- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- N-444-1980-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 29 d. surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 17.59 val., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį bei stabdžiusį automobilį, taip apgadindamas abi transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 171 punkto reikalavimus.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio17 d. nutarimu A. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams.
II.
A. D. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. vietoj teisės atėmimo skirti baudą. Nurodė, jog pažeidimą pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau darbo pobūdis reikalauja turėti teisę vairuoti, nes dirba santechniku, dėl ko jam tenka važinėti po objektus. Teigė, jog teisės vairuoti atėmimas tolygus darbo praradimui. Pažymėjo, jog gyvena su drauge, kuri nedirba, kartu augina 5 mėnesių vaiką, jis yra vienintelis šeimos maitintojas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi A. D. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog Institucija tinkamai kvalifikavo A. D. veiką ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdama jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Pažymėjo, jog asmuo turi vieną galiojančią nuobaudą, be to, 2002 ir 2003 metais baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo, skirtos 8000 litų baudos iki šiol nesumokėtos. Teismas pabrėžė, jog asmens veikla ir šeimos interesai nėra prioritetinės aplinkybės administracinei atsakomybei švelninti.
III.
Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi, A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo darbo sąlygas ir pobūdį, padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Pažymi, jog paskirtos baudos už KET pažeidimus buvo nesumokėtos posėdžio dieną, tačiau dabar jos jau sumokėtos.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nes nagrinėjant skundą teisme buvo pasinaudota visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. D. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos individualizuotos tinkamai.Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, A. D. siekia atgauti teisę vairuoti transporto priemonę manydamas, jog jo atžvilgiu galima taikyti alternatyvią sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.
Iš byloje esančio skundžiamo akto matyti, jog asmeniui parinkta griežtesnė nuobauda, nes nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmuo per metus laiko buvo baustas administracine tvarka, be to 2002 ir 2003 metais buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenų ir neturint teisės vairuoti, o nutarimais skirtos baudos sumokėtos tik 2007 m. gegužės 16 d., t. y. prieš paduodant apeliacinį skundą, kas leidžia teigti, jog asmuo nagrinėjamo pažeidimo dienai turėjo net tris galiojančiais nuobaudas (ATPK 36 str.).
Apeliantas teigia, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau pabrėžtina, jog nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo surašant administracinio pažeidimo protokolą nepažymėjo, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, Institucijoje dėl padaryto pažeidimo taip pat nesigailėjo, todėl skunduose teismams nurodoma tokia aplinkybė lengvinančia nelaikytina.
Dėl teisės vairuoti turėjimo būtinumo darbinėms funkcijoms vykdyti pasakytina, jog tokia aplinkybė savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo, o paskirta nuobauda yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, be to, pateikta į bylą darbo užmokesčio pažyma patvirtina, jog apelianto gaunamas atlygis neviršija šalyje nustatyto vidutinio darbo užmokesčio, augina mažametį vaiką, kas leidžia teigti, jog specialiosios teisės atėmimo keitimas į baudą netikslingas ir dėl asmens materialinės padėties.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.