Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo R. L. nutraukta administracinio nusižengimo byla konstatavus, jog R. L. padaryta veika neturi administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalyse, požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimo nurodant, kad 2019 m. vasario 26 d., 13.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)g., buvo patikrintas savaeigis, penkiaašis kranas „Tadano Faun“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), priklausantis UAB „B. C. L.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad šį savaeigį kraną vairuotojas R. L. 2019 m. vasario 26 d. atvairavo nuo Vilniuje esančios Metalo g. 9, iki (duomenys neskelbtini) g. esančios statybvietės. Vairuotojas R. L. vairavo leistinas apkrovas ir gabaritus viršijantį savaeigį kraną neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Vilniaus mieste - Senamiestyje. Nurodyta, kad R. L. tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus:

1.1. ANK 459 straipsnio 6 dalyje, nes važiavo neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kurios faktinė bendroji masė - 60 t (leistina bendra masė - 40 t nustatyta Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, III skyriaus 15.8 punkte), 20 t viršijo leistiną bendrąją 40 t masę ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos kelių 1995 m gegužės 11 d. įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimą; Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimą; Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus; Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, 5 punkto reikalavimą; Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyriaus 15.8 punkto nuostatas. Taip pat pažeidė reikalavimų dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35, 10.2 ir 11 punktus, pagal kuriuos vairuotojas krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra - krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų.

1.2. ANK 459 straipsnio 4 dalyje, nes neturėdamas specialaus leidimo vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, kurios (savaeigio krano) plotis, ją išmatavus teleskopine matavimo liniuote (Nr. 86639, patikros sertifikatas Nr.812364, galioja iki 2020-04-13) 3 metrai, viršijo leistiną 2,55 metrų plotį 0,45 m. Tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašą; Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo, tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 5 punkto reikalavimus; Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 II skyriaus 5.1 punkto nuostatas.

1.3. ANK 459 straipsnio 4 dalyje, nes važiavo leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, kurios ilgis, išmatavus rulete (Nr. K.85.5, patikros sertifikatas Nr.805144, galioja iki 2020-04-09), buvo 15,97 metrų, kai leistina norma 12 metrų, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, 3,97 metrais viršijančią leistiną 12 metrų ilgį ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašą; Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, 5 punkto reikalavimus; Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 4.1 punkto nuostatas.

1.4. ANK 459 straipsnio 10 dalyje, nes vairavo savaeigį kraną neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas ir tuo pažeidė: 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalį bei 20 straipsnio 1 dalį; Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 30 punkto reikalavimus.

4. Atsiliepimai į skundą nepateikti.

5. R. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. vasario 26 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini)gatve vairavo savaeigį kraną (penkiaašis kranas, 60 t (faktinė pakrautos transporto priemonės masė), 2,5 t (ašių apkrova, viršijanti leistiną normą), 15,92 m ilgio, 3 m pločio, 3,99 m aukščio), priklausantį UAB „B. C. L.“, kurio apkrovos ir gabaritai viršijo maksimalius leidžiamus parametrus, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore ir didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Vilniaus miesto Senamiestyje. R. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis kaltintas padaręs eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose, vairuojant bokštinio krano konstrukciją, pažeidimus, numatytus ANK 459 straipsnio:

5.1. 4 dalyje (du administracinius nusižengimus), už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Kaltinime nurodyta, kad R. L. vairuojamas savaeigis kranas, esantis 3 m pločio, viršijo 0,45 m leistiną 2,55 m plotį ir esantis 15,97 m ilgio, viršijo 3,97 m leistiną 12 m ilgį. Tokiu būdu kaltinamas pažeidęs:

5.1.1. Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

5.1.2. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2032 7 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

5.1.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintą Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašą.

5.1.4. Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtinto tvarkos aprašo „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo“ 5 punktą, numatantį, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus (toliau – Eismo organizavimo skyrius) išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu).

5.1.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto aprašo „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ II skyriaus 5.1 punkto nuostatas, numatančias, kad didžiausieji leidžiami naudojantis keliais krovininių automobilių ir autobusų matmenys yra 2,55 m.

5.2. 6 dalyje (vienas administracinis nusižengimas), pagal kurią baudžiama už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Kaltinime nurodyta, kad R. L. vairuojamo savaeigio krano faktinė bendroji masė - 60 t, 20 t viršijo leistiną bendrąją masę - 40 t. Tokiu būdu kaltinamas pažeidęs:

5.2.1. Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

5.2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintą Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašą.

5.2.3. Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtinto tvarkos aprašo „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo“ 5 punktą, numatantį, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus (toliau – Eismo organizavimo skyrius) išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu).

5.2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto aprašo „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 15.8 punkto nuostatas, kuriame numatyta, jog didžiausioji leidžiama naudojantis keliasi krovininių automobilių masė, kai krovininiai automobiliai turi penkias ir daugiau ašių, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t - 40 t.

5.2.5. Lietuvos transporto saugaus administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų reikalavimų „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo“ 10.2. punkto nuostatas, numatančias krovinio vežėjo ir (ar) bvairuotojo pareigą krovinio krovimo metu kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų. 11 punkto nuostatas, pagal kurias vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų.

5.3. Administracinį nusižengimą, numatytą 10 dalyje, nes vairavo savaeigį kraną neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas. Tokiu būdu kaltinamas pažeidęs:

5.3.1. Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 20 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

5.3.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintą Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto reikalavimus, įsitikinti, kad yra išduotas leidimas vairuoti savaeigį kraną.

6. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „B. C. L.“, minėto krano savininkei ir valdytojai, 2019 m. sausio 4 d. yra išduotas leidimas važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis (išskyrus Senamiesčio teritoriją) 2019 m. sausio – birželio mėnesiais. 2019 m. vasario 26 d. (įvykio dieną) buvo išduotas papildomas leidimas (leidimas prie 2019 m. sausio 4 d. leidimo) įvažiuoti ir išvažiuoti į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo Pylimo gatvės, pagal nustatyta tvarka suderintą schemą. Leidimo dalis, kurioje nurodyta, kad ją turi pildyti transporto priemonės (jų junginio) savininkas ar valdytojas (kurioje turėjo būti nurodyta važiavimo data), yra neužpildyta, tačiau leidime nurodyta, jog važiuoti buvo leidžiama nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. vasario 28 d., vieną kartą. Iš ant važiavimo schemos padaryto įrašo matyti, kad leidžiama važiuoti nuo 2019 m. vasario 26 d. 9 val. iki 2019 m. vasario 28 d. 2019 m. vasario 25 d. pateiktame prašyme suteikti administracinę paslaugą nurodyta, jog vienkartinis leidimas važiuoti reikalingas 2019 m. vasario 26 d. Galimai padaryti administraciniai nusižengimai fiksuoti 2019 m. vasario 26 d. 13.34 val.

7. Apylinkės teisme apklaustas R. L. kaltės nepripažino ir nurodė, jog važiavo Senamiesčiu žinodamas, kad leidimas yra išduotas. Šią aplinkybę, prieš važiuojant, patvirtino vadovas. Nurodė, jog netikėti vadovu jis neturėjo pagrindo, nes visada važiuodavo esant išduotam leidimui. Jis pats popierinio leidimo nematė, nes jo forma buvo elektroninė.

8. UAB „B. C. L.“ direktorius T. L. nurodė, jog jis į Savivaldybę dėl leidimo kreipėsi 2019 m. vasario 25 d. Vakare pamiršo paskambinti inspektorei ir paprašyti atsiųsti išduotą leidimą elektroniniu paštu, nes gatvės uždarymo leidimas jau buvo atsiųstas. Atvykus inspektoriams popierinio leidimo varianto neturėjo, elektroniniu paštu jis jam buvo atsiųstas kitą dieną.

9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius teismui raštu patvirtino, jog įmonei „B. C. L.“ 2019 m. vasario 26 d. buvo išduoti visi reikiami leidimai: aptvėrimo schema ir leidimas įvažiuoti/išvažiuoti į objektą (duomenys neskelbtini). Leidimai buvo išsiųsti pareiškėjui, Keliamų kranų montavimo vadovui R. B. (b. l. 21).

10. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonei buvo išduoti visi būtini leidimai (aptvėrimo schema ir leidimas išvažiuoti/įvažiuoti į (duomenys neskelbtini)g. 12 pagal nustatyta tvarka suderintą schemą ir aptvėrimo schemą nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. vasario 28 d.), sprendė, jog vien popierinio leidimo varianto patikrinimo metu neturėjimo faktas, neduoda pagrindo spręsti, kad toks leidimas apskritai nebuvo išduotas, todėl administracinę teiseną pagal ANK 459 straipsnio 4, 6, 10 dalis R. L. nutraukė.

11. Institucija nesutiko su šia apylinkės teismo išvada ir nurodė, kad vairuotojas, vairuodamas minėtą kraną, leidimą turėjo turėti fiziškai ir jame turėjo būti transporto priemonės valdytojo įrašytas važiavimo laikas, priešingu atveju leidimas negalioja. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu liko neįvertinta aplinkybė, jog tokio tipo sunkiasvorės transporto priemonės važiavimui, kai transporto priemonės su kroviniu ar be jo bendroji masė yra didesnė ar lygi 50 t, važiuoti leidžiama tik nuo 20 iki 6 val., tuo tarpu R. L. ja važiavo 13 val. Institucijos manymu, šiuo atveju, teisinio pagrindo leidimo išdavimui nebuvo. Institucijos nuomone, patikrinimo metu galiojo tik leidimas, suteikiantis teisę šiuo kranu važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis, išskyrus Senamiesčio teritoriją.

12. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar 2019 m. vasario 26 d. išduoto vienkartinio leidimo popierinio varianto su savimi neturėjimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalis. Teisinis pagrindas leidimui išduoti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) (toliau – Kelių įstatymas) 21 straipsnį, už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę: 1) kartu su policija stabdyti transporto priemones, kurių savininkai ar valdytojai pažeidžia šio Įstatymo arba kitų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir uždrausti joms toliau važiuoti; 2) kartu su Vyriausybės įgaliota institucija tikrinti, ar neviršyti didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techniniai parametrai <...> (21 straipsnis).

14. Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po prašymo išduoti leidimą pateikimo (7 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais išduodami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, kaltinime nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo nuostatos. Todėl dėl jų apygardos teismas nepasisako.

16. Leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarka nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-736 patvirtintame apraše „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos“ (toliau – Tvarkos aprašas). Leidimas gali būti išduotas važiuoti vieną kartą, mėnesiui ar metams (12 punktas). Prašymą išduoti leidimą pasirašo transporto priemonės (jų junginio) savininkas ar valdytojas, kuris atsako už pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą (14 punktas). Leidimas važiuoti vieną kartą gali būti išduotas ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir galioja važiuojant vieną kartą leidime nurodytu maršrutu. Konkrečią važiavimo datą specialioje leidimo dalyje nurodo transporto priemonės (jo junginio) savininkas ar valdytojas, patvirtindamas parašu (16 punktas). Prieš vežant krovinį savininkas ar valdytojas privalo užpildyti leidimo dalį „Pildo vežėjas“ ir nurodyti išvykimo laiką, vairuotojo vardą ir pavardę (23 punktas). Važiuoti galima tik leidime nurodytu laiku ir maršrutu. Jei dėl tam tikrų priežasčių pasikeičia važiavimo laikas ar maršrutas, šiuos pakeitimus būtina derinti su Eismo organizavimo skyriumi (25 punktas). Transporto priemonės vairuotojas privalo leidimą ir banko išduotą mokesčio sumokėjimo kvitą turėti su savimi ir pateikti jį, pareikalavus kontroliuojantiems pareigūnams (29 punktas). Kai transporto priemonės (jų junginio) su kroviniu ar be jo bendroji masė yra didesnė ar lygi 50 t, važiuoti leidžiama tik nuo 20.00 val. iki 6.00 val. (9 punktas). Didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, važiuojantys Vilniaus miesto gatvėmis be leidimo, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (30 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju leidimas važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis savaeigiu kranu buvo išduotas 2019 m. sausio 4 d. pusės metų laikotarpiui, išskyrus Senamiesčio teritoriją (b. l. 10). Leidimas važiuoti Senamiesčio teritorijoje yra papildomas leidimas, tai pažymėta ir leidime įvažiuoti ir išvažiuoti į objektą (duomenys neskelbtini) nuo Pylimo gatvės (Leidimas prie Leidimo Nr. A341-7/19(2.9.3.21-UK5). Papildomas mokestis už važiavimą Senamiesčio gatvėmis Tvarkos apraše nėra numatytas, jis nenurodytas ir leidime (priešingai nei leidime važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis). Tvarkos apraše kalbama tik apie leidimų važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis išdavimo tvarką, todėl kreipiantis dėl papildomo leidimo važiuoti Vilniaus miesto Senamiesčiu Tvarkos aprašas visa apimtimi nėra taikomas (dėl kreipimosi papildomam leidimui termino, apmokėjimo už naudojimąsi keliais ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad leidime yra nurodytas laikotarpis (2 dienos), per kurį galima pasinaudoti vienkartiniu leidimu. Iš suderintos įvažiavimo schemos matyti, jog važiuoti suderintu maršrutu leidžiama nuo 2019 m. vasario 26 d. 9 val. Prašyme suteikti administracinę paslaugą nurodyta konkreti važiavimo data – 2019 m. vasario 26 d. Todėl, apygardos teismo vertinimu, visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad prieš išduodant papildomą leidimą pareiškėjui dar kartą reikėjo sumokėti mokesčius už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais (jie sumokėti prieš išduodant leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis), kad R. L. galėjo važiuoti tik nuo 20 val. iki 6 val. (nes leidime nurodyta, kad galim važiuoti nuo 2019 m. vasario 26 d. 9 val. iki 2019 m. vasario 28 d., kitų ribojimų nėra nurodyta).

18. Apygardos teismas sutinka, jog pagal šiuo metu galiojantį Tvarkos aprašą, vairuotojas privalo su savimi turėti popierinį leidimo variantą, kuris transporto priemonės valdytojo ir (ar) savininko turi būti atitinkamai užpildytas. Važiuoti neturint su savimi leidimo (kai leidimai patalpinami elektroninėje erdvėje) leidžiama pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintą Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašą, bet šio aprašo taisyklės važiuojant vietinės reikšmės keliais, kaip minėta, netaikomos. Kita vertus, būtina įvertinti, ar popierinio leidimo varianto su savimi neturėjimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 4, 6 dalis (dėl atsakomybės pagal šio straipsnio 10 dalį bus pasisakyta vėliau). Apygardos teismo vertinimu, esant išduotam leidimui, kai važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone nepažeidžiamos leidime nurodytos sąlygos, vien popierinio leidimo varianto su savimi neturėjimo faktas neduoda pagrindo spręsti, kad važiuota be leidimo. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas). Veikos pavojingumas yra objektyvusis administracinio nusižengimo požymis ir turi būti įrodytas. Apygardos teismo nuomone, ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalyje įtvirtinta atsakomybė už važiavimą „be leidimo“ negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti ir išduoto leidimo popierinio varianto su savimi neturėjimą, nepateikimą tikrinantiems pareigūnams. Šią išvadą leidžia daryti ir 4 bei 6 dalių sankcijų griežtumas: už 4 dalyje padarytą pažeidimą vairuotojams numatyta bauda nuo 140 Eur iki 300 Eur; 6 dalyje – nuo 900 Eur iki 2 000 Eur. Taigi, sankcijose numatyta atsakomybė yra gana griežta, o tai rodo, kad įstatymų leidėjas šiose straipsnio dalyse numatė atsakomybę ne už formalius, o tik už pakankamai pavojingus administracinius nusižengimus, kurie gali kelti realią grėsmę eismo saugumui, kai važiuojama nesuderinus važiavimo maršruto ir nesikreipus leidimo, arba kreipusis leidimo, bet dar jam nesant išduotam, kai važiuojama transporto priemone, kuri viršija leidime leidžiamus gabaritus, svorį ir pan., t. y. kai toks elgesys gali sukelti pavojingus, neigiamus padarinius ar realią grėsmę jiems atsirasti. Šiuo gi atveju iš byloje nustatytų aplinkybių bei R. L. paaiškinimų matyti, jog buvo važiuota iš anksto suderintu maršrutu bei aptvėrimo schemą, gavus leidimą. R. L. važiavo tik prieš tai žodžiu įsitikinęs (paklausęs įmonės vadovo), jog leidimas yra išduotas. Važiavo įvažiavimo schemoje leidžiamu laiku (nuo 2019 m. vasario 26 d. 9 val. iki 2019 m. vasario 28 d.) ir maršrutu. Tokiomis aplinkybėmis laikytina, jog vien popierinio leidimo varianto su savimi neturėjimas nėra tokio pavojingumo veika, už kurią numatyta administracinė atsakomybė ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalyse, todėl pagal šiuos ANK straipsnius asmuo neturi būti baudžiamas.

19. Atsakomybė už vairavimą neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas, kyla tik už ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau šiame straipsnyje numatyta atsakomybė vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys. Šiuo atveju buvo vairuojamas savaeigis kranas neskirtas kroviniams vežti, taip pat nėra duomenų, kad juo buvo vežamas krovinys, todėl R. L. veiksmuose, vairuojant savaeigį kraną, nebuvo ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad R. L. administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai, nesant padarytai veikai, turinčiai administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalyse, požymių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kiti skundo argumentai, teismo nuomone, nėra esminiai sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą ir niekaip nekeičia skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl R. L. veikos vertinimo, todėl jų teismas nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.