Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-181-544/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-30
Bylos Nr.
2A-181-544/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas
P. S., R. S.
Atsakovas
Alfonsui Narbutui, Panevėžio apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Lyduva“, UAB „Swedbank lizingas“
Advokatai
Kęstutis Galvičius, Rimvydas Jasevičius
Kategorijos
  • 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-181-544/2010

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 29.4; 30.12.2;114.11; 121.18; 121.21;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovams P. S., R. S., jų atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovui Alfonsui Narbutui, jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3498-223/2009 pagal ieškovų R. S. ir P. S. ieškinį atsakovams Alfonsui Narbutui, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Lyduva“, UAB „Swedbank lizingas“, dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovai prašė pripažinti, kad atsakovai Alfonsas Narbutas, įrengdamas ginčo kelią, ir Panevėžio apskrities viršininko administracija, sudariusi sąlygas įrengti ginčo kelią, pažeidė ieškovų, 7,09 ha žemės sklypo Nr. 178-1/11, unikalus Nr. 6604-0011-0037, esančio Vynupės kaime, Panevėžio rajone, savininkų nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovus pašalinti žemės sklypo valdymo pažeidimus, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį: savo lėšomis panaikinti savavališkai per ieškovų žemės sklypą įrengtą kelią, nukasti ir išvežti supiltą kelio dangą, rekultivuoti (atnaujinti) kelio danga užpiltą žemę ir atsodinti kelio vietoje augusius medžius pagal ieškovo miško užsodinimo projektą per teismo nustatytą terminą (per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Atsakovams nepanaikinus per ieškovų žemės sklypą įrengto kelio ir neatstačius ieškovų žemės sklypo į buvusią padėtį per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovams teisę šiuos darbus atlikti savo lėšomis išieškant solidariai iš atsakovų turėtas išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypą įsigijo 1998 metais, o 2007 metais buvo įrengtas ginčo kelias. Ginčo kelią, kuris eina per ieškovų žemės sklypą ir yra šalia UAB „Swedbank lizingas“ sklypo, įrengė atsakovas. Nurodė, kad tai pažeidžia ieškovų teises, nes kelias nutiestas per jų žemės sklypą užpylus jų pagal paruoštą projektą pasodintus medžius. UAB „Girios tyla“ raštas, Kadastro žemėlapio ištrauka, įregistruoto plano, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys įrodo, kad kelias įrengtas būtent ieškovų žemės sklype ir po to, kai buvo apželdintas ieškovų žemės sklypas. Pagal Kelių įstatymą kelias turi būti projektuojamas, atliekami tiesimo darbai, o po to kelias įregistruojamas į Kelių banką.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė R. S. yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 6604/0011:37, turinčio 7,09 ha ploto ir apsodinto mišku, o atsakovas A.Narbutas yra žemės sklypo, unikalus Nr. 6604-0011-0015, turinčio 7,08 ha, esančių Vynupės kaime, Panevėžio raj., savininkai. Ieškovės sklype miškas įveistas gavus Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2004-07-07 išduotą leidimą Nr.2 įveisti mišką ne miško žemėje ir nustatyta tvarka patvirtintą miško želdinimo projektą. Ieškovai teigia, kad atsakovas pažeidė jų nuosavybės teises, nes savavališkai per jų žemės sklypą nutiesė keliuką. Teismas sprendė, jog ieškovai įrodymų šiuo klausimu nepateikė, o jų teiginį paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visų pirma, tai Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymas Nr.416ž, kuriuo patvirtintas Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei jame suformuotos žemės sklypų ribos, iš kurių aiškiai matyti kelias, kurį šioje byloje ginčija ieškovai. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas ginčo kelią įrengė ne savavališkai, o remdamasis Panevėžio AVA įsakymu ir jo veiksmus laikyti savavališkais nėra pagrindo. Be to, įvažiavimui, jeigu jis ir būtų savavališka statyba ne atsakovų žemėje, dar nėra teisinio pagrindo prašomiems veiksmams, nes savavališkos statybos faktas turi būti konstatuojamas statybos priežiūrą kontroliuojančių institucijų, po to tiekiami nurodymai statytojui, o šiam jų nevykdant, tokios statybos teisinių pasekmių klausimai galėtų būti sprendžiami teisme. Savavališkos statybos faktas tinkama forma neužfiksuotas, todėl paskesni veiksmai dėl įpareigojimo išardyti kelią ir šalinti galimai savavališkos statybos pasekmes teisme dar negali būti svarstomi, nes nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros. Savo teiginiams pagrįsti ieškovai vadovaujasi UAB “Girios tyla” raštu, Gamtos apsaugos departamento patikrinimo aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau teismas sprendė, jog šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti tą faktą, kad ginčo kelias eina per ieškovų žemės sklypą. Teiginio, jog įvažiavimas įrengtas jau įveisto miško vietoje, nepatvirtina nei Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas, nei UAB “Girios tyla“ pranešimas, nes pirmasis tik konstatuoja vėžių, akmenų ir pan. buvimą šalia sodinukų, o antrasis nepakankamas tokiai išvadai, nes surašytas bylos proceso teisme metu 2008 m. sausio mėnesį, o ne iš karto 2007 m. rudenį šią aplinkybę užfiksavus. Šie dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad ginčo įvažiavimas yra Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr.416ž patvirtinto Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtintų suprojektuotų kelių sąraše. Ieškovės žemės sklypo geodeziniai matavimai iki šiol nepadaryti, todėl sklypo ribos nėra visiškai aiškios ir gali kisti. Byloje įrodyta, kad buvusios žemės sklypo savininkės A. K. sutikimu ginčo kelias buvo suprojektuotas ir įrengtas jos žemės sklype. Jos sklypo savininku tapus UAB “Swedbank lizingas”, buvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai. Kadangi šalia buvo laisvos valstybinės žemės, tai UAB “Swedbank lizingas” žemės sklypas buvo “patrauktas” į pietų pusę, ir ginčo žemės sklypas liko laisvoje valstybinėje žemėje. Aplinkybė, kad buvo “patrauktas” minėtas žemės sklypas, neduoda pagrindo teigti, kad ginčo keliukas dėl to liko R. S. žemės sklype, nes jos sklypo ribos nebuvo tikslinamos. Tai patvirtina Panevėžio AVA 2008-07-01 raštas, kuriame nurodyta, kad ginčo kelias į R. S. žemės sklypą nepatenka. Iš 2008-06-27 patikrinimo protokolo teismas nustatė, jog patikrinus vietoje, nustatyta, kad 4 m. pločio kelias nepatenka į UAB “Swedbank lizingas” žemės sklypą, nes jis sklypas yra perstumtas pietų kryptimi ir nepatenka į R. S. žemės sklypą, o komisija siūlo šį kelią priskirti bendro naudojimo keliui. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje. Todėl teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo abejoti minėtos komisijos, tikrinusios padėtį vietoje, išvadomis gautomis pirminius dokumentus sugretinus su žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos duomenimis ir išvadomis. Komisija veikė įgaliojimų ribose, galėjo tokias išvadas teikti, jos išdėstytos oficialiuose rašytiniuose dokumentuose ir nepaneigtos kitais rašytiniais įrodymais. Todėl teismas sprendė, jog patikrinimo protokole konstatuotas faktas bei padarytos išvados yra pagrįstos. Šios komisijos išvadų pagrindu Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui pavesta parengti keliu užimtos žemės priskyrimo valstybinei žemei bendro naudojimo kelių kategorijai projektą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas ir pažeidė materialinės teisės normas. LR Kelių įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybei, juridiniams ar fiziniams asmenims. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad kelias niekam nepriklauso, neaišku, koks jis yra ir yra įrengtas savavališkai. Tai įrodo 2007-12-12 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus raštas Nr. SA1-376, kuriame konstatuota, kad architektūros skyrius nėra išdavęs ieškovui leidimo tiesti kelio. Nutiesti keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčijamo kelio VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio skyrius neprojektavo, nedavė leidimo jį tiesti. Jo vadovas J. Puniškis parodė, kad ginčijamą kelią buvo suprojektavęs, tačiau tai paneigia 2008-02-15 raštas Nr. 15/01-24, kuriame nurodoma, kad Bernatonių kadastro vietovėje Vynupės kaime per sklypus Nr. 18, 163, 178-1 nėra pažymėto vientiso bendro naudojimo kelio į apvažiavimą VIA Baltika. Dėl šio svarbaus įrodymo teismas nepasisakė, nors jis paneigia liudytojo Puniškio parodymus, kuriais rėmėsi teismas. Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintas Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra ginčijamo kelio suprojektavimas ir patvirtinimas, jame nepažymėtas kelias iki atsakovo sklypo. 1998-06-25 ieškovų įsigytame 7,09 ha žemės sklype jokių servitutų nustatyta, o privažiavimas prie žemės sklypo bei prie atsakovo žemės sklypo ir buvo numatytas tik iš Klevečkinės kaimo 6 m pločio keliu. Ginčijamas kelias nutiestas per ieškovų pagal projektą ir leidimą pasodintus medelius, ką patvirtina UAB „Girios tyla“ 2008-01-04 pranešimas, 2007-11-05 privačios miško valdos miško būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 313; 2007-12-12 Bernatonių ŽŪB pareiškimas ir antstolio Sauliaus Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-12-21 protokolas, kuriuos nepagrįstai atmetė teismas. Mano, jog teismas privalėjo vadovautis ne liudytojų ir atsakovų parodymais, o VĮ „Registrų centras“ pažymos „Apie gretimų žemės sklypų savininkus“ Nr. (1.19/2030/09)S-10608, kadastro žemėlapio ištraukos duomenimis apie tai, kad ieškovų žemės sklypas ginčo kelio pusėje ribojasi su UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypu, kuris, neva, „pasislinko“ į pietų pusę ir ginčo kelias tapo valstybinės žemės sklypu, nes jokio valstybinio žemės sklypo nėra. 2007-09-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-3914 yra patvirtintas ieškovų 7,09 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 178—1/11 kadastro Nr. 6604/0011:0037, leista pakeisti šio žemės sklypo paskirtį į miškų ūkio paskirtį ir pakeistos Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane žemės sklypų Nr. 178-1/11 (kadastro Nr. 6604/0011:0037) ir Nr. 178-2/11 (kadastro Nr. 6604/0011:38) ribos. Šis Panevėžio apskrities viršininko įsakymas pakeitė Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintą Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl teismas negalėjo vadovautis jau negaliojančiu Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2008-06-27 Žemės sklypų Panevėžio rajono savivaldybės Bernatonių kadastro vietovės Vynupės kaime ribų bei kelio dislokavimo vietos patikrinimo protokolu. Jame rašoma, kad 4 m. pločio kelias, buvęs ieškovų žemės sklype, po kadastrinių matavimų jau nepatenka į šį žemės sklypą, nes žemės sklypo kraštinė 3-2 perstumta pietų kryptimi bei kad kelias nepatenka ir į žemės sklypą Nr. 163 bei į Nr. 178-1, dėl ko komisija siūlo šį kelią priskirti bendro naudojimo keliui. Komisija jokių kadastrinių (geodezinių) matavimų neatliko, o tam atlikti ir teisės neturi, todėl vien dėl to komisijos išvada nepagrįsta. Komisija be pagrindo konstatavo, kad tarp ieškovų ir UAB „Swedbank lizingas“ privačių besiribojančių žemės sklypų atsirado 4 metrų pločio niekieno žemės ruožas ir būtent ten, kur atsakovas savavališkai neteisėtai per ieškovų sodinukus nusitiesė kelią privažiuoti tik prie savo sklypo. Liudytoja D. R. teismo posėdyje nurodė, kad šalių žemės sklypų liniją matavo rulete nuo vidurio upės per perlaidą iki kito riboženklio, kurių buvo du, o ginčo linijos, t. y. ieškovų ir UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypų linijos pamatuoti negalėjo, nes nebuvo riboženklių. Žemės sklypo ribų matuoti nuo vidurio upės negalima, ką patvirtino Panevėžio AVA atstovė. Komisijos protokolas nepasirašytas visų komisijos narių, todėl neaišku ar su protokolo išvada visi jie sutiko. Nepagrįstais vertina ieškinio atmetimo argumentus, kad nėra užfiksuotas savavališkos statybos faktas. Atsakovas pažeidė ieškovų žemės sklypo nuosavybės teises, todėl CK 4.98 str. pagrindu turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovų valdymo teisės turi būti apgintos atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kelią nutiesė ne savavališkai, nes jau minėtu Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž buvo suprojektuotas ir patvirtintas 4 m pločio bendro naudojimo kelias nuo kelio A2-1 iki žemės sklypo Nr. 178-3 priklausančio jam. Šį faktą patvirtina suprojektuotų kelių sąrašas, Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008-07-01 raštas Nr. 20-2360-(1.38)-60. Kelias yra bendro naudojimo, juo naudojasi ir kiti kaimo žmonės. Jis šiuo keliu patenka į savo žemės sklypą, nes kelias, ėjęs į pietų pusę, buvo panaikintas ieškovo pastangomis tuo pagrindu, kad jis ėjo per jo uošvio Petro Narbuto žemės sklypą Nr. 42. Jo žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu Nr. 163, priklausančiu UAB „Swedbank lizingas“, ir su žemės sklypu Nr. 178-1, priklausančiu ieškovei. Panevėžio AVA žemės tvarkymo departamento žemės sklypų, esančių Panevėžio rajono savivaldybės Bernatonių kadastro vietovės Vynupės kaime, ribų bei kelių dislokacijos vietos patikrinimo 2008-06-27 protokolo pagrindu nustatyta, kad ginčo kelias nepatenka nei į ieškovės žemės sklypą Nr. 178-1, nei į žemės sklypą Nr. 163. Komisija 2008-06-27 konstatavo, kad ieškovės žemės sklypo Nr. 178-1 ir žemės sklypo Nr. 163 savininkas UAB „Swedbank lizingas“, linijų ilgis abrise ir kadastrinių (geodezinių) matavimų plane nesutampa, o sklypo Nr. 163 riboženklis nesutampa su gretimų sklypų bendru riboženkliu. Keturių metrų pločio kelias, buvęs žemės sklype Nr. 163 po kadastrinių (geodezinių) matavimų į šį žemės sklypą, į žemės sklypą Nr. 178-1 nepatenka, todėl komisija pasiūlė šį kelią priskirti bendro naudojimo keliui. Panevėžio AVA 2007-12-05 raštu Nr. 20-3894-11.38/-60 pranešė ieškovei, kad jos prašymą dėl nutiesto ginčo kelio išnagrinėjo komisija, kuri 2007-11-19 nuvyko į vietą ir apžiūrėjo jos žemės sklypo Nr. 178-1 ribas ir nutiestą kelią iki atsakovo ir konstatavo, kad ieškovė 2007-08-21 pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 99 ir sutiko su esamu ginčo keliu. Panevėžio apskrities viršininko 2009-04-08 raštu Nr. 20-1070-(1.38)-60 nurodyta, kad UAB „Swedbank lizingas“, nusipirkusi iš savininkės žemės sklypą Nr. 163, užsisakė detalųjį planą dėl šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, atliko kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti suformuojant sklypo ribas iki kelio ribos, o ne iki ieškovės žemės sklypo Nr. 178-1 ribos. Naujai suformuoti žemės sklypai patvirtinti Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintame Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo 2009-02-17 rašto Nr. 15/01-46 duomenimis nustatyta, kad komisija dėl Panevėžio rajono savivaldybėje Bernatonių kadastro vietovėje Vynupės kaime žemės sklypų ribų patikslinimo nustatė, jog esantis keturių metrų pločio kelias nepatenka nei į žemės sklypą Nr. 163, nei į žemės sklypą Nr. 178-1, todėl šis kelias bus apskaitomas kaip bendro naudojimo. Panevėžio apskrities viršininko įsakymai, sudarytų komisijų sprendimai ir išvados įstatymų numatytų terminų tvarka nenuginčyti, todėl ieškovų reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti. Kelių įstatyme ar žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, nėra reikalavimo derinti kelius su architektūros skyriumi, o keliai projektuojami patvirtintais teritorijų planavimo normatyviniais dokumentais. Ginčo kelias suprojektuotas, patvirtintas ir įrengtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo nuostatais, Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastro vietovėje“.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio AVA prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 24, 32, 35.1 punktų nuostatomis, ginčijamo kelio trasa, besiribojanti su ieškovų valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. 6604/0011:37, yra suprojektuota ir patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastrinėje vietovėje“. Parengtas Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2000-03-10 suderintas su Panevėžio rajono vyriausiuoju architektu, taip pat suprojektuotas 4 m. pločio vietinės reikšmės kelias Nr.1, einantis nuo aplinkkelio A2-1 iki žemės sklypo Nr. 178-1. Žemėtvarkos projektas yra ne kelio statybos projektas ir jame numatoma tik kelio trasos vieta. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialas 2009-11-20 raštu Nr. PŽ5-406 paneigia savo 2008-02-15 raštą Nr. 15/01-24, kad ginčijamas kelias nebuvo suprojektuotas. Atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 163, priklausančio UAB „Swedbank lizingas“ kadastrinius matavimus, buvo nustatytas viršplotis, todėl bendsrovė galėjo pasirinkti, kurią žemės sklypo ribą galima pakeisti. Kadangi šiame žemės sklype buvo numatytas 4 m. pločio kelias žemės sklypas, savininkas atsisakė būtent jo. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, jog byloje neįrodyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypas buvo patrauktas į pietų pusę ir ginčo kelias tapo valstybinės žemės sklypu. Teismas galėjo naudotis Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž, kadangi 2007-09-25 įsakymu Nr. Ž-3914 pakeista tik žemės sklypų Nr. 178-1 ir Nr. 178-2, priklausančių ieškovei R. S. riba, nes perskaičiavus žemės sklypų plotus, viename žemės sklype buvo nustatytas viršplotis, kitame – trūkumas; išorinės abiejų žemės sklypų ribos nesikeitė. Teismas pagrįstai rėmėsi Panevėžio apskrities viršininko 2008-06-11 įsakymu Nr. V-312 sudarytos komisijos ribų bei kelio dislokacijos vietos patikrinimo protokolu. Tikrinimo metu matavimai atlikti profesionaliai, t. y., jei žemės sklypo riba nustatyta upelio viduriu, o tikrinamo žemės sklypo kraštinės pradžioje yra įrengta pralaida per upelį, tuomet kraštinės ilgis pradedamas matuoti stovint ant pralaidos upelio viduryje. Pamatavus šios kraštinės linijos (A. Narbuto žemės sklypo ir R. S. žemės sklypo) ilgį tapo akivaizdu, kad ginčijamas kelias nėra ieškovės R. S. žemės sklype.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad šalys yra gretimų sklypų savininkai: atsakovas Alfonsas Narbutas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 6604-00110015, turinčio 7,08 ploto, o atsakovė R. S. yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 6604/0011:37, turinčio 7,09 ha ploto, esančių Vynupės kaime, Panevėžio rąj., savininkai (1 t., b. 1.18-149, 2 t., b. l. 27-28). Šalių žemės sklypų kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1998-06-09 įsakymu Nr. 551ž. Iš 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės R. S. įgyto žemės sklypo 5 ha yra apsodinti mišku pagal 2004-10-25 dieną patvirtintą projektą, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2004-07-07 išduotą leidimą Nr. 2, 2004-10-25 miško želdinimo projektą. Panevėžio apskrities viršininko 2007-09-25 įsakymu buvo pakeista minėto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį (1 t., b. l. 175, 190-191, 2 t., b. 1. 30-33). Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-19 nutartimi nustatyta, kad atstumas tarp kraštinių medelių ieškovų žemės sklype ir atsakovo Alfonso Narbuto sklypo ribos sudaro apie 1,5 - 2 metrus (1 t., b. l. 16). Ieškovai į savo sklypą patenka keliu, einančiu nuo Klevečkynės kaimo pusės, o atsakovas - jo paties 2006-2007 metais įrengtu keliu, einančiu nuo Panevėžio apvažiavimo pusės. Kaip teisingai nurodo apeliantai, VĮ „Registrų centras“ pažymoje „Apie gretimų žemės sklypų savininkus“ Nr. 1.19/2030/09)S-10608, kadastro žemėlapio ištraukoje yra duomenys apie tai, kad ieškovų žemės sklypas ginčo kelio pusėje ribojasi su UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypu. Tačiau šie faktiniai duomenys buvo pažymos išdavimo metu, o vėliau jie pakito. 2007-12-12 rašte Nr. SA1-376 Panevėžio rajono savivaldybės administracija patvirtina, kad atsakovui neišduotas leidimas tiesti kelią. Tačiau, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (patvirtinta Žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207) 24, 32, 35.1 punktų nuostatomis, ginčijamo kelio trasa suprojektuota ir patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastrinėje vietovėje“. Prieš patvirtinimą šios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto visi sprendiniai 2000-03-10 buvo suderinti nustatyta tvarka, taip pat atsakovo A.Narbuto prašymu suprojektuotas 4 m. pločio 0,28 ha vietinės reikšmės kelias Nr. 1, einantis nuo aplinkkelio A2-1 iki žemės sklypo Nr. 178-1, nuo kelio Vynupė - Uta pagal mišką ir A. K. (šiuo metu - savininkas UAB „Hansa lizingas“) žemės sklypo Nr. 163 šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje prie ieškovės žemės sklypo ribos, unikalus Nr. 6604/0011:37 (2 t., b. l. 88-91). Nors servitutai nenustatyti ir atsakovui oficialus leidimas tiesti kelią ar įrengti kitokius inžinierinius įrenginius neišduotas (2 t., b. l. 40), Panevėžio AVA konstatavo, jog kelias Nr. l nuo A2-1 iki sklypo Nr. l78-1, unikalus Nr. 6604/0011:37, kurio plotis 4 m., plotas - 0,28 ha, yra valstybės žemės sklype, kuris nėra tinkamai įteisintas ir pripažino atsakovo teisę įrengti ginčijamą kelią patekimui į jo sklypą 178-3. Panevėžio AVA žemės tvarkymo departamento 2000-10-12 dienos protokolu (2 t., b. l. 73) konstatuota, kad kelias suprojektuotas atsakovo 1999 m. gegužės mėn. prašymu sutikus gretimų žemių savininkams. Byloje įrodyta, kad buvusios žemės sklypo savininkės A. K. sutikimu ginčo kelias buvo suprojektuotas ir įrengtas jos žemės sklype. Tai paneigia apeliantų argumentus, kad atsakovas ginčo keliuką įsirengė savavališkai (CPK 178 str.). 2007-09-10 Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino sklypo Nr. 163, priklausančio UAB „Hansa lizingui“, naudojamo UAB „Lyduva“, ribų paženklinimo - parodymo aktą ir planą, su kuriais sutiko šalys. Vėliau po patikrinimo ir tyrimo Panevėžio AVA 2008-07-01 raštu nurodė, kad patikrinusi riboženklius komisija, dalyvaujant žemės sklypų savininkams, nustatė, kad ginčo kelias nebepatenka nei į ieškovų, nei į UAB „Hansa lizingas“ žemės sklypą, nors 2006-06-15 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte tuomet nebuvo nurodyta, kad šis sklypas ribojasi su valstybės žeme.

Apeliacinio skundo argumentas, kad 2008-02-15 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio skyriaus rašte Nr. 15/01-24 buvo nurodyta, jog Bernatonių kadastro vietovėje Vynupės kaime per sklypus Nr. 18, 163, 178-1 nėra pažymėto vientiso bendro naudojimo kelio į apvažiavimą VIA Baltika, pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, nes kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas yra ne kelio statybos projektas ir jame numatoma tik kelio trasos vieta. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialas 2009-11-20 raštu Nr. PŽ5-406 paneigti minėto 2008-02-15 rašto duomenys apie tai, kad ginčijamas kelias nebuvo suprojektuotas. Atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 163, kadastro Nr. 6604/0011:34, priklausančio UAB „Swedbank lizingas“ kadastrinius matavimus buvo nustatytas viršplotis. Šis žemės savininkas pasirinko pakeisti tą žemės sklypo ribą, kur buvo numatytas 4 m. pločio kelias. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai ir teisėtai naudojosi Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastro vietovės Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kadangi 2007-09-25 įsakymu Nr. Ž-3914 buvo pakeista tik žemės sklypų Nr. 178-1 ir Nr. 178-2, priklausančių ieškovei, riba, nes, perskaičiavus žemės sklypų plotus, viename žemės sklype buvo nustatytas viršplotis, kitame – trūkumas, o išorinė abiejų žemės sklypų ribos nesikeitė. Teismas pagrįstai vadovavosi ir Panevėžio apskrities viršininko 2008-06-11 įsakymu Nr. V-312 sudarytos komisijos 2008-06-27 Žemės sklypų, esančių Panevėžio rajono savivaldybės Bernatonių kadastro vietovės Vynupės kaime, ribų bei kelio dislokavimo vietos patikrinimo protokolo duomenimis, kuriais, atlikus profesionalius pamatavimus, buvo nustatyta, kad ginčijamas kelias nėra ieškovės žemės sklype. Todėl apeliantai neturi teisinio pagrindo CK 4.98 str. pagrindu reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, jog įrodė, kad ginčo kelias nutiestas per R. S. žemės sklypą, nes tai patvirtina UAB “Girios tyla” raštas, Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovės R. S. žemės sklypo geodeziniai matavimai iki šiol nepadaryti, todėl sklypo ribos nėra tikslios. Po to, kai A. K. žemės sklypo savininkui tapo UAB “Swedbank lizingas”, buvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, todėl šio sklypo ribos nustatytos tikslesnių ir patikimesnių faktinių duomenų pagrindu nei ieškovų. Kadangi šalia buvo laisvos valstybinės žemės, tai UAB “Swedbank lizingas” žemės sklypo riba buvo patraukta į pietų pusę ir minėtasis 4 m. pločio kelias nebepateko nei į UAB “Swedbank lizingas”, nei į ieškovės žemės sklypų ribas. Tokiu būdu ginčo kelias liko laisvoje valstybinėje žemėje, ir vien jo buvimas šalia ieškovės žemės sklypo ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Šį faktą patvirtina Panevėžio AVA 2008-07-01 rašte nurodyti faktiniai duomenys, liudytojų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje bei su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti tikrinusios padėtį vietoje kompetentingos komisijos išvadomis, kurios padarytos palyginus pirminius dokumentus su žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos duomenimis ir išvadomis, kurios yra oficialūs įrodymai, nepaneigti kitais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Šios komisijos išvadų pagrindu Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui pavesta parengti keliu užimtos žemės priskyrimo valstybinei žemei bendro naudojimo kelių kategorijai projektą.

Šalies argumentai

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Kadangi teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantų į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje 14 Lt (3 t., b. l. 32, 174, CPK 88 str. 3 p., 96 str.). Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-12 teismo sprendimo dalis atsakovų priešieškinį atmesti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-19 nutartimi yra panaikinta pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., tai apeliantams R.ir P. S. grąžintinas už minėtą apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis 127,30 Lt (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 3 t., 2 t., b. l. 217-225, 6, 40-47). Atsakovui yra suteikta 50 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje, kurios sudaro 120 Lt. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovų į valstybės pajamas (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 7 (septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 60 (šešiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas.

Grąžinti R. S. ir P. S. 127 (vieną šimtą dvidešimt septynis) Lt 30 ct už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2009-01-12, mokėtoja R. S.).

Teisėjų kolegija: Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėMargarita Dzelzienė