Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-1015/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
1-130-1015/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38377-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. D.
Nukentėjusysis
M. D.
Advokatai
Ryšardas Burda
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-1015/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38377-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamajam J. D.,nukentėjusiajam M. D., jo atstovui advokatui Ryšardui Burdai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą ir dirbantis pervežėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams. Iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2009 m. rugpjūčio 5 d.;

2) 2012 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;

3) 2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 21 MGL (2730 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (1820 Lt) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta bauda pakeista į 7 parų arešto bausmę;

4) 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir 2013 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 5 dienoms. Iš įkalinimo vietos paleistas 2016 m. balandžio 22 d., atlikus bausmę;

5) 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 20 parų areštas. Iš įkalinimo vietos paleistas 2020 m. spalio 23 d., atlikęs arešto bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,12 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), viešoje vietoje - apžvalgos aikštelėje, esančioje netoli gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, grasino M. D. fiziniu susidorojimu, 2 (du) kartus kumščiu sudavė M. D. į veido sritį, metaliniu strypu 1 (vieną) kartą sudavė pastarajam į kaktos – smilkinio, kairės rankos sritis, padarydamas nukentėjusiajam M. D. odos nubrozdinimus kaktos – smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando – nugaros srityje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, metaliniu strypu daužė ir tokiu būdu sugadino (išdaužė, įlenkė, suplėšė) automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių bendra vertė – 242 eurai, galinį žibintą, kurio vertė – 60,50 eurų, 4 (keturis) šoninius stiklus, galinį stiklą, galinį keleivio pusės mažąjį stiklą, kurių bendra vertė – 145,20 eurų, variklio dangtį, kurio vertė – 181,50 eurų, bagažinės palangę, kurios vertė – 36,30 eurų, durų juostą, kurios vertė – 36,30 eurų, bagažinės dangtį, tokiu būdu sugadindamas svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajam M. D. bendrą 701,80 eurų dydžio turtinę žalą. Tokiais savo bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais J. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis J. D., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pripažįsta kaltę tik dėl automobilio suniokojimo, nes buvo įniršęs. Nurodė, kad prieš tai nuo nukentėjusiojo buvo gavęs su lazda, po ko jam iškrito du dantys ir liko randas. Kai gavo su lazda, tuomet nuėjo namo, paėmė savo aviganį, strypą ir juo sudaužė automobilį. Nukentėjusiojo strypu nemušė, pyktį išliejo ant automobilio. Šis įvykis galėjo būti 2019 m. rudenį, rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena. Su nukentėjusiuoju konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinime nurodyta įvykio vieta yra prie pat J. D. kiemo ir ten pastoviai yra šiukšlinama. Nukentėjusysis užkliuvo dėl to, kad jis nuolat trinasi toje vietoje ir po kiekvieno jo atvažiavimo atsiranda šiukšlės. Kaltinamasis pats yra matęs, kaip nukentėjusysis ten mėto nuorūkas. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad šis susirinktų šiukšles ir tada tarp jų prasidėjo konfliktas, nukentėjusysis pradėjo jam aiškinti, kas jis toks, kad jis neturi teisės nurodinėti, nes čia yra valstybinė žemė. Kaltinamasis atsakė, kad jis gali čia stovėti kiek nori, tačiau turi susirinkti savo šiukšles. Tada nukentėjusysis iš vairuotojo pusės durelių išsitraukė teleskopinę lazdą ir trenkė ja kaltinamajam į veidą, keikdamasis, kad jam yra nurodinėjama. Smūgis buvo tiesus iš viršaus, nes nukentėjusysis yra aukštesnis. Nuo smūgio kaltinamasis nukrito, tada atsistojo, nuėjo į kiemą, paėmė šunį, strypą ir pradėjo juo daužyti nukentėjusiojo automobilį, eidamas aplink jį. Nukentėjusysis rėkė, sakydamas, ką jis daro, o kaltinamasis jam atsakė, kad šis daugiau nešiukšlins ir su narkotikais čia nesirodys. Daužydamas automobilį, šunį momentais jis laikė už pavadžio, momentais nelaikė, tačiau šuo nuo jo nebėga. Apdaužęs automobilį jis nuėjo namo. Po šio įvykio jis kreipėsi į medikus, jam siuvo žaizdą, iškrito dantys, o jų sutaisyti neturi pinigų. Nurodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį jis jau buvo kvietęs policijos pareigūnus dėl nukentėjusiojo ir pareigūnas rado pas jį teleskopinę lazdą. Dėl to įvykio jie išsiskyrė taikiai, nes jo šuo buvo be antsnukio, o pareigūnas liepė nukentėjusiajam susitvarkyti su lazda. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jam einant namo po gauto smūgio, jis buvo kruvinas ir tai matė kaimynai. Kraujas bėgo iš burnos ertmės, rūbus ir rankas buvo susitepęs krauju. Namiškiai matė, kaip jis plovėsi. Jis negali tiksliai pasakyti, ar nukentėjusysis taip pat buvo sužeistas. Namuose jis išbuvo apie 10 minučių. Neneigia, jog iki įvykio ką tik buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Prie nukentėjusiojo su strypu buvo priėjęs vienas, gal ir buvo priėjęs koks kaimynas pažiūrėti, nes kaimynai matė, kaip jis su šunimi ir strypu kažkur eina. Jis nežino, kodėl vaizdo įraše nesimato, kad jis buvo kraujuotas, galimai vaizdo įrašas yra blogos kokybės. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jam buvo kilę įtarimų, kad nukentėjusysis toje vietoje galimai platina narkotikus, nes toje vietoje yra primėtyta nuorūkų ir švirkštų bei nukentėjusysis ten dažnai lankosi, todėl atvykusių policijos pareigūnų jis prašė atlikti kratą nukentėjusiojo automobilyje, tačiau jie atsakė, kad taip paprastai negali atlikti kratos, o dėl šiukšlių liepė susitarti tarpusavyje. Neneigia fakto, kad jis jau buvo teistas 2013 metais už toje pačioje vietoje įvykusį konfliktą, tačiau anuomet jis turto neniokojo, automobilį apgadino jo pusbrolis, o jis buvo tik bendrininkas. Jis negali atsakyti, kodėl panašūs įvykiai kartojasi. Jis jau yra minėjęs, kad bandė reikalą dėl šiukšlių sutvarkyti kitomis priemonėmis, kvietė policiją, bet jie nieko nepadarė. Teritorija, kurioje stovėjo nukentėjusiojo automobilis, priklauso savivaldybei; apžvalgos aikštelė yra netoli jo tvoros, ribojasi su kaimynų tvora. Jis nežino, kodėl toje aikštelėje renkasi daug žmonių, anksčiau ten rinkdavosi prostitutės, dabar – jaunimas. Pas juos kieme yra mažų vaikų, bet kai išeini į kiemą ir ten mėtosi prezervatyvai ir pan., tai nėra malonu. Nukentėjusįjį toje vietoje jis matydavo labai dažnai, kai išeidavo su šunimi pasivaikščioti. Jį matydavo ir vieną, ir su kompanija, viešosios tvarkos jis nepažeidinėjo. Įvykio dieną nukentėjusysis metė nuorūką ir kavos puodelį. Šiukšlės buvo prie pat jo automobilio. Nuorūkos metimo fakto nematė, bet daugiau niekas, apart jo, negalėjo išmesti. Nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje ir jis jam pasakė, kad nestoviniuotų, nerinktų kompanijų. Jis atsakė, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės nurodinėti, prasidėjo keiksmažodžiai ir konfliktas. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, o jis stovėjo šalia. Įvykio metu jis kaimynų nematė, ten buvo iš matymo pažįstama porelė, kuri kvietė pareigūnus, kai pamatė, kad yra daužomas automobilis. Prieš tai aikštelėje dar buvo kitas automobilis ir jis suprato, kad tai nukentėjusiojo pažįstami, nes automobiliai stovėjo greta. Konflikto metu kito automobilio jau nebuvo.

Nukentėjusysis M. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis meluoja. Nurodė, kad jis dažnai atvažiuoja į tą apžvalgos aikštelę, nes ji yra netoli, ten gražus peizažas, jis rašo eiles, turi už tai apdovanojimų. Viskas prasidėjo prieš savaitę iki nagrinėjamo įvykio – tada buvo penktadienis, šilta, todėl jis atvažiavo į apžvalgos aikštelę ir sėdėjo automobilyje; prie jo priėjo kaltinamasis ir paklausė, kas čia šiukšlina., jis atsakė, kad nežino, nes daug kas atvažiuoja į šią aikštelę; tada kaltinamasis nuėjo ir antrą kartą prie jo priėjo jau su vokiečių aviganių veislės šunimi, įkišo šunį jam prie pat veido ir pasakė, kad tai jis šiukšlina; jis turi fobiją šunims, todėl išsitraukė iš striukės kišenės spyruoklę, o ne teleskopinę lazdą, kaip teigia kaltinamasis, tą spyruoklę prieš tai buvo paėmęs į žvejybą, bet ja negrasino, nemojavo ir apskritai jis nekonfliktavo. Tada atvažiavo policija ir jos akivaizdoje jis susitaikė su kaltinamuoju, paspaudė vienas kitam ranką. Tą dieną kaltinamasis policijos pareigūnams dar sakė, kad jis vairuoja automobilį neblaivus, policijos pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį, tačiau jis buvo blaivus. Policijos pareigūnai taip pat apžiūrinėjo jo lazdą, tačiau nieko nesakė ir jam grąžino. Praėjus maždaug savaitei po šio įvykio jis vėl atvažiavo į šią apžvalgos aikštelę, manydamas, kad viskas yra gerai. Jis stovėjo prie automobilio ir rūkė, o kaltinamasis tuo metu su draugu ėjo namo, matėsi, kad jie buvo išgėrę. Pamatęs jį kaltinamasis priėjo prie jo, pradėjo keiktis, sakydamas „tu vėl čia?“, tačiau draugas jį apglėbė ir nusivedė. Kai kaltinamasis grįžo ir vėl pamatė nukentėjusįjį, jis buvo tarsi apsėstas ir pradėjo mojuoti kumščiais. Jis atšoko ir, norėdamas išvengti konflikto, pasakė, kad yra boksininkas, nors iš tikrųjų nėra. Kaltinamasis kumščiu bandė jam suduoti, bet nepavyko, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pasakė, kad apžvalgos aikštelė nėra kaltinamojo nuosavybė ir tegul jis parodo dokumentus. Nukentėjusysis tuomet jokio smūgio kaltinamajam nebuvo sudavęs, bet atsistojo į gynybinę poziciją, sakydamas, kad yra boksininkas. Tai išgirdęs kaltinamasis nuėjo namo ir grįžo prie jo su šunimi bei strypu, sakydamas, kad gali duoti šuniui komandą „fas“ ir šuo puls. Tada nukentėjusysis pradėjo filmuoti, bet buvo įjungtas nuotraukų režimas. Tada jis pradėjo garsiai kalbėti, kad atkreiptų kitų žmonių dėmesį. Tuo metu kaip tik ėjo pora. Nukentėjusysis ištraukė telefoną, o kaltinamasis tuo metu išsigando ir paslėpė strypą į krūmus, jis turi tai patvirtinančias nuotraukas. Kai žmonės ėjo, jis norėjo paklausti jų, kas per žmogus yra kaltinamasis, norėdamas atkreipti jų dėmesį, pradėjo viską filmuoti, paėmė numestą strypą, jį parodė žmonėms ir padėjo jį atgal. Kai žmonės praėjo, kaltinamasis puolė nukentėjusįjį, išmušė telefoną iš rankų, norėjo jį sutraiškyti. Jis pakėlė telefoną, bet kaltinamasis vėl jį išmušė iš rankų ir sudavė jam du kartus. Dengdamas savo galvą, jis atstūmė alkūne kaltinamąjį ir šis nugriuvo. Jis paėmė telefoną, įjungė filmavimą ir išgirdo žingsnius. Jam atsisukus, gavo strypu per ranką ir atšoko. Tada jam trenkė dar kartą, jis spėjo įjungti kamerą ir užfiksavo smūgį. Smūgiai buvo suduoti vienas po kito. Įraše matyti, kad viena ranka jis laiko telefoną, o kita ranka yra tuščia. Tą dieną spyruoklės jis neturėjo. Tada jam trenkė trečią kartą, jis atšoko, jautė didelį skausmą, norėjo bėgti į automobilį. Su strypu jam buvo smogta du kartus, trečią kartą nepataikė. Tuo metu jis pirmą kartą išgirdo kaltinamojo melą apie narkotikus. Šuo visą laiką buvo šalia, nukentėjusysis apie jį net pamiršo. Tada kaltinamasis pradėjo daužyti jo automobilį, iš pradžių smogė į galinį automobilio langą, po to ėjo ratu aplink automobilį ir viską daužė. Daužydamas automobilį kaltinamasis vis rėkė, kad nukentėjusysis daugiau narkotikų neplatins. Kai kaltinamasis sudaužė jo automobilį, jis nubėgo namo ir jo ilgai nebuvo. Netoliese stovėjo BMW markės automobilis, kuriame sėdėjo du tamsaus gymio žmonės, su kuriais kaltinamasis pasilenkęs kalbėjo. Nukentėjusysis ir anksčiau buvo matęs, kad pas kaltinamąjį atvažiuoja romų tautybės žmonės. Kai kaltinamasis atbėgo vėl prie automobilio, jis rankose kažką laikė. Nukentėjusysis įtarė, kad kaltinamasis nori jam į automobilį įmesti narkotikų, todėl pradėjo rėkti žmonėms ir viską filmuoti. Taip pat jis skambino policijai, kvietė ją ilgai, nes nežinojo tikslaus adreso. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis priėjo jau visas kraujuotas, pasikeitęs, purvinas, nors tuo metu, kai mušė nukentėjusįjį, bėgiojo sveikas ir tai matosi vaizdo įraše. Tokių sužalojimų, kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusysis negalėjo jam padaryti, taip jis nematė kraujo ant kaltinamojo drabužių. Atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis teigė, kad jis (nukentėjusysis) pardavinėja vaikams narkotikus, todėl jis ir trenkė. Nukentėjusysis narkotikų niekada nepardavinėjo, nes yra visai iš kitokios šeimos. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo šoke, nes kratė jo automobilį, kaltinamąjį išvežė greitoji ir jis (nukentėjusysis) dar dėl visko liko kaltas. Policijos pareigūnai nesiaiškino, kokie sužalojimai buvo padaryti jam (nukentėjusiajam). Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad jam į veido sritį buvo suduota du kartus kumščiu ta pačia ranka, mušė iš visų jėgų. Jam buvo sužalotas žandikaulis, jis negalėjo valgyti, kairės pusės veidas, kairė ranka buvo ištinusi, nes jis ja gynėsi. Su strypu jam kliudė galvą, todėl liko nubrozdinimai. Kaip buvo sužalotas sprandas, jis neatsimena. Vėliau pastebėjo, kad ir jo striukė yra suplėšyta. Dabar visko neatsimena. Sprandas gal buvo sužalotas nuo masažuoklio. Jis nebuvo atsitrenkęs į jokį objektą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad toje vietoje jis lankėsi dažnai, ten atvažiuoja daug žmonių ir pastoviai yra daug šiukšlių. Įvykio metu jis rūkė, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo numesti nuorūką. Teigia, kad jis anksčiau nėra turėjęs konfliktų ir nebuvo teistas. Kai buvo policijoje, jam skyrė apžiūrą, kuri jam buvo atlikta po penkių dienų.

Liudytojas B. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jis kiekvieną vakarą su žmona vedžioja šunį. Nagrinėjamo įvykio dieną žmona iš tolo pamatė, kad kažkas mosikuojasi. Kai priėjo arčiau, prie jų priėjo vyras, pasakė, kad yra poetas, parodė knygelę, gal norėjo pagalbos išsiaiškinti situaciją, o kitas vyras rėkė, kad jis pardavinėja narkotikus, todėl čia ir atvažiuoja. Tuo metu tas vyras rankose nieko neturėjo, bet buvo su aviganiu. Aviganis kartais puldavo tą poetą, bet jis nebuvo labai piktas. Jie su žmona nekreipė dėmesio, nes toje vietoje dažnai būna kažkiek automobilių, pabūna ir išvažiuoja. Tie vyrai parėkė, pasimosikavo, bet jie su žmona nekreipė dėmesio ir nuėjo nuo kalnelio. Kai nusileido iki pusės nuo kalnelio apie 15 metrų ir atsisuko, pamatė, kad žemesnis vyras (kaltinamasis) jau buvo su metaline lazda ir mosikavosi, kaip jis suprato, prieš poetą. Tada jie išgirdo, kaip yra daužomas automobilis, todėl liudytojas iš karto paskambino policijai bendruoju pagalbos centro telefonu, nes suprato, kad geruoju čia nesibaigs. Tuo metu, kai jis skambino policijai, žemesnis vyras rėkdamas daužė automobilį, o poetas gynėsi, bėgiojo aplink automobilį ir viską filmavo. Kai atvyko policija, jie pasišalino, su konflikte dalyvavusiais asmenimis nebendravo. Jam pasirodė, kad agresyvesnis buvo žemesnis vyras. Ant žemesnio vyro veido jis sužalojimų nepastebėjo, nors abu šie vyrai prie jų buvo pribėgę labai arti, maždaug metro atstumu. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pats nuo įvykio vietos gyvena maždaug pusės kilometro atstumu, tačiau nėra girdėjęs, kad toje vietoje būtų parduodami narkotikai. Taip pat jis nematė žemesnio vyro iniciatyvos, kad jis ragintų savo šunį pulti. Kiek suprato, šuo buvo jauno amžiaus ir jam norėjosi tiesiog žaisti. Kai žemesnis vyras turėjo šunį, rankose jis strypo neturėjo, kai rankose laikė strypą, šuns nebuvo. Įvykio vietoje jie buvo iki tol, kol atvyko policija ir tuo metu prie automobilio buvo abu konflikte dalyvavę asmenys. Žemesnis vyras buvo pasišalinęs, tačiau jis sugrįžo, kol liudytojas su žmona dar ten buvo, be strypo ir nebuvo sužalotas. Sužalojimų liudytojas nematė nei ant vieno vyro. Anksčiau jis yra matęs poetą ant kalniuko, jis kažką rašydavo. Automobilis buvo visas apdaužytas – langai, žibintai, šonai. Jie su žmona stengėsi nesikišti į konfliktą ir nereaguoti ir jam nežinoma, koks buvo psichinis stovis žemesnio vyro, nes mosikavosi jis žiauriai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 49-50), liudytojas juos patvirtino ir papildomai nurodė, kad jiems artėjant prie automobilio, žemesnis vyras su šunimi išėjo, o grįžo su lazda. Liudytojas mano, kad jis buvo nuėjęs namo.

Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji kiekvieną vakarą su vyru eina su šunimi pasivaikščioti tuo pačiu maršrutu. Besiartinant prie įvykio vietos, ji iš tolo pamatė lyg konfliktą ir apie tai pasakė vyrui. Priėję arčiau pamatė stovintį automobilį ir prie automobilio du konfliktuojančius vyrus. Prie jų pribėgo vienas vyras ir pradėjo aiškinti, kad čia atvažiuoja narkodyleriai ir pardavinėja narkotikus. Tada pribėgo kitas vyrukas su knygele ir rodo, kad jis rašo eilėraščius. Ji pagalvojo, tegul tie vyrai aiškinasi tarpusavyje ir nuėjo nuokalne toliau, į konfliktą nesikišo. Keiksmažodžių liudytoja negirdėjo. Paėjus kelias minutes jie atsisuko ir pamatė, kad vyresnis vyras strypu mojavo prieš kitą vyrą ir ją apėmė baimė. Tada pamatė, kad tas vyras strypu pradėjo daužyti automobilį. Ją apėmė dar didesnė baimė, šokas, nes tokį įvykį ji matė pirmą kartą, todėl liepė vyrui iš karto kviesti policiją. Jie nežinojo, koks ten yra tikslus adresas, todėl pakilo aukščiau ir pasakė netoliese esančio namo adresą. Po to ji pati taip pat skambino policijai. Viso skambinimo metu automobilis buvo daužomas, tai ją labai šokiravo. Ji matė, kaip vyras mojavo strypu prie kito vyro galvos ir jai tai buvo baisiausia, nes strypas buvo metalinis ir jo gale dar pritvirtintas kvadratas; jai atrodė, kad buvo ketinama suduoti smūgį. Policijos pareigūnų jie laukė 10-15 metrų atstumu nuo namo adresu (duomenys neskelbtini), laikėsi kiek atokiau, nes nežinojo, kaip gali pakrypti situacija, tačiau tie žmonės buvo jų matomumo akiratyje. Policijai atvykus, jie priėjo arčiau. Vyras, apdaužęs automobilį strypu, pasišalino ir kurį laiką jo nebuvo. Jis grįžo tik tuomet, kai atvyko policija, tačiau buvo jau be strypo. Ji įdėmiai nežiūrėjo nei vieną, nei į kitą vyrą, nes situacija buvo neeilinė, taip pat ji neatsimena, kaip reagavo jų šuo. Kaltininko kūne ji nepastebėjo sužalojimų, o jaunuoliui priėjus prie jų, lyg buvo rankoje sužalojimas, bet tiksliai pasakyti negali. Jaunuolis dar kartą parodė jiems savo knygutę ir pats buvo šoke. Kaltininko arti ji nematė, jis buvo pakankamai toli. Vieta, kurioje įvyko konfliktas, yra vieša, prie šlaito iš kairės pusės yra traukinių bėgiai, o iš dešinės pusės – nuosavi namai. Automobilis stovėjo prie pat nuokalnės pradžios ir ten buvo padaryta stovėjimo aikštelė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 44), E. M. juos patvirtino.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas, tačiau teismo salėje esančių asmenų neatsimena. Jis neprisimena, ar buvo gautas iškvietimas 2019 m. rugpjūčio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) dėl teleskopinės lazdos. Gali būti kviečiami keli pareigūnų ekipažai, vienas nuvažiuoja, o kitą gali atšaukti.

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Patrulių rinktinės patrulis. Tikslių įvykio aplinkybių liudytojas neatsimena, tik atsimena, kad buvo apgadintas automobilis. Nukentėjusiojo paaiškinimu, jį užpuolė asmuo, kuris turėjo metalinį daiktą, su kuriuo apgadino automobilį. To asmens vietoje nebuvo, jis pasirodė vėliau. Kiek jis atsimena, atėjęs asmuo aiškino, kad toje vietoje renkasi įvairūs asmenys, kurie daro nelegalius dalykus, ir jis atėjo juos išvaryti. Liudytojas neatsimena, ar buvo sužalojimų ant kūnų, bet kažkuris iš vyrų buvo sužalotas, nes buvo atvykusi greitoji. Kiek jis atsimena, abu asmenys buvo pristatyti į Operatyvaus valdymo skyrių, tačiau kuris iš jų yra kaltinamasis ir kuris nukentėjusysis, jis neatsimena. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gale, ten nebuvo privatus kiemas. Mano, kad galėjo būti vaikščiojančių žmonių, bet tiksliai neatsimena. Taip pat neatsimena, ar asmuo buvo su šunimi. Liudytojas taip pat nurodė, kad pas vieną iš įvykyje buvusių vyrų, tačiau konkrečiai pas kurį neatsimena, buvo rastas metalinis strypas, su kuriuo buvo apdaužytas automobilis, tačiau tam reikėjo apžiūrėti kiemą. Apdaužytas automobilis buvo pilnai patikrintas, nes buvo atvykę keli ekipažai, taip pat buvo apžiūrėta įvykio vieta, tačiau kiek liudytojas atsimena, įvykio vietoje jie nieko nerado. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 54-55), patikslinti juos būtų sudėtinga, nes praėjo daug laiko.

BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 6 d., 20.24 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), labiau į (duomenys neskelbtini) g. mušasi du vyrai (1 tomas, b.l. 3).

2019 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad atvykus nurodytu adresu matomas žvyrkelis, šalia žvyrkelio yra gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris aptvertas tvora. Už žvyrkelio yra šlaitas. Ant žvyrkelio matosi stiklo šukės, kurios galimai yra nuo automobilio stiklo, automobilio žibintų. Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota. Kitų objektų ar detalių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu buvo daromos nuotraukos (1 tomas, b.l. 19-29).

Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad M. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., 21.23 val. buvo blaivus, tikrinimo rezultatas – 0,00 ‰ (1 tomas, b.l. 30).

VĮ „Regitra“ pateikta pažyma aptvirtina, kad automobilis Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. D. (1 tomas, b.l. 61).

2019 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole užfiksuota, kad yra apgadintas automobilio kapotas, sudaužyti priekiniai žibintai, automobilio abiejų pusių šoniniai stiklai, išdaužtas galinis automobilio stiklas, pažeisti galiniai žibintai, automobilio salone matomos stiklo šukės. Priekinis stiklas ir veidrodėliai neišdaužti. Apžiūros metu automobilis buvo fotografuojamas (1 tomas, b.l. 62-67).

2019 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. D. pateikė policijos pareigūnams vaizdo įrašą (1 tomas, b.l. 68).

2019 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 00:00:54. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kad filmuojama vakare, lauke, neapgyvendintoje vietoje stovi automobilis ir šalia jo vyras (Nr. l) su šunimi ant pavadžio. Jis laiko rankoje metalinį strypą ir 00:00:02 ir 00:00:03 min. trenkia du kartus su juo per automobilio priekinius žibintus. 00:00:05 už kadro girdisi vyro (Nr. 2) balsas: „Na ką jūs darot!?“, o vyras Nr. 1 metaliniu strypu du kartus trenkia per automobilio variklio dangtį. Vaizdo įrašas tamsus, todėl matomi tik automobilio ir vyro Nr. 1 kontūrai. 00:00:08 vyras Nr. 1 sako: "Tu narkotikų čia neplatinsi, supratai?", vyras Nr. 2 atsako: „Kokių narkotikų?“. 00:00:14 - 00:00:19 vyras Nr. 1, apėjęs automobilį, metaliniu strypu trenkia 3 kartus į automobilio galinį langą ir sudaužo jį. Vaizdo įrašas šviesėja ir matosi, kad vyras Nr. 1 už pavadžio laiko vokiečių veislės aviganį. Vyras Nr. 1 yra apsirengęs šviesiais marškinėliais su juodomis juostomis šonuose, trumpomis rankovėmis, šortais ir tamsiais sportbačiais, yra stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, trumpų plaukų. 00:00:19 matomi automobilio markė ir valstybinio numerio ženklai: sidabrinis „Subaru“, (duomenys neskelbtini) 00:00:23 matomi išdaužyti automobilio vairuotojo pusės šoniniai langai (vairuotojo ir keleivio). 00:00:26 vyras Nr. 1 metaliniu strypu trenkia du kartus į automobilio galinį langą, po ko ant žemės byra jo stiklo likučiai. 00:00:30 vyras Nr. 2 sako: „Kas čia?“. 00:00:33 matoma kaip vyras Nr. 1 nueina nuo automobilio žvyro taku link nedidelio pastato, apipiešto „grafiti“ piešiniais, o vyras Nr. 2 sako: „Čia jis“. 00:00:37 vyras Nr. 2 eina žvyro taku paskui vyrą Nr. 1 ir pastarasis atsisukęs sako: „Tu narkotikų...“ (toliau nesigirdi). Vyras Nr. 2 sako „Kokių narkotikų? Kur tu gyveni?“. 00:00:42 vaizdas grįžta į įvykio pradžią, kur matoma, kaip vyras Nr. 1 (čia matoma, kad jis su barzda) metaliniu strypu trenkia į automobilio vairuotojo pusės galinį keleivio langą, kuris jau išdaužtas, tačiau nuo smūgio pabyra jo likučiai ant žemės, toliau vaizdas kartojasi kaip jo pradžioje ir 00:00:56 nutrūksta (1 tomas, b.l. 70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 3188/2019(01) nurodoma, kad M. D. padaryta odos nubrozdinimai kaktos-smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando-nugaros srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 72).

2019 m. rugsėjo 6 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. D. į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką buvo pristatytas GMP dėl viršutinės lūpos žaizdos. Apžiūros metu nustatyta, kad stebima viršutinės lūpos žaizda apie 3,0 cm ilgio, nešvari, nelygiais kraštais, intraoraliai gleivinės nubrozdinimas, dantų traumų, žandikaulių lūžių nestebima (1 tomas, b.l. 74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje Nr. 3193/2019(01) nurodoma, kad J. D. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje , 1-ojo viršutinio danties vainiko iš dešinės lūžis, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2019 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose neužfiksuota pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Muštinė žaizda viršutinėje lūpoje labiausiai tikėtina padaryta smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu, odos nubrozdinimai alkūnėse – griūnant ar atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Įprastinėmis sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 tomas, b.l. 77-78).

2019 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas metalinis strypas, 2019 m. rugsėjo 6 d. paimtas pas įtariamąjį J. D.. Metalinis strypas yra rudos spalvos, 70 cm ilgio su ant jo pritvirtinta metaline plokštele 22-17 cm. (1 tomas, b.l. 79-81).

2019 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo išklausyti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti garso įrašai, t.y. 2019 m. rugsėjo 6 d. užregistruoti keturi skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 85, 86-88).

2020 m. kovo 4 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tikrinant informaciją Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamų įvykių registre laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., rastas vienas įvykis, kuriame dalyvavo M. D. ir J. D.. Atvykus policijos pareigūnams, konfliktas išspręstas vietoje, J. D. M. D. pretenzijų neturėjo, pareiškimas negautas (1 tomas, b.l. 89). Dėl šio įvykio pateikta BIRT ataskaitų žiūryklė, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., 22.27 val. adresu (duomenys neskelbtini) J. D. kvietė policiją, teigdamas, kad už namo stovėjimo aikštelėje iš matymo pažįstamas vyras jam grasino teleskopine lazda už tai, kad pranešėjas jam padarė pastabą dėl šiukšlinimo. Atvykus policijos pareigūnams, M. D. paaiškino, kad jis yra menininkas ir turi meno kūrinį, panašų į geležinę spyruoklę, bet ne teleskopinę lazdą (viela susukta į spyruoklę). J. D. pretenzijų neturi, pareiškimas negautas (1 tomas, b.l. 91-92).

Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., 22.13 val. buvo nustatytas 1,12 ‰ girtumas (1 tomas, b.l. 141).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio 2020 m. kovo 9 d. pranešimu prie baudžiamosios bylos papildomai buvo prijungta nukentėjusiojo M. D. pateikta laikmena – USB diskas „Apacer“ su tyrimui reikšminga vaizdo medžiaga ir fotografijomis (1 t., b.l. 155).

Šalies argumentai

Prokuroras 2020 m. liepos 24 d. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo., o būtent – kaltinimo, kiek tai susiję su konkrečiais automobiliui padarytais apgadinimais (jų verte) (t. 2, b. l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

Vertinant byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad iš esmės nekeliamas ginčas (kaltinamasis neneigia), jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kilęs konfliktas. Be to, pažymėtina, kad iš esmės kaltinamasis neginčija ir faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jo veiksmais – daužant metaliniu strypu buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei neginčija ir kaltinime nurodytų dėl tokių veiksmų padarytų automobilio apgadinimų. Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, liudytojų B. T., E. M. parodymai, automobilio apžiūros protokolas, be kita ko – ir vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matomi kaltinamojo veiksmai apgadinant minėtą automobilį – daužant jį metaliniu strypu. Pastebėtina, kad kaltinamasis neneigia ir to, kad nurodytų veiksmų atlikimo metu jis buvo neblaivus bei, kaip nurodo – tai turėjo įtakos jo veiksmams. Šią aplinkybę – neblaivumą patvirtina ir byloje esantis kaltinamojo patikrinimo alkotesteriu kvitas, kuriame užfiksuotas konkretus jam nustatytas neblaivumo laipsnis. Taigi šios aplinkybės šiuo atveju vertintinos kaip neabejotinai įrodytos, o būtent – pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,12 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), metaliniu strypu daužė ir tokiu būdu sugadino (išdaužė, įlenkė, suplėšė) automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių bendra vertė – 242 eurai, galinį žibintą, kurio vertė – 60,50 eurų, 4 (keturis) šoninius stiklus, galinį stiklą, galinį keleivio pusės mažąjį stiklą, kurių bendra vertė – 145,20 eurų, variklio dangtį, kurio vertė – 181,50 eurų, bagažinės palangę, kurios vertė – 36,30 eurų, durų juostą, kurios vertė – 36,30 eurų, bagažinės dangtį, taip sugadindamas nukentėjusiajam M. D. bendros 701,80 eurų vertės turtą. Pažymėtina, kad šiuo atveju konkrečiai sugadinto turto vertė nustatyta (kaip minėta, to iš esmės neginčijo ir kaltinamasis) nukentėjusiojo pateiktais duomenimis – automobilio priėmimo aktu, kuriame užfiksuotos, kokios automobilio dalys buvo remontuojamos (keičiamos) bei jų vertė (įvertinus ir PVM) (t. 2, b.l. 29, 40).

Savo ruožtu įvertinus kaltinamojo parodymus, kiek tai susiję su jam inkriminuotais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu, o būtent – smurtiniais veiksmais, lėmusiais nežymų nukentėjusiojo M. D. sveikatos sutrikdymą, kaip matyti, jis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, jis (kaltinamasis) supyko bei atsinešęs jau minėtą metalinį strypą, juos apdaužė tik automobilį. Vis dėlto įvertinus byloje surinktus kitus duomenis visumoje, teismas vertina, kad ir kaltinimai šioje dalyje šiuo atveju yra visiškai įrodyti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, jis parodė, kad kaltinamasis išmušė jam telefoną iš rankų bei ranka jam (nukentėjusiajam) sudavė kelis kartus – jam buvo sužalotas žandikaulis, kairė veido pusė; kai paėmė telefoną, atsisukus gavo strypu per kairę ranką, ji buvo sužalota, po ko jam trenkė dar kartą ir šį kartą jam pavyko užfiksuoti smūgį, smūgiai buvo suduoti vienas po kito. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes (kiek tai susiję su smūgių jam sudavimu) nukentėjusysis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas du kartus, o būtent, kaip parodė, kai jis pradėjo filmuoti kaltinamąjį, kaltinamasis su dešine ranka, su kumščiu trenkė jam į kairę veido sritį du kartus ir su ranka išmušė iš jo rankos telefoną, o bandant paimti iškritusį mobilųjį telefoną – jis trenkė vieną kartą su metaliniu strypu į kairę ranką; suduodant į ranką, slystančiu judesiu ir jo galvą, dėl ko kairėje kaktos pusėje atsirado mėlynė ir nubrozdinimas. Taigi tai leidžia vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip iš esmės nuoseklius. Pažymėtina, kad atitinkamas aplinkybes dėl jam padarytų sužalojimų (atitinkamai – ir dėl veiksmų, kuriais buvo padaryti sužalojimai) iš esmės patvirtina ir specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės – jog apžiūrėjus M. D. 2019 m. rugsėjo 10 d., nustatyta, kad jam padaryta odos nubrozdinimai kaktos-smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando-nugaros srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste; sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros bei vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 72). Kiek tai susiję su nustatytais sužalojimais - odos nubrozdinimais kaktos-smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, teismo vertinimu, jie iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų (jų pobūdžio būdo ir pan.), juolab ir specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 3-6 paros iki apžiūros (t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 iki 7 dienos), irgi iš esmės atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl konkrečių veiksmų atlikimo laiko. Kiek tai susiję su nukentėjusiojo parodymais dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, pastebėtina, kad nors nukentėjusiojo pateiktuose vaizdo įrašuose betarpiškai kokie nors kaltinamojo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai neužfiksuoti, tačiau juose užfiksuota informacija vertintina kaip netiesiogiai juos patvirtinanti, o būtent – kaip ir parodė nukentėjusysis, galima spręsti, kad kaltinamasis priartėjęs prie nukentėjusiojo atitinkamu judesiu išmušė telefoną nukentėjusiajam iš rankų, be to, vaizdo įraše užfiksuotas ir tikėtinai jo atliktas smūgis nukentėjusiajam. Taigi visus šiuos duomenis įvertinus visumoje, nesant kitokių duomenų, tai paneigiančių, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais – suduodamas du kartus smūgius ranka nukentėjusiajam į veidą bei suduodamas metaliniu strypu nukentėjusiajam į kairę ranką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktos – smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, bei poodine kraujosruva kairiame žaste.

Savo ruožtu atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kiek tai susiję su odos nubrozdinimais sprando – nugaros srityje, kaip matyti, jis negalėjo nurodyti, kokiu momentu bei kokiais veiksmais jie galėjo būti padaryti, be kita ko, neatmesdamas galimybės, jog jie galėjo būti padaryti ir ne šio įvykio metu, dėl ko nepripažintina, kad neabejotinais įrodymais įrodyta, kad pastarasis sužalojimas galėjo būti padarytas aktualaus įvykio metu.

Kiek tai susiję su kaltinamajam inkriminuotais veiksmais, nurodyta ir tai, kad kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, jau minėtais duomenimis irgi visiškai įrodytos, o būtent – nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija leidžia spręsti, kad ir pastaroji aplinkybė yra įrodyta.,

Taigi atsižvelgiant į visus jau minėtus argumentus, susijusius su byloje surinktų duomenų vertinimu, pripažintina, kad šiuo atveju patikimais ir pakankamais įrodymais įrodyta, kad J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., apžvalgos aikštelėje, esančioje netoli gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, grasino M. D. fiziniu susidorojimu, 2 (du) kartus kumščiu sudavė M. D. į veido sritį, metaliniu strypu 1 (vieną) kartą sudavė pastarajam į kaktos – smilkinio, kairės rankos sritis, padarydamas nukentėjusiajam M. D. odos nubrozdinimus kaktos – smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando – nugaros srityje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei po to metaliniu strypu daužė ir tokiu būdu sugadino (išdaužė, įlenkė, suplėšė) automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių bendra vertė – 242 eurai, galinį žibintą, kurio vertė – 60,50 eurų, 4 (keturis) šoninius stiklus, galinį stiklą, galinį keleivio pusės mažąjį stiklą, kurių bendra vertė – 145,20 eurų, variklio dangtį, kurio vertė – 181,50 eurų, bagažinės palangę, kurios vertė – 36,30 eurų, durų juostą, kurios vertė – 36,30 eurų, bagažinės dangtį, tokiu būdu sugadindamas svetimą bendros 701,80 eurų vertės M. D. priklausantį turtą.

Vertinant šiuos kaltinamojo veiksmus jų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį aspektu, pripažintina, kad jie atitinka šio straipsnio dispozicijoje apibrėžtą nusikalstamą veiką, (jos objektyviąją pusę), o būtent – nurodyti veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, šie kaltinamojo J. D. veiksmai akivaizdžiai vertintini kaip įžūlūs bei vandališki veiksmai (vandališki – kiek tai susiję su nukentėjusiojo turto sugadinimu panaudojant, be kita ko, įrankį – metalinį strypą). Be to, teismo vertinimu, nekyla abejonių aktualiu atveju ir dėl to, kad minėtais veiksmais buvo sukeltos įstatymo reikalaujamos pasekmės – jais buvo sutrukdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ką patvirtina, be kita ko, ir liudytojų B. T. bei E. M. parodymai, iš kurių matyti, kad juos minėti veiksmai išgąsdino ir šokiravo, dėl ko jie kvietė policiją (pastebėtina, ne kartą skambino, ragindami greičiau atvykti) ir pan. Taigi visi šie argumentai lemia teismo išvadą, kad nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai J. D. veikoje. Be to, įvertinus objektyviai nustatytas aplinkybes dėl konkrečiai J. D. įvykdytų veiksmų (jų intensyvumo, kryptingumo ir pan.), teismui nekyla abejonių ir dėl tyčios jo veikoje buvimo, o būtent, kad jis suvokė savo veiksmų esmę ir pobūdį, jais galimas sukelti pasekmes, bei iš esmės jų siekė.

Kiek tai susiję su kaltinamojo paaiškinimais dėl savo veiksmų, o būtent – kad jis supyko tiek dėl to, kad, jo manymu, nukentėjusysis (kaip ir kiti nurodytoje vietoje besilankantys asmenys) šiukšlina, kaip nurodė – galimai platina narkotines medžiagas ir pan., be to, kad nukentėjusysis betarpiškai prieš minėtus jo (kaltinamojo) veiksmus jam trenkė su teleskopine lazda į veidą – prakirto lūpą, išmušė jam dantis ir pan., dėl ko kaltinamasis supykęs ir nuėjo į namus bei, kaip kad parodė – atsinešęs metalinį strypą, juo sudaužė automobilį, pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kaltinamajam inkriminuotų jau minėtų veiksmų, kurie buvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, bei negali būti nagrinėjamas klausimas (t. y. ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nagrinėjamas aplinkybes byloje apsprendžia iš esmės kaltinamasis aktas ir jame suformuluotas kaltinimas) dėl galimai nukentėjusiojo atliktų smurtinių veiksmų, kaip kad nurodo kaltinamasis, jo atžvilgiu. Kita vertus, pastarąsias aplinkybes (nepasisakant šioje byloje, ar yra pakankamai duomenų, jas patvirtinančių / paneigiančių, t. y. ar jos įrodytos / neįrodytos ir pan.) vertinant tuo aspektu, ar tai galėtų būti traktuojama kaip būtinosios ginties situacija, teismas šiuo atveju negali daryti tokios išvados, įvertinus byloje esančius duomenis, o pirmiausia – vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, iš kurios nėra jokio pagrindo daryti išvadą (ar netgi bet kokias prielaidas) apie grėsusį kaltinamajam pavojingą kėsinimąsi ir pan.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai J. D. veikoje, pripažįsta, kad jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

BK 284 straipsnyje numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam J. D., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, taip pat padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai bei turtui. Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kaltinamasis žalos (ar jos dalies) nėra atlyginęs.

J. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, kita vertus – nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Ir nors šioje situacijoje pastarosios aplinkybės nevertintinos kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto ji pripažintina kaip reikšminga, sprendžiant klausimą dėl bausmės jam skyrimo. Atitinkamus veiksmus J. D. atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taigi pripažintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – jis teistas (t. 1, b. l. 95-100), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 106-111), kaip nurodė, dirbantis.

Todėl įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su aktualia nusikalstama veika (jos pavojingumu, pobūdžiu bei aplinkybėmis), kaltinamojo asmenybę, tai, kad, kaip minėta, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, spręstina, kad šiuo atveju tikslinga skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, vertinant, kad būtent šios rūšies bausmė būtų efektyviausia siekiant bausmės tikslų. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų šios bausmės dydį, o būtent, skirtinas laisvės apribojimas 1 metams, skiriant kaltinamajam pareigas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose bei draudimą, numatytą nurodyto straipsnio 5 dalies 4 punkte. Šiuo atveju vertintina, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kad būtent šios pareigos bei draudimai, probacijos tarnybai kontroliuojant jų vykdymą bausmės atlikimo laikotarpiu, būtų veiksmingiausi, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko, ir nukentėjusiojo interesais.

J. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 21.00 val., bei paleistas 2019 m. rugsėjo 7 d., 15.59 val. (t. 1, b. l. 139, 144). Šis laikinojo sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę kaip atlikta bausmės dalis, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusysis M. D. pareiškė civilinį ieškinį (patikslintas - t. 2, b. l. 23-29), kuriuo prašo priteisti 2 238,50 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos iš kaltinamojo J. D.. Nurodoma, kad prašoma priteisti turtinė žala – tai išlaidos dėl padarytų automobiliui Subaru Impreza apgadinimų atstatomojo remonto su detalių pakeitimu, darbo apmokėjimu ir privalomaisiais mokesčiais. Dėl neturtinės žalos nurodomi teismų praktikoje pateikiami neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principai bei jų pritaikymas konkrečiose bylose. Nurodoma, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų (kaltų) veiksmų patyrė sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus; jam, kaip asmeniui, kuris yra sveikatingumo ir blaivybės vertybių puoselėtojas, daugelių eilėraščių konkursų prizininkas, kaltinamojo įžeidimai ir visiškai nepagrįsta agresija sukėlė milžinišką stresą ir kūrybines kančias.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų dėl jo patirtų išlaidų apgadinto automobilio sutaisymui matyti, kad, kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu – kaltinamojo nusikalstamais veiksmais automobiliui padarytų apgadinimų sutaisymas, o būtent – detalių, kurias reikėjo pakeisti, ir remonto darbai iš viso sudarė 2238,50 eurų sumą (t. 1, b. l. 29). Taigi įvertinus, be kita ko, kad nepateikta jokių duomenų, paneigiančių, kad tokio dydžio žala buvo padaryta nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad tokio dydžio nukentėjusiojo patirta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo, kadangi akivaizdu, jog ši žala kilo būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sudaužant (apgadinant) nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje, nukreiptais ir į nukentėjusiojo asmenį bei jo turtą, kai jam buvo padaryta tiek žala sveikatai (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tiek ir padaryta pakankamai reikšminga žala turtui (automobiliui), nukentėjusysis patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, neabejotinai – ir emocinius išgyvenimus, baimę, stresą, nepatogumus ir pan. Pažymėtina ir tai, kad atitinkami kaltinamojo nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo itin intensyvūs bei šiurkštūs, jam naudojantis, be kita ko, pakankamai pavojingu įrankiu – metaliniu strypu su pritvirtinta metaline plokštele. Taigi įvertinus pastarąsias aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti 2 000 eurų neturtinė žala šiuo atveju laikytina adekvataus dydžio bei proporcinga, dėl ko civilinis ieškinys tenkintinas ir dalyje dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusysis taip pat pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 1100 eurų.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs šioje byloje nukentėjusiajam advokato R. Burdos suteiktas teisines paslaugas (be kita ko, paruoštą patikslintą civilinį ieškinį), atitinkamus procesinius veiksmus, kuriuos atliekant jis bylą nagrinėjant teisme (vykusių teisiamųjų posėdžių, kuriuose jis dalyvavo atstovaudamas nukentėjusįjį, skaičių, trukmę ir pan.), sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 1100 eurų, šiuo atveju laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 142-143) - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent, įsiteisėjus nuosprendžiui: metalinį strypą su ant jo privirinta metaline plokštele, saugomą pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003866 Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilnius) (t. 1, b. l. 82, 83) sunaikinti; laikmenas su vaizdo, garso įrašais, kaltinamojo pateiktus marškinėlius palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 ir 5 dalimis, skirti J. D. pareigas bei draudimus: 1) atlyginti nukentėjusiajam M. D. padarytą turtinę žalą: per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei pusę nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos, o per kitus 5 mėnesius atlyginti likusią turtinės žalos dalį, t. y. visą nukentėjusiajam šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (2 238,50 eurų) atlyginti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 4 d. 3 p.); 2) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.); 3 visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti J. D. 1 (vieną) laikinojo sulaikymo parą nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d., 15.59 val., prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. D. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. D. nukentėjusiojo M. D. naudai 2 238,40 eurus (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 40 centų) turtinės žalos ir 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos.

Priteisti iš J. D. nukentėjusiajam M. D. 1 100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų bylinėjimo išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos jam suteikimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) metalinį strypą su ant jo privirinta metaline plokštele, saugomą pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir 2019 m. rugsėjo 30 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003866 Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilnius) – sunaikinti;

2) laikmenas (DVD-R ir USB laikmenas) su vaizdo ir garso įrašais, kaltinamojo pateiktus marškinėlius voke – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė