Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo P. T. atstovei advokatei Natalijai Boiko, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui P. T. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (trečiasis asmuo – P. T.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovo automobilį vairavo jo sūnus P. T.. Automobilio savininkas ir vairuotojas nebuvo atidūs, nes transporto priemonę apdraudė be galimybės draudimo apsauga naudotis Airijoje. Draudimo polisas atsakovui buvo išduotas, jame aiškiai nurodyta draudimo apsaugos išimtis. Automobilio draudimą įformino atsakovo žmona V. T., draudėjai nepranešė, kad automobilis bus naudojamas Airijoje, todėl už draudimo sutartį buvo paimtas mažesnis mokestis, draudimo polise nurodyta draudimo apsaugos išimtis. Išduota žalioji kortelė, kuri suteikė teisę automobilį naudoti Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau draudimo apsauga, naudojant automobilį, galioja tokia, kokia nurodyta draudimo polise. Kadangi autoįvykis įvyko Airijoje, nukentėjusiajam išmokėtos sumos yra paskaičiuotos remiantis toje šalyje nustatytomis taisyklėmis. Todėl su įvykiu susijusios išlaidos viso siekia didelę sumą, kurios ½ dalis sudaro 571519,14 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad draudiko darbuotojai nuo anksčiau buvo žinoma, kad automobilis naudojamas Airijoje. Todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad draudimo apsaugą turi ir šioje šalyje. Išduotoje žalioje kortelėje nėra jokio įrašo, kad draudimas negalioja Airijoje. Todėl prieštaringų dokumentų išdavimas atsakovui vertintinas kaip jo teisių pažeidimas ir atsakomybę dėl autoįvykio turtinių pasekmių turi prisiimti atsakovas. Be to, pateikti į bylą išmokų dokumentai rodo, kad išmokos yra nepagrįstai padidintos, į jas priskaičiuotos didelės administravimo išlaidos, kurių atsakovas net negali kontroliuoti ar ginčyti, todėl už tokias išlaidas atsakovas išvis nėra atsakingas.

Ginčo nėra, kad 2010-10-10 Šiaurės Airijoje Newry mieste atsakovo P. T., automobilio savininko, sūnus P. T., vairuodamas automobilį „Dodge Caravan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas dviratitinkas. Automobilio valdytojo atsakomybė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, kuri galiojo nuo 2010-10-07. Šiaurės Airijos Karūnos teismas 2011-02-23 P. T. pripažino kaltu dėl autoįvykio (t. II, b. l. 112-116).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d. transporto priemonės savininkas (valdytojas) neturi teisės naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šio įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad įprastinė ar pasienio sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 21 d. užsienio valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybės narė. Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (2 str. 24 d.). Šio įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus. Draudėjui pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortelę. Jeigu žaliojoje kortelėje nurodoma, kad ji galioja tik Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, tokia žalioji kortelė draudėjui išduodama nemokamai (6 str. 6 d.). Draudėjui su draudiku sudarius įprastinę draudimo sutartį, ši sutartis, išdavus žaliają kortelę, be papildomai nurodomų užsienio valstybių, galioja visose Europos Sąjungos valstybėse. Taigi žalioji kortelė yra tarptautiniu mastu pripažįstamas įrodymas, kad vairuotojo civilinė atsakomybė yra apdrausta ir nelaimingo atsitikimo atveju bus galima lengviau išsireikalauti žalos atlyginimą. Atsakovui išduotoje žaliojoje kortelėje (t. I, b. l. 41) yra nurodyta, kad draudimo apsauga galioja ir Dižiojoje Britanijoje bei Airijoje. Todėl draudikas žalą nukentėjusiajam dėl apdraustos autotransporto priemonės „Dodge Caravan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį, privalėjo padengti. Tačiau draudikui padengus autoįvykio metu nukentėjusiojo patirtą žalą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta draudimo sutartis ir ar joje nebuvo išlygų, kokiais atvejais autotransporto priemonės savininkas yra atsakingas už dalies žalos atlyginimą.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 2 d. draudikas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, pateikęs visą turimą informaciją ir dokumentus, būtinus transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai sudaryti, laikomas transporto priemonės savininko tinkamu atstovu draudimo sutarčiai sudaryti. Todėl atsakovo atstovės paaiškinimas, kad V. T., sudarydama transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartį, buvo netinkama atstovė, nepagrįstas. Būdama transporto priemonės valdytojo atstovė pagal įstatymą, V. T., sudariusi transporto priemonės draudimo sutartį, privalėjo valdytoją supažindinti su sudarytos sutarties sąlygomis, o tuo pačiu ir pati būti atidi sudarant draudimo sutartį.

Pagal CK 6.991 str. 1 d. 8 p. draudimo liudijimo polise turi būti nurodoma draudimo rūšis. Jei draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai (CK 6.992 str). Pagal CK 6.186 str. 1 d. negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios sąlygos, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių polisai (t. II, b. l. 21-36) tvirtina, kad P. T. priklausančio automobilio vairuotojo civilinė atsakomybė iki 2010-06-06 buvo apdraudžiama įprastai, be polise nurodomų išimčių dėl transporto priemonių nenaudojimo Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Paskaičiuotas įmokų dydis trims mėnesiams nebuvo pastovus – įmokos dydis buvo 140, 135 ar 119 Lt, nors draudimo apsaugos lygis pagal šias sutartis tapatus. Nuo 2010-06-07 sudarytose P. T. priklausančio automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimuose yra nurodoma: „Transporto priemonė ne Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama ne ilgiau 40 d. per metus ir nėra naudojama Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Juntinėje Karalystėje ir Airijoje. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai. Transporto priemonę vairuoja ne jaunesni kaip 25 m. vairuotojai. Ši nuostata negalioja vairuotojams, turintiems didesnį nei 3 m. vairavimo stažą“. Įmokos pagal šias sutartis nurodytos 116 Lt už 3 mėn., 46 Lt už 1 mėn., 84 Lt už 2 mėn., 170 Lt už 5 mėn. (t. II, b. l. 37-56). Atidžiai neaptarus išimties dėl transporto priemonės nenaudojimo Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Juntinėje Karalystėje ir Airijoje, vien ta aplinkybė, kad įmoka nuo 119 Lt sumažėjo iki 116 Lt, negali pagrįsti, kad draudėjas, draudęs transporto priemonę iki 2010-06-07 įprastu draudimu be išimčių, pagal mokamos sumos sumažėjimą turėjo suprasti, kad autotransporto priemonė yra apdrausta su išimtimi. Liudytoja V. T., sudariusi draudimo sutartį paliudijo, kad pirmąją sutartį sudarė jos sūnus ir draudėjui buvo žinoma, kad transporto priemonė bus naudojama Airijoje. Visas kitas draudimo sutartis sudarydavo ji, nes jos vyras P. T. negali vaikščioti. Sutartis sudarydavo gavus pranešimą iš draudimo bendrovės, kad reikia pratęsti pasibaigusias sutartis. Sudarant visas sutartis ji pranešdavo, kad automobilis yra ir bus naudojamas Airijoje, draudimo sutarties teksto ji neskaitydavo, o tik pasirašydavo, draudimo mokestis buvo sumažintas dar iki 2010-06-07 sutarties sudarymo (t. II, b. l. 14-16). Ši jos paliudijimą tvirtina P. T. apklausos protokolas po autoįvykio, kuriame jis nurodo, kad Airijoje gyvena jau daugiau kaip du metus ir naudojasi tėvo automobiliu „Dodge Caravan“ (t. I, b. l. 179-190). Liudytoja R. V. paliudijo, kad ji dirba draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“, T. buvo jos klientas, tačiau jai nebuvo pranešta, kad jis važiuoja į Airiją. Su klientais jie susisiekia, kai baigiasi draudimo sutartis, o dėl P. T. automobilio draudimo ji bendravo su V. T.. Naujus klientus ji įspėja, kad automobilis nebus naudojamas Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Ji neprisimena, kad P. T. būtų bendravęs su ja dėl sutarties sąlygų. Jei automobilis būtų naudojamas Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje ji būtų tai pažymėjusi, tuomet draudimo įmoka būtų buvusi didesnė. Ankstesnis draudimas buvo be galimybės naudoti automobilį Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, todėl ir sekanti sutartis buvo paruošta tokia pat, o V. T. neminėjo, kad automobilis važiuos į Airiją (t. II, b. l. 89-93). 2010-03-07 atsakovui išduotame draudimo polise nėra išlygos, kad automobilis nebus naudojamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Juntinėje Karalystėje ir Airijoje (t. II, b. l. 33-36), įmokos suma skiriasi tik 3 Lt, liudytoja V. T. patvirtino, kad ateidavo tik pasirašyti draudimo sutarties pratęsimo ir sumokėti pinigus. Todėl atsakovo atstovės argumentas, kad standartinė papildoma draudimo sutarties sąlyga, išsamiai su draudėju neaptarta, yra siurprizinė ir negalioja, iš dalies yra pagrįstas (CK 6.186 str. 1 d.). Ši siurprizinė sutarties sąlyga atsirado nuo 2010-06-07 ir R. V. paliudijimu į 2010-10-07 sutartį buvo perkelta automatiškai, t. y. atidžiai individualiai sudarant draudimo sutartį ji su V. T., kuri faktiškai sudarė sutartį, aptarta nebuvo. Tačiau ši sąlyga yra įrašyta į draudimo polisą ganėtinai aiškai, todėl P. T., gavęs draudimo dokumentus, nors pats nedalyvavęs sutarties sudaryme, privalėjo su išduotu draudimo polisu atidžiai susipažinti ir įsitikinti, kokiomis sąlygomis draudimo sutartis yra sudaryta. Todėl dėl netinkamai atsakovui sudarytos sutarties sąlygų bei autotransporto priemonės perdavimo naudotis Airijoje pažeidžiant sutarties sąlygas, yra ir atsakovo nerūpestingo aplaidumo.

Ieškinį ieškovas pareiškė tuo pagrindu, kad P. T. pažeidė pareigą pranešti draudėjui prieš tris dienas, kad transporto priemonė bus naudojama Airijoje.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. jei apdraustos transporto priemonės valdytojas neįvykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ir pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 36 p. jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 p. nustatyta tvarka. Sąlygų 38 p. nustatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pakeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Taigi atsakovas, prieš leisdamas automobilį naudoti Airijoje, apie tai raštu prieš 3 dienas turėjo informuoti ieškovą. Tokios informacijos atsakovas ieškovui nepateikė, automobilis buvo naudojamas Airijoje, vairuotojas įvykdė autoįvykį, todėl dalį žalos atsakovas dėl šio įvykio turi atlyginti ieškovui, kuris padengė visą su autoįvykiu susijusią žalą. Atsižvelgiant į tai, kad šis pranešimas niekaip negalėjo įtakoti žalos dydžio bei į tai, kad draudikas sudarant draudimo sutartį nebuvo tinkamai atidus draudėjo poreikiams – atidžiai nesiaiškino, kokiose šalyse transporto priemonės bus naudojama, laikytina, kad atsakovas yra atsakingas 5 procentus atlygintinos žalos dydžio.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovo žalos dydį patvirtinantys dokumentai ( t. III, b. l. 1-152) tvirtina, kad su įvykiu susijusios žalos dydį sudaro 1620,28 Eur už medicinos ekspertų paslaugas, 102,03 Eur už policijos pažymą dėl autoįvykio, 2972,87 Eur socialinio draudimo kompensacija, 472,53 Eur eksperto paslaugos, 256278,83 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiąjam, ir 6830,96 Eur socialinio draudimo kompensavimo išlaidos, viso su įvykiu susijusios žalos dydis yra 268277,50 Eur. Šis žalos dydis nustatytas remiantis įvykio vietos taisyklėmis, patvirtintas į bylą pateiktais įrodymais, todėl laikytinas realiu.

Pagal CK 6.249 str. 4 d. be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 p.), protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka 93 p.). Ieškovas į atlygintinų nuostolių dydį įskaičiuoja ir 194,43 Eur, 2805,57 Eur bei 25983,95 Eur išlaidų už žalos sureguliavimą (administravimo ir teisinės pagalbos) bei 33785,32 Eur nukentėjusiojo teisininkų pagalbos išlaidų, viso 62769,27 Eur. Šios išlaidos nėra pateisintos papildomais dokumentais, įrodančiais, kad išlaidos yra minimalios ir buvo būtinos tikslui pasiekti, todėl mažintinos, atsižvelgiant, kad jos patirtos Šiaurės Airijoje, iki protingos sumos – 10000 Eur. Taigi viso pateisinamas atlygintos žalos dydis yra 278277,50 Eur, o 5 procentai nuo šios sumos sudaro 13913,88 Eur. Nuo šios sumos atsakovas, remiantis CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. 1 d., turi mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teisme priėmimo dienos – 2014-01-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas viso sumokėjo 7436 Lt (2153,61 Eur) žyminio mokesčio (t. I, b. l. 3, 37, 136). Ieškinys patenkintas 8,4 procento, todėl atsakovas ieškovui turi atlyginti 180,90 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat prašė priteisti vertimo išlaidas ir pateikė paslaugų atlikimo sąskaitas (t. I, b. l. 89-90,147-148, t. II, b. l. 123, t. III, b. l. 154-156), tačiau prie šių sąskaitų nepridėjo įrodymų, kad vertėjo paslaugos yra apmokėtos, t. y. neįrodė, kad ieškovas realiai patyrė išlaidų dėl dokumentų vertimo. Todėl neįrodytų išlaidų dalis dėl vertimo paslaugų ieškovui nepriteisiama. Atsakovo atstovė pateikė įrodymus dėl vertėjo paslaugų teismo dokumentams išversti 115 Lt (33,31 Eur) apmokėjimo (t. II, b. l. 117). Proporcingai atmestų reikalavimų apimčiai (91,6 procento), atsakovui atlygintina 30,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (už vertėjo paslaugas).

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovas pateikė mokėjimo advokatui dokumentus, pateisinančius 840,95 Eur išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 126-127). Advokatas ieškovą atstovavo 2015-02-09 teismo posėdyje, kuris užtruko 15 min., bei 2015-03-13, kuris užtruko 46 min. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 (galiojusiu bylos nagrinėjimo metu), už 1 val. atstovavimo teisme atlygintina suma yra 75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas susipažino su bylos medžiaga, teikė papildomų įrodymų suvestinę, laikytina, kad ieškinį patenkinus pilna apimtimi atlygintina suma galėtų būti 300 Eur. Ieškinį patenkinus 8,4 procento, ieškovui iš atsakovo advokato pagalbai atlyginti priteisiama 25,20 Eur.

Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė dokumentus, kurie tvirtina, kad už advokato pagalbą kiekvienas sumokėjo po 1000 Lt (289,62 Eur). Šios išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių, todėl proporcingai atmestų reikalavimų apimčiai (91,6 procento) priteistinos iš ieškovo – po 265,29 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai 13913,88 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus trylika Eur 88 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai 180,90 Eur (šimtą aštuoniasdešimt Eur 90 ct) žyminio mokesčio atlyginimo ir 25,20 Eur (dvidešimt penkis Eur 20 ct) advokato pagalbai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 265,29 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur 29 ct) kiekvienam advokato pagalbai atlyginti.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 30,51 Eur (trisdešimt Eur 51 ct) vertėjo paslaugoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.