoji I. B. visiškai pripažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi ir parodė apie jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji susitarė su (duomenys neskelbtini) dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos turtinės žalos atlyginimo (įsipareigojo padarytą 687,71 Eur dydžio turinę žalą atlyginti per 34 mėnesius, kiekvieną mėnesį sumokant po 20 Eur, o paskutinį mėnesį – 27,71 Eur) (2 t., 74 b. l.). Taip pat kaltinamoji I. B. susitaikė su nukentėjusiuoju N. P., pastarasis kaltinamajai I. B. atleido ir prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji I. B. padarė vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vieninteliu dūriu nukentėjusiajam į ranką konflikto metu, praėjus kuriam laikui po to, kai to paties konflikto metu kaltinamoji pati buvo sužalota nukentėjusiojo. Kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka (paskirtas nuobaudas įvykdžiusi), psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruota, iki 2019 m. vasario 26 d. dirbo, šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo (2 t., 28–37, 42 b. l.). Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiojo poziciją bei vieningą proceso dalyvių nuomonę teismas mano, kad šis įvykis kaltinamajai I. B. taps pamoka, kad ji padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji I. B. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamoji I. B. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutraukiama.

3.5. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroras prašė skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji I. B. iki aptariamo įvykio būtų buvusi agresyvi, ji būtų smurtavusi tiek prieš nukentėjusįjį, tiek prieš kitus asmenis ar grasintų taip pasielgti. Atvirkščiai, pagal byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis matyti, jog pats nukentėjusysis N. P. iki aptariamo įvykio buvo 3 kartus nuteistas už smurtinį elgesį prieš kaltinamąją I. B., o po aptariamo įvykio – dar 1 kartą nuteistas už smurtavimą prieš kaltinamąją I. B.. Taip pat, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamoji I. B. nėra registruota nei psichiatro, nei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose dėl kokių nors jos elgesio sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, byloje nesant duomenų apie pakartotinį ar sistemingą kaltinamosios I. B. smurtinį elgesį ar tokio elgesio riziką, šiuo metu skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nėra pagrindo.

4. Kiti klausimai

4.1. Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareiškė 687,71 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 94–98 b. l.). 2019 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) atstovas su kaltinamąja sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis (2 t., 74 b. l.). Žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, kaltinamoji I. B. pripažįsta padariusi tokio dydžio žalą, įsipareigoja ją atlyginti, todėl minėtas susitarimas tvirtinamas.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 9–10 b. l.). Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

4.3. Klausimą dėl šioje baudžiamojoje byloje aktualių nukentėjusiojo N. P. drabužių (džemperio „Dissident core“, džinsinių kelnių „Zure“, džemperio „Puma“, marškinėlių „Adidas“, kepurės „Fichermans friend“), saugomų Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 138, 140), Panevėžio apylinkės teismas jau išsprendė 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) – šie drabužiai grąžinti nukentėjusiajam N. P.. Kiti kaltinamajame akte nurodyti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 149, 151, 165, 167, 168, 170 b. l.), aktualūs kitoje baudžiamojoje byloje, dėl jų teismas taip pat jau priėmė sprendimą (2019 m. liepos 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, teismas dar kartą dėl minėtų daiktų nesprendžia ir dėl jų nepasisako.

4.4. Valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamosios I. B. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

I. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju N. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais ir tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. tarp I. B. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą susitarimą dėl 687,71 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 71 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimo dalimis per 34 (trisdešimt keturis) mėnesius tokiu grafiku – nuosprendžiui įsiteisėjus per 33 (trisdešimt tris) mėnesius I. B. atlygina 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų), kiekvieną mėnesį sumokėdama po 20 Eur (dvidešimt eurų), o per paskutinį mėnesį likusią dalį – 27,71 Eur (dvidešimt septynis eurus 71 ct) (nurodytą pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Išaiškinti I. B., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas