- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- A15.-1396-1058/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. ir jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,
išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2019 m. vasario 5 d., apie 19.46 val., Vilniuje, Nemenčinės pl., vairavo automobilį „Porche Panamera 4S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,28 promilių girtumas), vairuodamas nesilaikė saugaus atstumo, kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdyje R. P. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Teigė, kad jau dalyvavimas teisme jam yra didelė bausmė. Parodė, kad turėjo verslo svečių, su kuriais baigiant sunkias derybas išgėrė taurę konjako. Nemanė, kad išgertas kiekis įtakos jo būklę ir vyko namo. Likus 100 m iki namų, pastebėjo iš paskos važiuojančio policijos automobilio švyturėlius. Labai susijaudino, nes buvo vartojęs alkoholį. Pradėjo žvilgčioti į galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir tuo pat metu atsitrenkė į priešais važiavusį automobilį. Savo veiksmus vertino labai blogai, teigė, kad tai smūgis jam ir jo reputacijai, nusprendė iš viso nebevartoti alkoholio. Pastebėjo, kad anksčiau nėra padaręs analogiško pobūdžio nusižengimų, atlygino kitam automobiliui padarytą žalą. Prašė atsižvelgti į jo nuopelnus Lietuvos verslui ir bent kaip mažą kompensaciją neskirti specialiosios teisės atėmimo arba jį nustatyti trumpesnį, nei numato įstatymas. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina tiek atliekant darbines funkcijas, tiek ir dėl sveikatos, taip pat prižiūrint parkinksono liga sergančią uošvienę. Teisė vairuoti darbui būtina, nes dažnai turi lankyti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje esančias parduotuves ir jų darbuotojus, ten priimant strateginius sprendimus, tiek asmeniškai pats, tiek ir su užsienio partneriais, tuo tarpu į jam būtinas vykti vietas, ne visuomet įmanoma išsikviesti taksi. Dėl sveikatos būklės (2012 m. nustatytas miokarditas) jam nerekomenduojama naudotis viešuoju transportu dėl infekcijos tikimybės, kas ir išprovokavo minėtą ligą. Šio transporto vengia. Teisė vairuoti būtina ir rūpinantis uošviene. Nors ji gyvena Vilniuje, tačiau jai būtina nuolatinė priežiūra, kai negali sutuoktinė, vyksta jis. Pas uošvienę važiuoja kartą per savaitę. Automobilis, kuriuo pateko į eismo įvykį priklauso (duomenys neskelbtini). Juo gali naudotis ir kiti darbuotojai, tačiau dažniausiai naudojasi jis. Tyrimo metu R. P. parodė, kad su pažeidimu sutinka, apie 20.30 val. važiavo iš darbo, adresu (duomenys neskelbtini), namo, adresu (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „Porche Panamera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis draustas (b. l. 11).
Advokatas Augustinas Vaičiūnas palaikė R. P. išsakytus argumentus ir prašė skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, bausmę. Pažymėjo, kad ANK numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas 3 metai, šiuo atveju yra neproporcingas ir pernelyg varžantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, juo labiau, kad padarius nusikalstamą veiką (vairuojant neblaiviam), minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra 1 m. Akcentavo, jog R. P. nevengė atsakomybės, ėmėsi priemonių atlyginti žalą, taip pat prašė atsižvelgti į eismo įvykio kilimo aplinkybes bei R. P. charakterizuojančią medžiagą, jo sveikatą, bei pareigą rūpintis sergančia uošviene, kai nėra daugiau kam pasirūpinti.
Motyvuojamoji dalis
Be paties R. P. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai: R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos S. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad apie 19.46 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Kareivių gatve link Nemenčinės pl., važiuoja automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis buvo pastebėtas Nemenčinės pl. link Nemenčinės. Automobilio „Porsche“ vairuotojui keletą kartų buvo nurodyta sustoti dešiniame kelkraštyje, tačiau automobilio vairuotojas pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė ir norėdamas aplenkti priešais jį važiavusį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė, po ko pakartojus reikalavimą sustoti, sustojo Ežerėlių viešojo transporto stotelėje. Sustabdžius automobilį „Porsche“, jo vairuotojas buvo išlaipintas, paimti jo transporto priemonės užvedimo rakteliai bei vairuotojo pažymėjimas, kaip paaiškėjo automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. P. (b. l. 5); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 5 d., apie 19.46 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, jog Nemenčinės pl. įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilius „Porche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „Porche“ vairavo R. P., nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus vairuotojo blaivumą jam nustatytas 1,28 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas Nemenčinės pl. kliudė ta pačia eismo juosta važiavusi automobilį „Toyota“. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. R. (b. l. 6); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. vasario 5 d., apie 19.46 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog pranešėja važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, vingiuoja paskui visą kelią, važiuoja link Kareivių g. (b. l. 7); nukentėjusiosios D. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 5 d., apie 20 val., vairavo jai priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Važiavo iš miesto pusės link Nemenčinės pirma eismo juosta 60 km/h greičiu. Važiavo Nemenčinės pl. leistinu greičiu, kai gavo smūgį į galinę automobilio dalį. Sustojo pamatė, kad jos vairuojamą automobilį kliudė automobilis „Porche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, o automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis (b. l. 9); alkotesterio duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad R. P. 2019 m. vasario 5 d., 20.07 val. buvo nustatytas 1,28 promilių girtumas (b. l. 12); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra Danske Bank, o valdytoju (duomenys neskelbtini) (b. l. 13); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių „Porche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 16-20).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų atsakomybė už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. vairuodamas automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė ta pačia kryptimi važiavusi automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neneigė. Automobilio apgadinimų faktą bei jų padarymo aplinkybes patvirtino nukentėjusioji D. R., kuri nurodė, kad jos vairuojamą automobilį „Toyota“ kliudė būtent automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, taip pat papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur nurodyta, kokie apgadinimai automobiliams buvo padaryti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilių „Porche“ ir „Toyota“ apgadinimai atitinka, kas leidžia teigti, jog šie apgadinimai atsirado nagrinėjamo eismo įvykio metu. Atsakomybėn traukiamas R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai nustatyta iš byloje esančių alkotesterio parodymų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. P. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimai transporto srityje), jo padarymo aplinkybes, atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatyta girtumo laipsnį (nustatytas lengvas girtumas – 1,28 promilės), nusižengimu sukeltas pasekmes – buvo apgadintos transporto priemonės, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog R. P. kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi taip pat atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. P. asmenybė – baustas administracine tvarka, ne kartą baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir šiurkščius, turi galiojančių nuobaudų, baudos sumokėtos. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus baudą artimą ANK 423 straipsnio 3 dalies, sankcijoje numatytos baudos minimumui.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 m. iki 5 m. (ANK 423 straipsnio 4 dalis). ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis R. P. įvardijo savo darbo pobūdį, t. y. kad jis nuolat vyksta asmeniškai bei veža užsienio partnerius į parduotuves, esančias tiek visoje Lietuvoje, tiek ir užsienyje, į kai kurias vietas net nėra galimybės išsikviesti taksi; turėdamas sveikatos problemų ir vengdamas virusų, jis negali važinėti viešuoju transportu; esant poreikiui turi padėti sergančiai uošvienei. Šiame kontekste pastebėtina, kad neigiamų pasekmių teisės pažeidėjui sukėlimas yra vienas iš skiriamos nuobaudos tikslų, todėl jų atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, R. P. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, jos egzistavo dar nusižengimo padarymo metu, todėl asmuo turėjo ir galėjo numatyti, kad minėtos pasekmės gali iškilti priėmus sprendimą vairuoti neblaiviam. Be to, šių pasekmių teismas nevertina kaip neproporcingai apsunkinančių tiek asmens darbinę veiklą, tiek asmeninį gyvenimą. Siekdamas tinkamai įgyvendinti darbo funkcijas, R. P. į dalį verslo vietų gali vykti taksi, kitur, prašyti kolegų pagalbos ar apsvarstyti vairuotojo galimybę, atitinkamai būtų pašalinti ir su jo sveikata susiję rizikos faktoriai. Iš R. P. parodymų matyti, kad jo uošvienė gyvena Vilniuje, ją prižiūrėti gali ir jo sutuoktinė, o iškilus būtinybei, asmuo pas uošvienę gali nuvykti taksi. Taigi, įvertinus R. P. padarytą vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ankstesnius KET pažeidimus bei tai, kad nustatytas girtumo laipsnis (b. l. 12) buvo žymiai didesnis už minimalią ribą nuo, kurios atsiranda administracinė atsakomybė, padarytu nusižengimu sukeltos realios pasekmės, specialiosios teisės atėmimo visiškais netaikymas sukeltų nebaudžiamumo įspūdį ir būtų teisiškai nepateisinamas. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo kontekste teismas negali neįvertinti R. P. asmenybės ir jo nuopelnų Lietuvos verslui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad asmuo jau atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, baudos už ankstesnius KET pažeidimus yra sumokėtos, savo kaltės nei tyrimo metu nei teisme neneigė, analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų anksčiau nebuvo (b. l. 2-4), nors vairavimo stažas viršija 20 metų (b. l. 14-15). Tai rodo žmogaus atsakingumą, pareigingumą bei tai, jog šiuo atveju jo padarytas nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Duodamas parodymus teisme R. P. akivaizdžiai apgailestavo dėl savo poelgio, išgyveno, kad tokiu būdu susigadino reputaciją ir teigė iš viso atsisakęs alkoholio. Tai patvirtina kritišką jo požiūrį į padarytą šiurkštų nusižengimą ir sudaro pagrindą tikėti, jog ateityje analogiški veiksmai nepasikartos. Iš teismui pateiktų duomenų matyt, kad R. P. yra apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento už nuopelnus Lietuvai, (duomenys neskelbtini) sprendimu apdovanotas (duomenys neskelbtini) už ilgametį ir dalykišką bendradarbiavimą, vykdomų projektų paramą, organizacijos veiklos ir vardo propagavimą Lietuvos verslo visuomenei, apdovanotas (duomenys neskelbtini) už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei, Lietuvos krepšinio federacija apdovanojo III-ojo laipsnio atminimo medaliu „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (b. l. 36-41). Darbovietėje R. P. charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 34-35), jo 2019 m. kovo 5 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuo 1983 m. R. P. vadovaujama akcinė prekybos bendrovė (duomenys neskelbtini) nuo vienos parduotuvės yra išaugusi iki 183 parduotuvių tinklo, didžiausio Baltijos šalyse. Kaip darbuotojas apibūdintas drausmingu ir sąžiningu, reikliu sau, tvarkingu, laiku, tiksliai, atsakingai bei kokybiškai atliekančiu visas darbo užduotis. Tarpininkaujant prašoma skirti įmanomai švelniausią nuobaudą ir pažymima, kad teisė vairuoti R. P. būtina vykdant tiesiogines darbines pareigas – derinant ir vykdant bendrovės įgyvendinamus projektus, kontroliuojant darbuotojų ir darbovietės darbą, jis privalo lankytis tiek valstybės institucijose, tiek pas klientus, užsienio partnerius bei Lietuvoje ir užsienyje esančiuose bendrovės padaliniuose. Taigi, nepaisant padaryto administracinio nusižengimo sunkumo, atsižvelgiant į R. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, sudarančius pagrindą pasitikėti asmeniu ir tikėti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis bei ateityje nepasikartos, paties administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, bausmės paskirtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (tiek nubaudimo, tiek prevencinis) bus pasiekti R. P. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą (ANK 423 straipsnio 5 dalis). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra Danske Bank, o valdytoju (duomenys neskelbtini), t. y. savininkas ir valdytojas ne atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Danske Bank elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad R. P. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti, todėl automobilio konfiskavimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
R. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 200 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19097211874.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.