Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad ji tą dieną atvažiavo į sklypą, iš karto pamatė, kad dingo žvyras, nes iki to prieš dvi savaites M. pavogė jos vaizdo kamerą ir kvietė policiją. Naikino jos augalus, ji ir supyko, policijos ji negali kviesti, nes jis iš karto pasakė, kad to įrodyti negali, tai nereikia ir kviesti policijos. Tada ji supykus ėjo prie namuko, išlaužė namuko duris, jis atbėgo ir iš karto trenkė jai per veidą, spjovė į veidą, vadino visokiais žodžiais, tada pradėjo mėtyt malkas į jos mašiną. Dėl traumos, ji išmetė iš namuko sodo baldus, jis gavo traumą galvos, nes jis tą kėdę virš galvos pakėlė, o ji tą kėdę su kirviu atmušė. Dėl to trauma galvos pas jį, dėl visų kitų sužalojimų ji nežino. Nukentėjusysis jai neduoda ramybės nuo to laiko, kai nusipirko sklypą. Jis kai nusipirko sklypą šalia, jis pastoviai tai šiukšlina, tai naikina jos augalus. Iki konflikto 3,5 metų gyveno kartu. Jis paprašė jos sklypo, sakė, kad mažai naudojasi sklypu, leido jam naudotis sklypu, ten ir susitiko. Jam rugpjūtį 2024 m. atėmė teisę vairuoti transporto priemones, jis girtas pabėgo iš avarijos vietos, po įvykio metė gerti ir pasidarė toks piktas. Konfliktai prasidėjo nuo tos dienos, kai jis paprašė nuvežti jį į Gariūnus, ji negalėjo, nes dirbo, ir tada jis nuo tokios smulkmenos pradėjo ją terorizuoti, 100 skambučių per dieną, terorizavimo visus jų draugus. Jis pats pripažino, kad jam psichologinės problemos, lankėsi pas psichologą. Jo draugai jai sakė save apsaugoti, niekur nesikreipė dėl M. terorizavimo. Turėjo dujų balionėlį, bet jo naudoti nenorėjo. Kai tą dieną atvyko į sklypą, pasigedo žvyro, pamatė, jog jo nėra, ten kur jis visada gulėjo. Prieš tai dar buvo dingus jos kamera. Policija pasakė, kad negalės padėti, nes ji neturi jokių įrodymų. Pamanė, kad pati gali pasiimti savo daiktus iš jo. Taikiai susitarti su juo buvo neįmanoma. Prieš Naujus metus paskambino jam, paklausė, ar paims savo namelį iš jos sklypo, pasakė, kai atšils orai, pavasarį pasiims. Pavasarį žiūri nusipirko sklypą M. prie jos. Galvojo, kad pasiims jau ir namelį, bet jo taip ir nepasiėmė iki gegužės mėnesio. Jai trukdė namelis, jis tai žinojo, sakė, kad nebuvo galimybės išvežti to namelio. Tą dieną nuėjo prie namuko, paėmė kirvį, išlaužė namuko duris ir pamatė namo sodo baldus. Jis viską matė, nes buvo savo sklype, kuris yra gretimai. Tada M. atbėgo, kai ji buvo lauke ir jau buvo išmetusi kažkokį baldą iš namelio, jis trenkė jai į veidą, spjovė, spyrė jai, buvo su darbiniais batais, pradėjo vadinti visaip. Ji apie kamerą jam priminė, apie žvyrą. Dabar neatsimena jos mašinos daužymas malkomis prieš ar po buvo. Prieš tai, kai jis paėmė krėslą ir norėjo su juo ją mušti, ji atmušė tą krėslą. Tada sakė, kad ji išlaužė namuką, grasino su malkom sudaužyti jos automobilį, paėmė malkas ir pradėjo daužyti, ji supyko, tada namuko langą sudaužė, jis tada antrą malką paėmė. Po to jau turbūt iškvietė policiją. Įvykio vietoje daugiau nieko nebuvo, bet už porą šimtų metrų buvo kaimynas, nežino, ar jis matė įvykį. Su juo vėliau nebendravo apie šį įvykį. Po šio įvykio M. išėjo į savo sklypą, o ji savo pavėsinėje laukė policijos. Iškvietė M. greitąją. Ji tuo metu visą laiką buvo savo pavėsinėje. Galvos traumą M. tikrai gavo dėl krėslo, nes ji jį atmušė kirviu. O dėl peties negali pasakyti, dėl rankos tai gali spėti, jog ta žaizda atsirado, kai atėmė iš jos kirvį. Specialiai jam tikrai nesudavė. Jis neatėmė iš jos kirvio, bet jis kirvį griebė. Ne M. buvo skirtas kirvis, ji norėjo tik namuką išlaužti. Ji M. nemušė. Ji norėjo padaryti kuoliukus medžiams, dėl to kirvį pasiėmė iš pat pradžių, bet sugalvojo sugadinti namuką. Kai atėjo B. ji kirvį kaip laikė, taip laikė rankose. M. prie jos atbėgo iš nugaros. Kai atbėgo M. iš karto pradėjo ją mušti. Kai jis pribėgo prie jos, ji stovėjo prie namuko, prie durų. Tada M. sudavė jai per veidą ir sulaužė jos akinius. Jis kažkaip pradėjo ją vadinti, savo galva trenkė jai į galvą, spjovė jai, spyrė. Ji gynėsi nuo jo. Tikrai negalvojo, kad jis pribėgęs prie jos puls mušti. Užėjus į namuką pamatė baldus, juos išmetė. Iš karto jis jai davė per veidą, pradėjo dėl akinių sakyti, trenkė jai ir pavadino bet kaip, ir paėmė kėdę, ji kėdę atmušė. Dėl durų tai sakė daužys automobilį, pradėjo su malkom mėtyt, jis jai, o ji jam. Viskas buvo labai greitai. Neneigia, kad buvo konfliktas tarp jų. Ji jam paskambino, klausė ar gali spręsti be teismo, jis sakė pagalvos ir paskambins vėliau. Vėliau paskambino ir sakė, kad turi vienintelį šansą, tai perrašyti sklypą jam ir tada be teismo spręsti bylą. Čia buvo prieš paskutinę akistatą komisariate. Jis tą patį pakartojo. Arba perrašyti sklypą, arba reikalavo piniginės kompensacijos. Nusiuntė jam nuotrauką, kad buvo žvyras, o dabar jo nebėra. Nuėjo į pavėsinę, paėmė kirvį ir ėjo prie namuko. Išlaužė namuko duris. Užėjo į namuką, paėmė sodo baldus ir išmetė į lauką. Baldai jau buvo lauke ir kažkokie daiktai buvo, tada M. iš savo sklypo atbėgo, o ji tuo metu buvo prie namuko. Atbėgęs trenkė jai į veidą su savo galva. M. atėjo iš nugaros ir trenkė jai, nematė kai jis ėjo, bet kai atėjo ji jį matė. M. trenkė jai su savo galvą į jos, ekspertizė parodė, kad kažkas buvo. Bet viskas su ja buvo gerai, nebuvo taip stipriai. Jie ką surado, tą parašė, jie jos neklausė kada buvo sužalojimai padaryti, jie apžiūrėjo visą jos kūną. M. griebė jai už rankų, kažkokios mėlynės ant kojos, ant rankos buvo pas ją. Ant kojos, nes jis jai spyrė su batais. Visi sužalojimai buvo padaryti vieną dieną. Tą pačią dieną iš komisariato išvažiavo gal 20 val., nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, jie atsakė, kad nedaro ekspertizės. Atvažiavo į teismo ekspertizės ligoninę, sakė reikia išankstinės registracijos, davė talonėlį į antradienio rytą. Tik vienas jos nubrozdinimas ant kojos buvo senas, o visi kiti buvo padaryti vienu metu tą dieną. Ji pasakė ką nukentėjusysis darė su ja, nežino kodėl sužalojimai užrašyti, jog skirtingu metu buvo padaryti. Kirvį po įvykio padėjo prie pavėsinės. Ji pasakė pareigūnams kur padėjo kirvį, žolė buvo apie 20 cm, todėl kirvio nesimatė. Visi ieškojo kirvio ir rado. Nebuvo taip, kad paslėpė kirvį, ji pasakė kur jį padėjo. Ji sakė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams, kad jai buvo spirta į koją. Iš pat pradžių, kai vyko apklausa su pareigūnais, ji labai jaudinosi, visa drebėjo, ji blogai atsimena, ko jie klausė. Pareigūnai davė jai tabletę, kad nusiramintų, policininkas atnešė jai tą tabletę. Atvykę medikai jos neapžiūrinėjo. Policininkas davė jai tabletę ir paaiškino, kad medikai čia tokie ir geriau važiuoti į savo polikliniką. Vieną kartą prie jos buvo priėję policininkai ir paklausė ar jai reikia greitosios pagalbos, jai jos kaip ir nereikėjo, tai ir pasakė, kad nereikia. Žemės sklypas priklauso jai. Jai paaiškino žmonės, kad ji pati leido jam pastatyti namuką, sakė kreiptis į teismą. Bet ji galvojo, kad jie susitarė. Jai buvo emocijos sukilusios tiesiog. Ji kvietė anksčiau dėl jo elgesio jam policiją. Jis gerdavo kiekvieną dieną ir buvo labai agresyvus. Nei vieno karto jam nesudavė. Nesiekė jo sužaloti, ji nenaudojo kirvio prieš jį. Laikė rankose, nepadarė nieko tyčia, nesiekė sužaloti. Čia tikrai buvo su kėde, kai atmušė, dėl to jam pasidarė galvos trauma. Jis paėmė šalia gulėjusį krėslą, užsimojo už galvos, norėjo jai į galvą duoti. Ir ji stipriai jį atmušė kirviu, tą krėslą. Galėjo likti žymių ant krėslo. M. pradėjo šaukti ant viso sklypo, kad sugadino jo namuką. Dėl peties traumos nežino, per rankas irgi tikrai ne ji jam davė. Liko nubrozdinimas jai ant kojos nuo jo, čia tas nubrozdinimas kur nustatyta ekspertų. Policininkai matė jos sulaužytus akinius, paklausė policininkų ar gali paimti, pasakė viskas nufotografuota ir gali paimti akinius. Į galvą kirviu nesudavė jam, tik atmušė krėslą, dėl to ji galvojo, kad gavo jis traumą galvos. Jai pasakė policininkai, kad jis turi traumą. Bet ji vis tiek nežino iš kur pas jį peties sužalojimas. Specialiai nesudavė. Praėjo porą mėnesių, nunešė akinius į Akropolio optikos, sakė kainuos 150 eurų. Nežinojo, kad turi juos saugoti, jai niekas to nepasakė, o kadangi jie buvo stipriai sulaužyti, taisyti juos buvo per brangu ir neapsimokėjo. Ji bandė dėl garažo vėl kreiptis į prokuratūrą. Kreipėsi, kad atnaujinti tyrimą, bet atsisakė. Neapžiūrėjo atvykę pareigūnai jos mašinos, į kurią M. mėtė malkas, nei užfiksavo jos akinius ar išmėtytus baldus. Ten prie namuko, kur sudėtos malkos, M. jas mėtė į jos mašiną.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. B., parodė, kad šitas įvykis buvo 2024 m. gegužės 5 d. sekmadienį, buvo apie 12 val. ir ji tik tada atvažiavo į sklypą, kai ji visą laiką atvažiuodavo 10 val. Jo sklypo pirkimas buvo suplanuotas, pirmas sklypas buvo už jos pinigus, antras už jo pinigus duotus jai. Bet sklypas buvo pirktas jos vardu. Vedė bendrą ūkį. Norėjo sklypą nupirkti toje vietoje, pirkimas ilgai užtruko. Buvo 3 metų derybos. Kai nusipirko, dirbo ten, lygino sklypą, kad galėtų persikelti namuką, kai leis oro sąlygos. Jis matė, kad I. išsitraukė ne tik kirvį, bet ir mantiruotę, tame namuke visi daiktai buvo naujai pirkti. Kirvis buvo jo pirktas kiek seniau, bet irgi naujas. Apie 15 min. sklype I. blaškėsi, du ar tris kartus ėjo į pavėsinę parūkyti. Jo sklypas aukščiau už jos, tai matė kaip ji daužė namuką. Montiruotės pagalba pavyko išlaužti namuko duris, pamatė, kad įsilaužė ir mėtė daiktus, ji buvo jau namuke, mėtė visus daiktus. Jos daiktų asmeninių namuke iš viso nebuvo. Gruodį ji pasiėmė visus savo daiktus iš namuko, jis iš garažo, ir apsikeitė raktais. Ji buvo suirzusi, pikta, keikė ant visko, kad jis atsirado. Konfliktas buvo žodinis, smurto nenaudojo prieš ją. Kad moteris prieš vyrą smurtavo, gėda prisipažinti. Tas smurtas ėjo nuo jos, kad ji mosikavosi kirviais, jokių kėdžių jis neėmė. Nuo kirvio ta kėdė būtų į visas puses išsilaksčiusi, agresijos buvo pilna. Tuo metu ji viską darė piktybiškai ir buvo nusiteikusi, kad jis bus girtas. Ji motyvavo, kad jis girtas ir smurtavo prieš ją. Jokių daiktų jos jis negadino, nes suprato, kad bus provokacija, ji daužė stiklus, jai piktybiškai reikėjo didžiausią žalą padaryti namui. Kirvį ji paslėpė ir ieškojo to kirvio pareigūnai apie vieną valandą, žolė buvo aukšta, jos klausė ne vieną kartą kur kirvis, kirvio paieška truko ilgai. Medikai jam matavo spaudimą, davė vaistus, pareigūnai ir pareigūnė vaikščiojo. Jai jokių vaistų nedavė. Ir ji vis motyvavo, kad jis viską darė. Svarbu liko gyvas. Buvo šoke, buvo savaitę biuletenyje. Reikėjo gydytis, nebuvo pas jokius psichologus. Gėda, kad reikia aiškintis teisme. Nori, kad išsispręstų. Gyvenime buvo, kad I. kvietė jam policiją, bet su sąlyga kad išeitų iš namų, bet smurto nebuvo. O draugai ir jos pažįstami labai mėgo įlįsti į jo asmeninį gyvenimą, jis nelindo nei pas ją, nei pas draugus, neskambinėjo ir nelindo, gyveno savo gyvenimą. Įvykis įvyko, ir ji parodė tikrą savo veidą, ko nematė visą gyvenimą. Jo sklypas aukščiau, pamatė, kad mėtomi daiktai iš namuko. Durų anga namuko siaura, ji negalėjo tiesiog neišlaužus durų ištraukti ten buvusių baldų, sakė jos nuosavybė, ką nori tą daro, mėtė viską ką gali pakelti ir išmesti. Ji pradėjo mosikuotis kirviu, sakė ar nori langą sudaužys, daužė langą. Mušė tuo kirviu. Tuo metu jis buvo su lengvais batais ne kerziniais, kaip čia sakė, paprastos basutės. Iš pradžių buvo konfliktas žodinis, pasakė baigti cirką, o ji sakė, kad jis vagia ir gyvena tame namuke. Jis gyveno pas kaimyną, jo sklype. Kai buvo konfliktas, ji bandė provokuoti, kad jai suduotų, sakė jai, jog gadina svetimą turtą. Pirmas smūgis jam buvo į galvą, net nepamatė kaip trenkė, kirstinė žaizda ant rankos, kai užsidengė nuo kito kirvio smūgio, kad negautų dar vieno smūgio į galvą. Ji nesąmoningoje būsenoje taip elgesį. Sakė kaimynas jis ir pats nesitikėjo. Kai buvo pasilenkęs kažką darė, metė daiktus, kad ji jų nepaliestų ir tada į petį trenkė jam. Kai jis nematė, ji jam turbūt trenkė. O į galvą tai 100 procentų buvo taikytasi, buvo kirvio bukąja puse trenkta. Kepurė dar šiek tiek sulaikė smūgį. Bukąja dalimi kirvio jam trenkė į galvą. Greičiausiai tuo metu buvo pasilenkęs. Fiziškai bandė kirvį sulaikyti, ranka. O į petį gavo su greičiausiai bukąja dalimi, nes būtų kirstinė žaizda. Jei būtų aštriąja, mano būtų perkirstas petys. Namuke buvo rotano lauko baldai, labai lengvi. Buvo Ikea baldai, sudedamieji baldai, viską išmėtė ką galėjo. Apvalus stalas ir dvi kėdės. Kai konfliktas buvo, jis traukė baldus, nes matė, kad ji juos sugadins, tai juos traukė. Stiklus ji daužė jau kai jis buvo gavęs smūgius. Smūgiai buvo pirmas etapas. Visas žodinis konfliktas penkias minutes gal truko, daužymai su viskuo gal apie dešimt minučių. Matė, kad reikia kviesti policiją. Nebuvo šalia nieko, kaimynas buvo toliau, jo sklypas gal už 300 m. Matė, kad konfliktavo, jog dūžta kažkas. Matė jis, kad moteris mosikavosi. Bet aišku tai buvo iš toli. Išėjo jis iš savo namo nuo garsų. Jam rankos drebėjo, policiją gal iš ketvirto karto iškvietė ir kaimynas jam pasakė kviesti, nes neišspręs taip nieko. Savo sklype būdamas iškvietė policiją. Smūgiai viskas vyko apie dešimt minučių. Susitaikymo galimybė buvo prie policijos, buvo sąlyga, kad jis atsiima sklypą, už kurį buvo davęs pinigus. Jis jį vertina kaip savo, jis sklypą mylėjo, puoselėjo. Nesitikėjo skyrybų. Viskas dėl sklypo buvo, daroma jo lėšomis, neslepia, kad ir jos buvo indėlis. Matė, kad santykiai šąla, kad ji kuria gyvenimą kitu būdu. Susitaikymas buvo išsakytas, kai sklypo dalis atiduodama. Jis aiškino, kad ji puikiai žino iš kieno lėšų pirktas sklypas, jog tai buvo jo asmeniniai pinigai. Ji tą žino. O įrodymai, tai iš jo sąskaitos buvo pervesti pinigai už sklypą. Galima parašyti ką nori pervedimo paskirtyje. Kirviu rotano baldai nebuvo sugadinti. Jie buvo naudoti, bet jie nebuvo kapoti. Jokių pretenzijų nereiškia. Kai lenkėsi traukdamas daiktus, tada ji trenkė jam į galvą, kai jau gavo smūgį, gynėsi ranka. Namuke buvo įdėtas stiklo paketas, jis nesubyra į stiklo šukes, negali nubyrėti, nes stiklo paketas padengtas tokia plėvele, negali jis išbyrėti dideliais gabalais. Toli nuo namuko šukės negalėjo nubyrėti, matosi toks kirstinis smūgis tik tiek ir nubyrėjo stiklo. Stiklai į namuko vidų subyrėjo. Pusmetris nuo namo stiklai nubyrėję į išorę. Jis kai priėjo, durys namuko buvo atidarytos, I. viską mėtė iš namuko, namuko durys siauros, daug ko ji pakelti negalėjo, ką galėjo tą išmetė, visas konfliktas lauke buvo, ji jį matė, kad jis ateina, nes vis tiek atstumas buvo. Nesupranta kaip jam stiklą reikėjo griebti kai jis krito, nėra logikos, jei dužtų stiklas, jis bėgtų. Viskas vyko prieš namuko duris, labiau ji galėjo susižeisti stiklais, nes ji juos daužė. Pirma ji daužė arčiausiai esantį langą, po to kitą. Sakė jos žemė, ką nori tą daro. Nemetė malkų į jos mašiną, nes iš karto suprato, kad ji taip elgiasi, jog padarytų konfliktą.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad jis yra kaltinamosios ir nukentėjusiojo kaimynas. Žino dėl ko yra kviestas į teismo posėdį. Tą dieną atsimena, kad išėjo iš namo, kažką statė kieme, išgirdo, jog kažkas traška, lūžta, garsai ėjo iš kaimynų sklypo. Žinojo, kad M. atvažiavęs, M. darbavosi savo naujame sklype. Pradėjo eiti į tą sklypą, žiūri skambina kaimynas, atsiliepė ir sakė atvažiavo I. ir laužia duris, ir D. A. tuo metu nuėjo ant keliuko bendro. M. klausė, ką daryti, atsakė, kad nežino. Atsistojo ant bendro keliuko, kad matytų kas vyksta. M. nuėjo link namelio ir klausė I., ką ši daro, kodėl laužo. I., išėjusi iš namelio, pradėjo šaukti ant jo, I. rusiškai kalbėjo, M. lietuviškai, ji sakė žino, kad pavogė jos kamerą, žino, jog tai M. darbas. Šitas jam labiausiai įstrigo, o ką daugiau jie šnekėjo, nelabai atsimena. Vyko dialogas ir ji priėjusi, užsimojusi trenkė jam per petį, matė, kad kažkoks daiktas buvo, negalėtų pasakyti, jog buvo kirvis, tik matė, kad kažkokį pailgą daiktą turėjo, trenkė M. į petį, jis susvyravo, ir D. A. labai nustebino tai, jog nesureagavo M. B., ramiai toliau klausė kaltinamosios, ką ji daro, I. tada nuėjo prie vieno lango išdaužė, po to nuėjo prie kito vėl išdaužė. Jam buvo nemalonu stebėti, nutarė pasilypėti aukščiau, kadangi kelias žemiau, sklypas eina aukščiau, matė prieš lipdamas, kai I. sugrįžo į namelio vidų, M. stovėjo tarpduryje, D. A. nusisuko tada, o kai atsisuko, pažiūrėjo į viršų, jie buvo lauke, kas toliau buvo nematė, pradėjo skirstytis, M. skambino jam, parašė SMS, kad skambintų policijai. Tada pradėjo judėti link čia pasišaukęs jį, pamatė, kad kruvinas petys M., parodė galvoje guzą ir delną, ant jo buvo žymė, kaip įspaudimas. Tada D. A. jį nusivedė prie beržyno, atsisėdo pasakė, kad bloga, silpna, atnešė vandens ir laukė policijos. Apie 100 m. stovėjo nuo įvykio vietos. Matė, kad I. išmetė kėdę, skrido daiktai, kokie nepamena. Kol M. ėjo link to sklypo, kuriame buvo namelis, I. mėtė baldus lauk iš namelio, kai M. pradėjo klausinėti, ką ji daro, I. priėjo prie M. ir toliau vyko veiksmas. Iš apačios buvo smūgis suduotas M., iš to pailgo daikto į petį. Nusisuko, užlipo į kalną atsisėst pasižiūrėt iš aukščiau, nemalonu stebėt buvo. Sąžiningai pasakius, net nebūtų pagalvojęs, kad su kirviu, kažkoks konfliktas vyksta, galvojo pasišnekės ir išsispręs, nesitikėjo, jog rimčiau pereis, todėl policijos ir nekvietė. Kitų smūgių nematė suduotų M. Klausė jo kada ir kur gavo į galvą, sakė neatsimena, D. A. ir nematė kada į galvą gavo ir kada į ranką gavo. Nematė ne iš vienos pusės, nei iš kitos, kitų daiktų panaudojimo vieno kito atžvilgiu. Nukentėjusysis neturėjo nieko rankose eidamas link kaltinamosios. Kai I. trenkė M. buvo specifinis garsas, kai trenki žmogui į šonkaulius būna toks garsas. M. kepurė nebuvo kraujuota, buvo tik guzas ant galvos, petys buvo kraujuotas. Nepaaiškino kaip gavo smūgį į galvą. Viskas puikiai girdėjosi, tik I. rusiškai šnekėjo ir kai jau pradėjo labiau konfliktuoti nelabai jau suprato ką kalbėjo. M. iš pradžių ramiai kalbėjo, o po to pakėlė balsus. Paklausė jos ką daro, kodėl laužia, kai gavo į petį dar vis kalbėjo ramiai, kai tęsėsi stiklo daužymas tada M. pakėlė balsą. Peties viršuje buvo žaizda iš dešinės pusės, negili žaizda, gal kokie 4 cm. Kraujavimas buvo.

Teismo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė parodė, kad dirba Valstybinės teismo medicinos tarnyboje teismo medicinos ekspertės pareigose, yra įtraukta į ekspertų sąrašą, yra prisiekusi. Dėl kokios specialisto išvados yra pakviesta žino, apžiūrėjo šiuos asmenis, gyvai buvo atvykę. I. S. išvados neprisimena, viena buvo pateikta išvada jai dėl nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam buvo nustatyta kraujosruva viršugalvyje, žaizdos kairio peties žasto srityje, kairiajame delne. Viršugalvio kairėje 8 centimetrai virš antakio lanko buvo matoma kraujosruva su minkštųjų audiniu patinimu. Kraujosruva yra kraujosruva, tai ne lūžis, stiprumo nenustatinėja, tai negali pasakyti kokio stiprumo smūgio reikėjo, kad būtų padaryta tokia žaizda, bet turėtų viršyti kapiliarų sienelės jėga, kad vis tiek turėtų būti poveikis, jog viršytų kapiliarų sienelės elastingumą. Patinimas buvo nustatytas, tai jis rodo šviežumą, kad įvykis ne daugiau kaip prieš dvi paras įvykęs, o daugiau patinimas nuo smūgio jėgos nepriklauso, daugiau priklauso dėl kapiliarų sienelės, kadangi minkštieji audiniai reaguoja į toje vietoje esantį prisipildymą. Sužalojimas užėmė viršugalvio kairėje pusėje esantį plotą, minkštųjų audinių patinimas buvo būtent kraujosruvos vietoje. Patinimas buvo virš antakio lanko, nuo vidurinės antakių linijos 8 centimetrai, t. y. plaukuotoje galvos dalyje buvo kraujosruva. Pasakyti, ar toks sužalojimas galvoje galėjo atsirasti netiesioginio smūgio metu, tai pasakyti ar atsitrenkta, ar trenkta viršugalvyje, tai daugiau aplinkybių reikia, bet čia ribotas paviršius turėtų būti to daikto, į kurį būtų atsitrenkta. Ar į jį trenkė tas daiktas, atsakyti negali, jei normalioje pozicijoje žmogus, tai mažai tikėtina, kad galėtų viršugalvis būti sužalotas, vis tiek nėra būdinga, kad žmogus viršugalviu atsitrenktų į kažką. Būtina, kad žmogus arba būtų pasilenkęs arba kažkas nutaiko kažką, bet čia jau tiesioginis smūgis vis tiek būtų. Jeigu tose rotano kėdėse yra kampai, tai jie, kiek specialistė supranta, buki, jeigu medinės pintos kėdės, tai ji visiškai šio varianto atmesti negali, jie negali taip sakyti, kad nuo atsitrenkimo negalėjo atsirasti tokia kraujosruva. Bet tas atsitrenkimas, tai jei metė tą kėdę, tai ji atsitrenkė kažkaip, jeigu yra tokių duomenų tai atmesti šio varianto negali. Turi būti ribotas paviršius daikto, su kuriuo trenkė asmeniui į viršugalvį, nes kraujosruva nebuvo didelė. Ribotas paviršius turėtų būti, kad ir gali būti nuožulni briauna, bet ji turėtų būti ribota, kadangi nėra nubrozdinimo, jokių žymių, o jei būtų atsitrenkta, tai būtų likęs kažkoks nubrozdinimas, nebent kažkoks ant briaunos momentas yra tik kažkokia ta dalimi galėjo būti padarytas toks sužalojimas. Dėl nukentėjusiojo rankoje ir prie peties nustatytų žaizdų, kokiu įrankiu tai buvo padaryta, ji neidentifikuotų, nes neturi tam duomenų, vis tiek praėjo tam tikras laikotarpis, ir jei šašas yra tai nematomi kraštai, vientisa žaizda ar sužalojimas yra tik. Jeigu nereikėjo siūti žaizdos petyje, tai ji pakankamai paviršutinė buvo, kai žiūri matosi, kad žaizda, o ne įbrėžimas, todėl ir rašoma, jog žaizda. Žaizdoje būna didesnis šašas ir gilesni odos sluoksniai pažeisti. Tokiam sužalojimui padaryti turėtų būti greičiausiai aštria briauna padaryta, bet kirvio dalis yra metalas, nėra bukas kampas, bet visiškai atmesti negali to, kadangi yra žaizda, tai galima ir buku kampu žaizdą padaryta, tai atsakyme ir rašo, jog ir tiek aštriu, tiek ir buku kampu galima padaryti tokią žaizdą. Delne žaizda buvo gilesnis sužalojimas nei nubrozdinimas. Jei būtų nubrozdinimas tai būtų daugiau ploto pažeista, o žaizda tai yra siauras plotis. Jei nubrozdinimas ima daugiau išmatavimo, vadinasi platesnį kampą turinčiu daiktu padaryta. Šiuo atveju delne buvo žaizda, daugiau tikėtina, jog smailuma padaryta, kadangi jie nenustato tos jėgos, tai buku kampu irgi įmanoma tai padaryti, bet jie negali to pasakyti, kai jau yra gyjanti žaizda apsidengusi šašu, jie nemato kraštų, tai jie negali pasakyti ar visgi buku kampu, ar aštriu kampu padarytas sužalojimas. Kadangi nėra lenktumo ašmenys šiuo atveju atsimeta. Sužalojimai pagal jų savybes vienu metu buvo padaryti, kalbant apie visus sužalojimus. Mažai tikėtina, kad rankos sužalojimas buvo padarytas dužus stiklui, bet tiesiog išimties tvarka negali išmesti šios aplinkybės, tai negali pasakyti, kad dužus stiklui, negalėjo būti padarytas toks sužalojimas. Bet kai dūžta stiklas, negali būti sužalojimas vienoje vietoje, nebūna vienos žaizdos. Ji kai turi žaizdą identifikuoti kokiu daiktu padaryta, negali tiesiog kažkuo apsiriboti, žiūri visą visumą. Kadangi delne yra viena žaizda, dužus stiklui būtų daugiau sužalojimų delne, ne vienas. Jeigu mesta šukė tai vienas dalykas, jeigu sudaužė stiklą, krito šukės ? kitas. Stiklo gabalas tai taip pat turi smailumą, negali atmesti, jog krisdamas stiklas negalėjo padaryti šio sužalojimo. Negali atmesti varianto, kad kažkuri kėdės dalis riboto paviršiaus galėjo padaryti tokį sužalojimą asmens viršugalvyje. Dėl I. S. yra išskirti sužalojimai, kurie skirtingu metu buvo padaryti. Odos nubrozdinimai prieš 1?4 paras padaryti, o kraujosruvos kojoje prieš 3?6 paras. Galvos sužalojimų I. galvoje nebuvo nustatyta. Kaltinamoji teigė, jog į skruostą jai buvo suduota, bet skruoste nebuvo matomi sužalojimai, jų nebuvo ir plaukuotoje galvos srityje. Jeigu trenkiant galva su galva, tai jei sužalojimas būtų išryškėjęs, tai būtų išlikusios žymės. Jei būtų trenkta stipriai, tai priklauso ir nuo žmogaus, jie smūgio jėgos nenustato, nes negali to pamatuoti. Jeigu viršijo audinių tamprumą, tai tuomet sužalojimas lieka. Įprastai lieka žymės, kakta į kaktą trenkiant. Kaltinamajai buvo nustatyti nubrozdinimai, tai čia buvo buka briauna padaryta. Nes yra išmatavimai, parodyta kokia turėtų būti briauna. Viename plote lokalizuojasi tie nubrozdinimai. Ant dešinio žasto išorinio paviršiaus buvo matomi nubrozdinimai kaltinamajai. Rankoje nubrozdinimai kaltinamajai galėjo būti padaryti prieš 1?4 paras, o kojoje esančios kraujosruvos prieš 3?6 paras. Pirmas delnakaulis, yra iškilusi vieta delne, labai nedidelis jisai, mažai tikėtina, kad su stiklu galėjo būti padaryta, nes suprantama, kad ne viena šukė būna dūžtant stiklui. Sunku pasakyti, sunku įsivaizduoti, jog tik vienas sužalojimas būtų nuo dūžtančio stiklo. Jeigu yra tik viena žaizda, dabar tik spėliojimas, bet turi būti, kad žmogus būtų labai arti lango, kad krisdama šukė padarytų vieną sužalojimą.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. B. pareiškė, jog 2025 m. gegužės 5 d. apie 12 val., tarp jo ir buvusios sugyventinės (negyvena ir neveda bendro ūkio apie 6 mėnesius), kilusio žodinio konflikto metu I. S. tris kartus kirviu trenkė jam į įvairias kūno vietas. Vieną sykį bukuoju kirvio galu trenkė į galvą, vieną kartą kirvio ašmenimis trenkė į petį ir vieną kartą trenkė į plaštaką. Tokiais veiksmais I. S. sukėlė jam fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 1–5).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vieta yra žemės ūkio paskirties sklypas ir jo prieigos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Į sklypą patenkama nuo pagrindinio kelio t. y. Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos (116). Sklype stovi medinis rudos spalvos, vieno aukšto mobilus namelis, šalia kurio galimai įvyko konfliktas. Abu namelio langai išdaužyti. Šalia namelio išmėtyti įvairūs daiktai, didelė betvarkė. Šalia namelio, kairėje pusėje už 16 metrų yra medinė rudos spalvos pavėsine. Už pavėsinės, apie 8 metrus, dešinėje pusėje, žolėje gulėjo juodos-oranžinės spalvos kirvis „Fiskars X10“. Daugiau daiktų ar pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nersta. Namo teritorija ir vidus vaizdo stebėjimo priemonėmis nėra stebima. Iš įvykio vietos paimtas galimai nusikalstamos veikos įrankis – kirvis (b. t. 1, b. l. 1–5, 7–11).

Apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – kirvis, universalus, juodai-oranžinės spalvos. Kirvis sudarytas iš galvos ir kirvakočio. Kirvio galva vienašmenė iš pilko metalo 150 mm ilgio. Jos ilgis iki rankenos 50 mm. Kirvio galvos plotis 150 mm. Storiausia galvos vieta 69 mm. Storiausia pleišto vieta 20 mm. Kirvakotis yra juodo plastiko, 350 mm ilgio, 39 mm pločio. Ant juodo plastikinio kirvakočio parašytas baltas pavadinimas „Fiskars“ šalia oranžinis pavadinimas „X 10“. Kirvio ilgis 443 mm. Kirvakočio galas yra oranžinės spalvos su skylute per vidurį, o padas turi skylę, per kurią matosi kirvio galva. Kirvakotis juodas, plastikinis, turi įvairiausių įbrėžimų, skylimų ir ištepliotas baltos bei rudos spalvos nežinomų objektų likučiais. Kirvio kairiame pleišto šone užrašyta „Fiskars“ ir po apačia „Finland“. Pentis yra metalinė, pilkos spalvos. Penties šonas metalinis, konstrukcija nepažeista, turi įbrėžimų panašių į rūdis bei įbrėžimų panašių į kreidą. Galva metalinė, pilkos spalvos ir turi pabraižymų. Priekinis kirvio pleištakampis yra bukas ir šiek tiek nulenktas. Kirvio ašmenys apgadinti, nubrozdinti, buki, netolygūs ir reljefiniai. Kirvio apžiūros metu pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta (b. t. 1, b. l. 12–13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1362/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis M. B., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis pateikiama išvada, kad M. B. padaryta poodinė kraujosruva viršugalvyje, žaizdos kairio peties žasto srityje, kairiame delne. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, žaizdos padarytos kietu, briauną ar (ir) kampą, ar (ir) smailumą turinčiu daiktu(-ais). Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo (b. t. 1, b. l. 46).

Specialistės R. Gaidienės paaiškinimų protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad susipažinusi su 2024 m. spalio 30 d. įtariamosios I. S. ir 2024 m. lapkričio 28 d. liudytojo D. A. apklausos protokolais, negali atmesti, kad M. B. nustatytas sužalojimas kairiojo peties – žasto išoriniame paviršiuje, pagal savo lokalizaciją ir savybes galėjo būti padarytas kirvio aštriu kampu ar briauna. Kadangi sužalojimas izoliuotai vienas, mažai tikėtina, kad galėjo būti padarytas dužus lango stiklui. Žaizda kairiame delne neatmetama, kad galėjo būti padaryta M. B. griebiant už kirvio ašmenų. Tačiau konkretizuoti kokiu aštrią briauną ar aštrų kampą, ar smailumą turinčiu daiktu įvykio metu tiek vienas, tiek kitas sužalojimai buvo padaryti, negali. Taip pat gali papildyti, kad poodinė kraujosruva su lokaliu minkštųjų audinių patinimu M. B. viršugalvyje kairėje pusėje padaryta kietu buku daiktu, kurio individualios savybės nėra užsifiksavusios (b. t. 1, b. l. 50–51).

Akistatos tarp M. B. ir I. S. protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. B. paaiškino, jog 2024 m. gegužės 5 d. apie 12 val., dirbo savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu į savo sklypą, kuris yra priešais jo sklypą, atvažiavo jo buvusi sugyventinė I. S. Netrukus būdamas savo sklype, pamatė, kad ji iš savo automobilio ištraukė montiruotę, kirvį ir nieko jam nesakydama tiesiogiai nuėjo prie jo mobilaus namuko, kuris tuo metu stovėjo jos sklype. Dirbdamas savo sklype, pamatė, kad I. priėjusi prie jo namuko durų pradėjo laužyti duris. Kadangi buvo šoko būsenoje, nesuprato kas vyksta, stebėjo I. iš savo sklypo. Išlaužusi duris, ji užėjo į namo vidų ir pradėjo mėtyti iš namuko į lauką jo daiktus. Tuo metu jos asmeninių daiktų ir kitų daiktų tame namelyje nebuvo. Rakto nuo namuko ji neturėjo. Pamačius, kad ji mėto daiktus, juos gadina, nusprendė nueiti į I. sklypą ir pasikalbėti. Tuo metu, kai jis priėjo prie namuko, I. iš namuko mėtė daiktus, baldus, išmėtė lauko komplekto stalą, du krėslus, dvi sudėdamas kėdes, židinio įrankių komplektą ir kitus. Į namuko vidų jis nėjo. Pradėjo su ja kalbėtis lauke prie namelio durų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu I. pradėjo aiškinti, kad ji yra viso šito savininkė, ką nori tą ir daro. Tuo metu kirviu ji išdaužė vieną langą. Kai paprašė jos apsiraminti, ji pradėjo mosikuoti kirviu ir tuo metu vieną kartą bukuoju kirviu galu sudavė jam į galvą. Tuo metu ant galvos turėjo kepurę su snapeliu, kuri nukrito nuo galvos. Pajuto stiprų skausmą ir ranka užsidengė žaizdą ir tada kirviu gavo smūgį į kairįjį petį. Gindamasis pakėlė kairę ranką ir tuo metu I. kirviu sudavė jam į kairės rankos plaštaką. Kai pasitraukė toliau nuo jos, I. kirviu išdaužė antrą namuko langą. Pasitraukęs toliau nuo I., nuėjo ir iškvietė policiją. Tuo metu I. taip pat pradėjo skambinti, kviest policiją. Minėto konflikto metu jokio smurto I. atžvilgiu jis nenaudojo, jokių daiktų į jos automobilį nemetė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo iškviesti ir medikai, kadangi jam pasidarė bloga. Visą tą konfliktą matė jo kaimynas D. Nuo 2024 m. birželio mėnesio, jo namelis yra perkaltas į jo sklypą. I. S. nurodė, kad su M. B. atsakymu nesutinka ir nori parodyti, kad 2024 m. gegužės 5 d. apie 12 val., atvažiavusi į savo sklypą (duomenys neskelbtini), pamatė, kad sklype nėra žvyro. Suprato, kad tai padarė jos buvęs sugyventinis M. B., kuris prieš tai jos sklype sugadino augalus, pavogė vaizdo kamerą. M. B. tuo metu buvo savo sklype, už kelio. Kadangi santykiai tarp jų buvo konfliktiški, nusprendė pas jį neiti, o Messenger programėlėje jam parašė kur žvyras. Be to pro namelio langą pamatė, kad namelyje yra dar daugiau jo daiktų, namelyje jis nakvoja, be to jokio jo atsakymo ji nesulaukė. Ji labai supyko, suveikė emocijos ir ji nusprendė išlaužti namelyje duris, kad galėtų iš namelio pasiimti savo daiktus. Iš savo automobilio bagažinės iš karto paėmė montiruotę, bet kadangi su montiruote išlaužti durų jai nepavyko, iš bagažinės paėmė kirvį. Patekusi į namelio vidų, išnešė į lauką stalą, po to išmėtė krėslą ir kitus daiktus. Tuo metu, kai ji buvo lauke prie namuko, pribėgo M. B. ir ranka sudavė jai į veidą. Nuo smūgio, nuo veido nukrito jos akiniai. M. B. pradėjo rėkti, įžeidinėti, spjovė jai į veidą bei vieną kartą savo galva trenkė jai į galvą. Konflikto metu M. B. paėmė medinį pintą krėslą (lauko baldas), kurį ji išmetė iš namelio į lauką, ir pakėlęs sau virš galvos užsimojo mesti jai į galvą. Bijodama, kad jis jai krėslu trenks, ji gindamasi kirviu sudavė į tą krėslą ir atmušė krėslą ir taip pati išvengė jo smūgio, pajuto, kad atmuštas krėslas trenkėsi jam į galvą. Ar krėslas sužalojo jam galvą, ji nežino, kraujo ji nematė, bet matė, kad jis ranka pradėjo čiupinėti savo galvą. Toliau jis paėmė kieme gulėjusią malką ir pasakė, kadangi ji sulaužė jo namelio duris, jis sudaužys jos automobilį, ir metė tą malką į jos automobilį „Toyota“ Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į padangą. Paveikta emocijų, pasakė jam, kad jeigu jis daužo jos automobilį, ji daužys jo namelio langus, ir kirviu išdaužė jo namelio lango stiklą. M. B. bandė tuo metu atimti iš jos kirvį, bet jam nepavyko. Atiminėjant kirvį, stvėrė už jo ir ašmenimis sužalojo kairės rankos plaštaką, kadangi matė delne atvirą žaizdą. Po to, jis paėmė vėl malką ir metė dar kartą į jos automobilį. Tada ji išdaužė antrą namelio langą. Po to konflikto jis pradėjo skambinti pagalbos telefonu. Matė, kad M. B. nuėjo prie jos automobilio surinko malkas ir taip pat pradėjo skambinti pagalbos telefonu. Ji nuėjo į pavėsinę laukti policijos pareigūnų. Kai ėjo nuo namuko link pavėsinės, numėtė ant žemės montiruotę ir kirvį, kadangi tuo metu teritorija aplink namelio buvo apaugę aukšta žole, policijos pareigūnai iš karto negalėjo surasti montiruotės ir kirvio. Kada ir kokiu būdu atsirado M. B. kairiame petyje žaizda, ji nežino. Apie tai sužinojo vėliau iš policijos pareigūnų. M. B. apie tą sužalojimą jai nieko neminėjo. Nori pasakyti, kad tyčia M. B. ji nežalojo. Konflikto metu pati gynėsi nuo jo veiksmų, kadangi M. B. buvo agresyvus. Konflikto metu kirviu į galvą ji jam nesudavė. Specialiai į galvą ji jam nesudavė. Mano, kad galvą jis susižalojo į krėslą, kuriuo jis užsimojo į ją, ir ji kirviu jį atmušė. Dėl kairio peties nieko paaiškinti negali. Kairės rankos plaštaką, jis sužalojo pats, kai atiminėjo kirvį, nes kairės rankos plaštakoje matė žaizdą, kraujo nematė. Nori pasakyti, kad tą dieną tyčia jokio fizinio skausmo M. B. sukelti nenorėjo. Ji gynėsi nuo jo veiksmų, kuomet jis pirmas ją užpuolė, sudavė jai į veidą, sulaužė akinius. Dėl minėto labai gailisi ir norėtų M. B. atsiprašyti. M. B. nurodė, kad su I. S. atsakymu nesutinka. Lieka prie savo parodymų. Paaiškina, kad 2024 m. gegužės 5 d. įvykio metu jis jokio smurto I. S. atžvilgiu nepanaudojo. Įvykio metu nuo I. veiksmų buvo šoko būsenoje, nesitikėjo, kad ji gali taip pasielgti, kirviu suduoti jam į galvą. I. S. nurodo, kad specialiai kirviu jam į galvą, petį ir kairės rankos plaštaką nesudavė. M. B. atsakydamas į advokato klausimą nurodė, kad su I. S. bendrai gyveno apie 8 metus, nuo 2013 m. iki 2022 m., vedė bendra ūkį ir planavo tuoktis. Namelį pirko kartu, bet jų santykių pabaigoje. I. S. būdavo kartu namelyje, bet jau konflikto metu jokių jos daiktų tame namelyje nebuvo. Rakto nuo namelio I. neturėjo, raktą ji jam buvo grąžinusi. Buvo pasidalinta, ji naudojasi garažu, jis nameliu. Jis mano, kad I. yra psichiškai nesveika, adekvatus žmogus taip nepasielgtų. Jiems gyvenant kartu jokio smurto prieš I. jis nenaudojo. Policiją ji kvietė du kartus, kuomet jis namo atėjo neblaivus, nors konflikto, triukšmo nebuvo. Su I. S. taikytis sutinka, bet su savo sąlyga, kad ji jam grąžintų pinigus už jo nupirktą jai sklypą 5 500 Eur. Čia yra jo pasiūlymas šitoje baudžiamojoje byloje. Daugiau klausimų procesų dalyviai vienas kitam neturi (b. t. 1, b. l. 61–64).

2024 m. gegužės 5 d. 12.48 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0403, patikros sertifikatas Nr. 2067093, M. B. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. t. 1 b. l. 32).

2024 m. gegužės 5 d. 13.26 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0403, patikros sertifikatas Nr. 2067093, I. S. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 106).

2024 m. liepos 15 d. perkalusius bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip M. B. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini). Čia buvusi sugyventinė vojoja, daužo. Sodybą bando pasidalinti gražiai, buvo sutarę, dabar daužo viską, laužo, nežino ką daryti. Kirviais mojuojasi, sudaužytas, bet tiek to, užgis, greitosios nereikia (b. t. 1, b. l. 15–16).

2024 m. lapkričio 26 d. peržiūrėjus tris policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad įvykio vietoje pareigūnus pasitinka šviesių plaukų moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai įtariamoji I. S.). I. S. paklausiama kas nutiko, pastaroji atsako, kad ją muša, sudavė į veidą, sulaužė brangius akinius, moteris pasipriešinti vyrui negali, šis neįleidžia jos į namo vidų. Moteris tvirtina, kad jos sklype stovi vyriškio (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai M. B.) namas, kurį jis žadėjo pasiimti, tačiau to nepadarė. Iš jos sklypo prie garažo išvežė smėlį, įtaria ši vyriškį. M. B. pastoviai nakvoja moters sklype pastatytame namelyje. Moteris su vyriškiu kartu nebegyvena jau tris su puse metų, o prieš tai kartu buvo devynis metus. Moteris sako, kad šiandien atvažiavo, pamatė, kad nėra jos smėlio, parašius vyrukui žinutę ir paklausus, kur yra smėlis, šis neatsakė. Tada moteris nuėjo į namuką, mat jeigu namuko nenori pasiimti, reiškia čia yra jos namukas, kadangi buvo susitarimas, kad po Naujųjų metų vyriškis namuką pasiims. Tačiau susitarimas nevykdomas. Moters teigimu, vyriškis atvažiavęs išvadino ją „prostitute“ ir iškart smogė moteriai į veidą, nes ši bandė patekt į namą, laužydama namo konstrukcijas su kirviu. Vaizdo įraše matomas namelis su išdaužytais langų stiklais bei durys su galimais įsilaužymo požymiais. Vyras moteriai grasino automobilio sugadinimu. Vyriškis nuo spalio mėnesio persekiojo moterį, skambinėjo, laukdavo prie namų. Iš pradžių žadėjo meilę, o vėliau pradėjo kerštaut. Moteris tvirtina, kad bendro ūkio su vyru neturėjo, tiesiog draugavo. Paklausus moters, ar ši naudojo kirvį prieš vyriškį, pas kurį matomas guzas ant kaktos ir kirstinė žaizda ant rankos, pastaroji atsako, kad nenaudojo, o prakirsta ranka turbūt dėl sužeidimų nuo lango stiklo šukių. Vyriškis daužė moters mašiną su malkomis, o ši atsakydama į jo veiksmus, daužė namelį. Kaimynas (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai D. A.) viską matė. Toliau pareigūnė prieina prie pusnuogio vyro ir paklausia, kas atsitiko. Vyras atsako, kad jį skriaudžia moteris. Moteris išprotėjo, bėgioja su kirviu. Vyras tvirtina, kad namelio negali pasiimti, nes nepravažiuoja specialioji technika. Vyras patvirtino, kad nuo gruodžio buvo susitarimas su moterimi, tačiau kadangi lyja lietūs ir tam, kad negadinti žemės, namas bus pasiimtas, kai žemė išdžius. Namą vyras nusipirko prieš du mėnesius, moteris praktiškai šioje teritorijoje nebūna, atvažiuoja kartą į mėnesį, viską prižiūri jis. Nuo gruodžio mėnesio vyras nebendrauja su moterimi, jos daiktų neliečia. Gavo iš moters su kirviu per galvą. Moteris išlaužė duris su montiruote ir kirviu, taip pat išdaužė langus. Namelyje tvirtina, kad nėra jokių daiktų, gyvena pas D. A. Ant namelio kabėjo kamera, tačiau moteriai paprašius, vyras kamerą nuėmė. Vyriškis teigia, kad tame namelyje moteriškė būna su savo sugyventiniais. Kitą savaitę vyriškis žada namą išsivežti. Pas vyriškį ant peties matoma į kraują panaši pailga dėmė, galimai žaizda. Ant delno taipogi į kraują panašios dėmės, galimai žaizdos. Skundžiasi ir tuo, kad gavo kirviu į kaktą ir toje vietoje didelis gumbas. Vyras sako, kad moteris manipuliuoja jo šuniu, kurį jis užaugino, taip pat galimai kerštauja dėl anksčiau bendrai turėto buto. Vyras namuką, stovintį moters sklype, pirko už 7 200 eurų. Vėliau pareigūnas prieina prie moters ir pasako jai, kad D. A. irgi liudija, jog moteriškė trenkė vyrui su kirviu. Moteris paklausia, iš kur D. A. galėjo žinoti, kirvis ne prie ko, aplink labai daug stiklo. Moteris sako, kad vyras pradėjo ją mušti, tačiau ji nežino su kuo ir kaip, kas kam ir kur sudavė. D. A. pareigūno žodžius, patvirtino, kad matė kaip moteris mušė vyrą ir užsipuolė su kirviu. Moteris ir toliau teigia, kad vyras pirmesnis jai smogė į veidą, numušė akinius, pradėjo mėtyti įvairiausius daiktus, esančius po ranka, į jos automobilį. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnui priėjus arčiau namelio, matomi išdaužti namelio langų stiklai bei ant durų matomos panašios į įsilaužymą žymės. Daugiau vaizdo įrašuose ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra (b. t. 1, b. l. 17–18).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltinamoji I. S. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, nurodydama, kad M. B. ji kirviu nemušė, nesudavė jam per galvą, o tik atmušė kėdę kirviu, dėl to nukentėjusiajam atsirado sužalojimas galvoje. Nežino, iš kur atsirado kiti sužalojimai. Tyčia jam jokių sužalojimų nepadarė.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji I. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui tyčia vieną kartą bukuoju kirvio galu sudavė M. B. per galvą ir vieną kartą kirviu sudavė į kairįjį petį, po to M. B. bandant apsiginti ir apsisaugoti nuo suduodamų smūgių, pakėlus kairę ranką, ji vieną kartą kirviu sudavė nukentėjusiajam į kairės rankos plaštaką, taip padarydama M. B. poodinę kraujosruvą viršugalvyje, žaizdas kairio peties, žasto srityje ir kairiame delne, t. y. sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymais pagrindžiančiais I. S. kaltę, laikytini viso proceso metu išlikę nuoseklūs nukentėjusiojo M. B. parodymai, taip pat liudytojo D. A. parodymai, specialistės R. Gaidienės teismo posėdžio metu duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1362/2024(01) užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimų protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga.

Apklaustas kaip nukentėjusysis M. B. viso baudžiamojo proceso, tiek teisminio, tiek ikiteismini tyrimo, metu nuosekliai teigė, kad iš pradžių konfliktas buvo žodinis. Tada I. S. pradėjo mosikuoti kirviu, pirmas smūgis jam buvo į galvą, net nepamatė kaip trenkė, kepurė dar šiek tiek sulaikė smūgį. Bukąja dalimi kirvio jam trenkė į galvą. Greičiausiai tuo metu buvo pasilenkęs. Kai buvo pasilenkęs kažką darė, metė daiktus, kad ji jų nepaliestų ir tada į petį trenkė jam. Tada M. B. fiziškai bandė kirvį sulaikyti, ranka, užsidengė nuo kito kirvio smūgio, kad negautų dar vieno smūgio į galvą, taip atsirado kirstinė žaizda ant rankos. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo D. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs parodymai.

Apklaustas kaip liudytojas D. A. teisme nurodė, kad įvykio dieną girdėjo ir matė kaip I. S. išėjusi iš namelio pradėjo šaukti ant M. B. Toliau vyko dialogas ir kaltinamoji priėjusi užsimojusi trenkė M. B. per petį, matė, kad kažkoks daiktas buvo, kad ji turėjo kažkokį pailgą daiktą, trenkė M. B. į petį, pastarasis susvyravo, ir D. A. labai nustebino tai, jog M. B. nesureagavo, ramiai toliau klausė, ką ji daro. Vėliau liudytojas nusprendė pakilti aukščiau, kad jam geriau matytųsi. Kitų smūgių nukentėjusiajam jis nematė. Kai M. B. ėjo link D. A., pamatė, kad M. B. kruvinas petys, jis tai pat parodė liudytojui galvoje guzą ir delną, ant jo buvo žymė, kaip įspaudimas. Kepurė nebuvo kraujuota, buvo tik guzas ant galvos, petys buvo kraujuotas. Peties viršuje buvo žaizda iš dešinės pusės, negili žaizda, gal kokie 4 cm, kraujavimas buvo. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 66–68).

Policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad ant M. B. kairio peties matoma pailga žaizda. Ant pastarojo delno irgi yra žaizdos. Matomas ir guzas ant kaktos, taip pat vaizdo įraše užfiksuotos galimai kraujo žymės prie žaizdų (b. t. 1, b. l. 17–18). Bendraudamas su policijos pareigūnais, nukentėjusysis iš karto nurodė, kad gavo į galvą su kirviu, taip pat teigė, kad kaltinamoji „bėgiojo su kirviu“. Atvykus policijos pareigūnams, vaizdo įrašuose fiksuoti pirmiau nurodyti, vėliau specialisto išvadoje Nr. G 1362/2024(01) nustatyti ir aprašyti, sužalojimai.

Pažymėtina, kad I. S. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir specialistės R. Gaidienės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuomet ji, patvirtindama savo pateiktą specialisto išvadą, paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta kraujosruva viršugalvyje, žaizdos kairio peties žasto srityje bei kairiajame delne. Patinimas buvo nustatytas, tai jis rodo šviežumą, kad įvykis ne daugiau kaip prieš dvi paras įvykęs. Viršugalvyje esančiam sužalojimui nėra būdinga, kad pats žmogus viršugalviu atsitrenktų į kažką. Tokiam sužalojimui būtina, kad žmogus arba būtų pasilenkęs, arba kažkas nutaiko kažką, bet tiesioginis smūgis vis tiek turėtų būti. Nėra nubrozdinimo, jokių žymių, o jei būtų atsitrenkta, tai būtų likęs kažkoks nubrozdinimas. Dėl nukentėjusiojo rankoje ir prie peties nustatytų žaizdų specialistė paaiškino, kad matosi, jog tai žaizda, o ne įbrėžimas. Delne žaizda daugiau tikėtina, kad padaryta smailumą turinčiu daiktu. Sužalojimai vienu metu buvo padaryti. Specialistė taip pat paaiškino, kad mažai tikėtina, jog rankos sužalojimas buvo padarytas dužus stiklui, nes kai dūžta stiklas, tai negali būti sužalojimas vienoje vietoje, nebūna vienos žaizdos. Taip pat specialisto paaiškinimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad specialistė buvo nurodžiusi negalinti atmesti, jog M. B. nustatytas sužalojimas kairiojo peties žasto išoriniame paviršiuje, pagal savo lokalizaciją ir savybes galėjo būti padarytas kirvio aštriu kampu ar briauna. Mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas dužus lango stiklui. Žaizda kairiame delne galėjo būti padaryta M. B. griebiant už kirvio ašmenų. Poodinė kraujosruva su lokaliu minkštųjų audinių patinimu viršugalvio karėje pusėje padaryta kietu buku daiktu (b. t. 1, b. l. 50).

Taigi įvertinus šiuos specialistės paaiškinimus, specialisto išvadą su paaiškinimo protokolu, pirmiau aptartus nuoseklius nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, darytina išvada, kad M. B. įvykio metu padaryti sužalojimai buvo padaryti kaltinamosios būtent kirviu, kurį, kaip nustatyta byloje, įvykio metu ji turėjo.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, skirtingai nei nukentėjusiojo, kaltinamosios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Antai ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. S. nurodė, kad namelyje M. B. jai leido laikyti sodo įrankius, kuriuos ji norėjo pasiimti, bet vėliau jis pakeitė spyną. Tada nusprendė išlaužti namelio duris, su laužtuvu to padaryti nepavyko, todėl ji dar paėmė kirvį (b. t. 1, b. l. 73–74), tačiau teismo posėdyje nurodė, kad kirvį pasiėmė iš pat pradžių, nes norėjo padaryti kuoliukus medžiams, o tik po to sugalvojo sugadinti namuką. Taip pat apklausta kaltinamoji įvykio dieną nurodė, kad M. B. ją įstūmė į namuko vidų ir ją ten stumdė rankomis, ir tada, namuko viduje, savo galva trenkė jai į jos galvą (b. t. 1, b. l. 122–125), tačiau jau apklausta 2025 m. spalio 30 d. nurodė, kad viskas vyko lauke prie namelio durų (b. t. 1, b. l. 140–143), teismo posėdyje taip pat nurodė, kad kai M. B. pribėgo prie jos ir ėmė mušti, ji stovėjo prie namuko, prie durų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik atvykus pareigūnams į įvykio vietą, I. S. pastariesiems paaiškino, jog sužeidimas ant M. B. delno yra nuo lango stiklo šukių, kirvis ne prie ko, aplink labai daug stiklo, ji nežino su kuo ir kaip, kas kam ir kur sudavė (b. t. 1, b. l. 17–18). Apie kėdės atmušimą, dėl kurios ir atsirado M. B. sužalojimas galvoje, kaip I. S. teigė jau vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje (2024 m. spalio 30 d.) ir teismo posėdyje, atvykusiems policijos pareigūnams net neužsiminė. Apie tai nieko nesakė ir apklausta kaip įtariamoji įvykio dieną. Taip pat, atsakinėdama į policijos pareigūnų klausimus dėl kirvio panaudojimo, I. S. apskritai tai neigė. Pastarosios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama 2024 m. gegužės 5 d. kaltinamoji iš viso nurodė dėl M. B. sužalojimų nieko negalinti pasakyti. Teismo posėdyje I. S. taip pat buvo nurodžiusi, kad dėl kitų nukentėjusiojo sužalojimų ji nežino, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 30 d., buvo nurodžiusi, kad atiminėdamas kirvį, M. B. stvėrė už jo ir ašmenimis susižalojo kairės rankos plaštaką, matė delne atvirą žaizdą (b. t. 1, b. l. 140–143). Taigi, kaip matyti kaltinamoji viso proceso metu keitė savo parodymus, nebuvo nuosekli nei nurodydama įvykio aplinkybes, nei kalbėdama apie kirvio (ne)panaudojimą įvykio metu (tai ji nurodė, kad pas nukentėjusįjį delne sužalojimas atsirado nuo stiklo šukių, vėliau nurodė, kad matė padarytą žaizdą nuo kirvio ašmenų; įvykio versija dėl kėdės atmušimo atsirado jau ikiteisminio tyrimo metu ir pan.).

Pasisakydamas dėl kaltinamosios gynėjo advokato baigiamųjų kalbų metu išsakytų argumentų, kad tai M. B. pribėgęs trenkė nukentėjusiajai į veidą, spjovė, t. y. atliko aktyvius veiksmus kaltinamosios atžvilgiu, teismas pažymi, kad dėl I. S. sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas nustačius, jog pastarosios atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių (b. t. 1, b. l. 99–105). Tuo pačiu prokurorės nutarimu buvo įvertinti ir M. B. veiksmai kaltinamosios atžvilgiu, ir konstatuota, kad duomenų visuma patvirtina aplinkybę, kad tarp jų buvo konfliktas, tačiau surinkti duomenys objektyviai nepatvirtina aplinkybės, kad M. B. prieš I. S. vartojo fizinį smurtą. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajai buvo nustatyti nubrozdinimai padaryti prieš 1?4 paras ir poodinės kraujosruvos padarytos prieš 3?6 paras iki apžiūros (b. t. 1, b. l. 75). I. S. apžiūra buvo atliekama 2024 m. gegužės 7 d., įvykis įvyko 2024 m. gegužės 5 d., taigi pastarajai padarytos poodinės kraujosruvos ant kojos nesusijusius su nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad jokių sužalojimų nei veido, nei galvos srityje I. S. nustatyta nebuvo, o tai paneigia jos nurodytas aplinkybes apie tai, kad priėjęs nukentėjusysis sudavė jai per veidą, o vėliau kakta sudavė į kaktą. Atsakydama į teismo klausimus, specialistė R. Gaidienė nurodė, kad kakta sudavus kitam žmogui į kaktą paprastai lieka žymės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamosios parodymus ta apimtimi, kur ji nurodo, kad tik priėjęs prie jos M. B. pradėjo smurtauti ir, kuomet ji teigė nesudavusi nė vieno smūgio nukentėjusiajam, paneigia pirmiau aptarti nuoseklūs liudytojo D. A. parodymus. Pastarasis viso proceso metu teigė matęs kaip M. B. ėjo link I. S. Jo teigimu, M. B. priėjus, šis paklausė I. S., ką ši daro, į tai kaltinamoji atsakė, kad M. B. pavogė jos vaizdo kamerą, jie kalbėjosi, o po to I. S. priėjo ir rankoje turėtų pailgu daiktu trenkė M. B. į petį. Nei ik,iteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas nebuvo nurodęs matęs kažkokius smurtinius nukentėjusiojo veiksmus I. S. atžvilgiu. Priešingai, parodė, kad I. S. M. B. į petį suduoto smūgio garsas buvo stiprus, kaip į šonkaulius, negalvojo, kad kaltinamoji turės tiek jėgos. Liudytojas buvo parodęs ir tai, kad netrukus prie jo priėjo M. B., kuris skundėsi galvos svaigimu, nurodė, kad gavo per galvą kirviu, jo patys ir delnas buvo kraujuoti.

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas advokatas nurodė ir tai, kad specialistė, duodama paaiškinimus, nurodė tik, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti kirviu. Pasak gynėjo, iš vaizdo įrašų matyti, kad lauke pilna didelių stiklo šukių, taigi nukentėjusysis galėjo susižaloti ir jomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad specialistė 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė tokius paaiškinimus atsiradus kaltinamosios I. S. versijai, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti nuo stiklo šukių. Kaip jau minėta pirmiau, specialistė R. Gaidienė tiek teismo posėdžiu metu, tiek specialisto paaiškinimų protokole nurodė, kad M. B. sužalojimas ant kairiojo peties – žasto padarytas kietu, briauną ar (ir) kampą, ar (ir) smailumą turinčiu daiktu, neatmetama galimybė, jog sužalojimas padarytas kirvio aštriu kampu ar briauna. Kalbėdama apie žaizdą delne, specialistė nurodė, kad ši buvo gilesnė, taigi ji buvo padaryta smailumą turinčiu daiktu. Specialistė taip pat pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog minėti sužalojimai buvo padaryti dužus lango stiklui. Kai dūžta stiklas, tai negali būti sužalojimas vienoje vietoje, nebūna vienos žaizdos. Žaizdų turėtų būti daugiau. Be to, anot specialistės, nukentėjusysis turėtų stovėti itin arti sudužusio lango. Bet ir tai, ji teigė, kad delne tokiam vieninteliam sužalojimui atsirasti dėl dužusio stiklo reikėtų sunkiai realiame gyvenime įsivaizduojamų sąlygų sutapimo.

Vertindamas šiuos specialistės paaiškinimus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad liudytojo D. A. pirmiau aptartais parodymais byloje nustatyta, jog žaizdą petyje nukentėjusiajam rankoje turėtu pailgu daiktu (kaip nustatyta byloje – kirviu) padarė kaltinamoji. Kalbant apie žaizdą delne, atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu pati I. S. buvo nurodžiusi, jog ji atsirado dėl kirvio poveikio, o būtent, anot kaltinamosios, bandydamas atimti iš jos kirvį, M. B. stvėrė už kirvio. Kaltinamoji taip pat buvo paaiškinusi mačiusi nukentėjusiojo delne atvirą žaizdą (b. t. 1, b. l. 140?141). Taigi, nurodydama , kad ši žaizda atsirado dėl sudužusio stiklo, kaltinamoji iš esmės prieštarauja pati sau.

Teismas taip pat atmeta kaltinamosios nurodytą versiją apie tai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti galvą jos atmušta kėde, nes ji neatitinka kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Antai specialistė, nors ir neatmesdama tikimybės, kad nukentėjusiajam viršugalvyje nustatyta trauma galėjo būti padaryta pinta medine kėde, akcentavo, kad tuomet tos kėdės, briaunos paviršius turi būti labai ribotas, nes kraujosruva buvo maža. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta viršugalvio kairėje 1x1,5 cm violetinė poodinė kraujosruva su lokaliu minkštųjų audinių patinimu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kėdė, apie kurią kalbėjo I. S., remiantis įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelės nuotraukomis Nr. 5, 7 (b. t. 1, b. l. 7–11), turi itin mažai tokio riboto dydžio paviršių. Ji yra visa apvaliais kraštais, o 1x1,5 cm išmatavimus galėtų atitikti nebent kėdės kojelės, jų atraminė dalis. Be to, ji yra padaryta iš ratano medžiagos, kuri savaime pasižymi lengvumu ir lankstumu, o atmušus tokią kėdę, smūgis jau būtų netiesioginis. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo su kepure, tačiau, kaip minėta, M. B. apžiūros metu buvo nustatyta 1x1,5 cm violetinė poodinė kraujosruva su lokaliu minkštųjų audinių patinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad smūgio būta pakankamai stipraus, nes ir liudytojui, ir atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis skundėsi galvos skausmais, rodė guzą, kartu nuo pat pradžių nurodydamas, kad šis sužalojimas atsirado I. S. sudavus jam kirviu į galvą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat buvo nurodžiusi, kad ji gynėsi nuo nukentėjusiojo smurtinių veiksmų.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, jog I. S. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam M. B., t. y. ji 2024 m. gegužės 5 d. apie 12 val., sklype esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su M. B. metu, tyčia vieną kartą bukuoju kirvio galu sudavė jam per galvą ir vieną kartą kirviu sudavė į kairįjį petį, po to M. B. bandant apsiginti ir apsisaugoti nuo suduodamų smūgių, pakėlus kairę ranką, ji vieną kartą kirviu sudavė pastarajam į kairės rankos plaštaką, padarydama nukentėjusiajam M. B. poodinę kraujosruvą viršugalvyje, žaizdas kairio peties – žasto srityje, kairiame delne, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atlikdama šiuos neteisėtus veiksmus kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).