- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- eAS-361-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01083-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl pažeistų teisių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2024 m. kovo 21 d. padavė pirmosios instancijos teismui 2024 m. kovo 19 d. skundą, prašydama: 1) pripažinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorų D. A., L. S., A. G., Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų A. K., K. Š., A. S., A. M., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorų M. G., R. Ž., M. J., A. U., N. B. neteisėtus veiksmus, neteisėtą veikimą prieš pareiškėją ir padarytą 30 000 Eur žalą dėl negrąžinto ir apgaulės būdu nusavinto 26 arų žemės sklypo; 2) atstatyti 26 arų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į buvusią vietą iki 2015 metų; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir Departamentas) vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą Nr. 17.2-671 (toliau – ir 2024 m. vasario 22 d. atsakymas); 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros generalinę prokurorę N. G. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorų D. A., L. S., A G., Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų A. K., K. Š., A. S., A. M., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorų M. G., R. Ž., M. J., A. U., N. B., kurie nuo 2018 metų veikdami solidariai neatliko savo tiesioginių pareigų, nevertino pateiktų dokumentų, pašalino dokumentus iš ikiteisminių tyrimų medžiagų, neteisėtų veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, priėmė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį, kuria nutarė nustatyti pareiškėjai terminą iki 2024 m. balandžio 11 d. šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. tikslinti skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus) ir dalyką (reikalavimus); pagrįsti, kad skundo reikalavimai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; patikslinti atsakovą (nurodyti viešojo administravimo subjektą); pateikti skundžiamą administracinį aktą, kuris gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, įrodymus (dokumentus), kuriais grindžiamas skundžiamo administracinio akto neteisėtumas ir nepagrįstumas; nurodyti pageidavimą dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus, 2024 m. balandžio 11 d. per EPP padavė 2024 m. kovo 11 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2024 m. vasario 22 d. atsakymo Nr. 17.2-671 panaikinimo“ (toliau – ir pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotas patikslintas skundas).
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) ir grąžinti jį pareiškėjai.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytų pareiškėjos skundo trūkumų pobūdį ir susipažinęs su pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotu patikslintu skundu bei bylos medžiaga, padarė išvadą, kad pareiškėja nepašalino visų skundo trūkumų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašomas panaikinti Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymas priimtas išnagrinėjus du pareiškėjos 2024 m. vasario 11 d. skundus „Dėl prokuroro M. J. atsakymo reg. Nr. 172-551 [2024-02-07] panaikinimo ir įpareigojimo atlikti vidaus tyrimą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorų sistemingo neveikimo, neteisėto veikimo atliekant tiesiogines pareigas, duotos priesaikos nesilaikymo“ (toliau – ir 2024 m. vasario 11 d. skundai), kurie Generalinėje prokuratūroje registruoti 2024 m. vasario 13 d. Šie skundai pateikti dėl Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymo Nr. 17.2.-551 „Dėl Jūsų 2024-02-02 skundo“ (toliau – ir 2024 m. vasario 7 d. atsakymas), kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nesuformulavo jokio reikalavimo dėl Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymo.
Teismas konstatavo, kad savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti tik neteismine tvarka išnagrinėtos institucijos (pareigūno) sprendimas (t. y. Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymas).
Teismas nurodė, kad kartu su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu turi būti skundžiamas ir pirminis atsakymas (sprendimas) (t. y. Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymas), dėl kurio realiai ir yra kilęs ginčas.
Teismas, nustatęs tai, padarė išvadą, kad pareiškėja tinkamai nepašalino teismo nustatytų skundo dalyko (reikalavimo) trūkumų.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) iš esmės yra be motyvų, pareiškėja tik deklaratyviai nurodo Generalinės prokuratūros kompetenciją, nurodo teisinį reguliavimą, suteikiantį teisę pareiškėjai kreiptis į teismą, tačiau nenurodo aiškių ir konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Teismas, nustatęs tai, padarė išvadą, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo pagrindo trūkumų.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrindė, jog jos siekiamas kelti ginčas gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių.
Teismas, nustatęs, kad pareiškėja iš esmės siekia Generalinės prokuratūros veiksmų, kurie yra susiję su ikiteisminiais tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu, atlikimo, padarė išvadą, kad jos inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.
Teismas nurodė, kad nors pareiškėja buvo įpareigota pagrįsti, jog jos skundo reikalavimai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau to nepadarė, nors ši aplinkybė yra esminė, sprendžiant dėl skundo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, padarė išvadą, kad pareiškėja nustatyta tvarka ir terminu tinkamai nepašalino visų teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl jos skundas (patikslintas skundas) laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartį (nurodytas „sprendimas“ laikomas rašymo apsirikimu), panaikinti Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą ir įpareigoti Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiąjį prokurorą A. U. į išnagrinėti skundą iš esmės ir jį tenkinti. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo reikalavimai nepagrįsti ir turi trūkumų.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepašalino skundo pagrindo trūkumų. Akivaizdu, kad teismas nevertino, jog pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotame patikslintame skunde nurodytos pagrįstos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos reikalavimus, t. y. kad Generalinės prokuratūros Departamento vyresnysis prokuroras A. U. nėra atsakęs nei į vieną pareiškėjos skundą, kad visi pareiškėjos skundai palikti nenagrinėti ar atmetami, nenurodant jokių to priežasčių, ikiteisminis tyrimas atliktas formaliai, nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga. Taip pat teismas nevertino, kad nors Generalinė prokuratūra turi jai suteiktą kompetenciją nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, tačiau, kaip buvo nurodyta pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotame patikslintame skunde, Generalinė prokuratūra šių funkcijų nevykdė, nes pareiškėjos pateikti skundai atmesti be jokios objektyvios priežasties. Pareiškėja po trūkumų šalinimo paduotame patikslintame skunde aiškiai nurodė, kokiomis aplinkybėmis grindžia Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. neteisėtus veiksmus (nenagrinėjo skundo, neištyrė visų aplinkybių, susijusių su nusavintu žemės sklypu) ir jo priimto 2024 m. vasario 22 d. atsakymo, kuris, pareiškėjos įsitikinimu, priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) ir BPK nustatytus reikalavimus, nepagrįstumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos siekiamas kelti ginčas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas šiuo aspektu neįvertino, kad Generalinė prokuratūra yra viešąjį administravimą vykdanti institucija, dėl ko tarp jos ir pareiškėjos yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai.
Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriėmė nagrinėti pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo, taip nepagrįstai užkirsdamas kelią pareiškėjai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnyje „Apeliacinio proceso normų galiojimas“ nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje „Atskirasis skundas“ nustatytas išimtis.
ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Nors pareiškėja atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nemotyvavo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai ir atsižvelgusi į bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo pobūdį, daro išvadą, kad šiuo atveju bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtinumo. Todėl pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria laikomas nepaduotu pareiškėjos skundas (patikslintas skundas) ir jis grąžinamas pareiškėjai, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėja tinkamai nepašalino visų teismo nustatytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjos skundą (patikslintą skundą, paduotą šalinant teismo nustatytus skundo trūkumus) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus ir kad teismas nepagrįstai suvaržė jos teisę kreiptis į teismą.
Sprendžiant klausimą dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo šiuo konkrečiu atveju, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principai užtikrina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas, norintis inicijuoti teismo procesą, galėtų kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-155-502/2016; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-789/2024).
Kiekvienas skundas, paduodamas teismui, turi atitikti jam nustatytus skundo reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio „Teismo proceso kalba“ 2 dalyje, 24 straipsnyje „Skundo <...> forma ir turinys“, 25 straipsnyje „Skundo <...> priedai“ ir 35 straipsnyje „Žyminio mokesčio dydis“ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas skundą padavusiam subjektui.
Jeigu po trūkumų šalinimo subjektas paduoda patikslintą skundą, kuriame suformuluoti nauji reikalavimai, nurodytas patikslintas pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami suformuluoti nauji reikalavimai, tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi vertinti ne tik, ar subjektas ištaisė prieš tai teismo nustatytus skundo trūkumus, bet ir tai, ar po trūkumų šalinimo paduotas patikslintas skundas, kuriame suformuluoti nauji reikalavimai, atitinkamai – patikslintas pagrindas, ir kuris laikomas paduotu pradinio skundo padavimo teismui dieną, atitinka ABTĮ skundui nustatytus formos, turinio, padavimo tvarkos reikalavimus.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (-ai), ir juos patvirtinantys įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjos skundas nėra aiškus, jis perkrautas citatomis, kurios nėra aiškios, bei įstatymų nuostatomis, dėl ko skundas sunkiai suprantamas. Todėl teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėją tikslinti skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus). Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus skundo pagrindo trūkumus, patikslintame skunde nurodė aplinkybes ir išdėstė argumentus, kuriais nesutinka su skundžiamu Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymu (patikslinto skundo 3–12 p., 15 p.). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjos patikslinto skundo pagrindas iš esmės yra be motyvų, grindžiamas deklaratyviais argumentais, nepateikta aiškių ir konkrečių argumentų dėl skundžiamo atsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo, pripažino, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo pagrindo trūkumų.
Pirmiausia pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato, pavyzdžiui, ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotas patikslintas skundas yra suprantamas ir aiškus, jame pakankamai aiškiai išdėstyti argumentai, nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjos nesutikimas su Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymu. Todėl, įvertinusi pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo turinį, palyginusi jį su pareiškėjos pirminio skundo turiniu, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja neištaisė teismo nustatytų skundo pagrindo trūkumų.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skunde turi būti nurodytas skundą padavusio subjekto reikalavimas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku, ką pareiškėja tiksliai skundžia, yra neaiškūs ir netinkami pareiškėjos skundo reikalavimai. Todėl teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėją tikslinti skundo dalyką (reikalavimą). Pareiškėja, šalindama teismo nustatytus skundo dalyko (reikalavimo) trūkumus, padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tik šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą; 2) įpareigoti Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiąjį prokurorą A. U. išnagrinėti [2024 m. vasario 11 d.] skundą iš esmės ir jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjos suformuluotus skundo reikalavimus ir nustatęs, kad pareiškėja turėjo prašyti teismo panaikinti ne tik Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą, bet ir pirminį Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymą, dėl kurio, teismo vertinimu, realiai ir yra kilęs ginčas, padarė išvadą, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų skundo dalyko (reikalavimo) trūkumų.
Pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduotame patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai yra aiškūs ir suprantami.
Antra, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pirminio skundo priėmimo klausimą ir nustatęs terminą skundo dalyko (reikalavimo) trūkumus, nenurodė pareiškėjai trūkumų, susijusių su tuo, kad pareiškėja turėtų skųsti ne tik Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą, bet ir pirminį Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymą, dėl kurio padavė 2024 m. vasario 11 d. skundus ir buvo priimtas skundžiamas Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymas, ir kurių pagrindu teismas motyvuoja išvadą, jog pareiškėja nepašalino visų teismo nustatytų skundo dalyko (reikalavimo) trūkumų. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja pirminiame skunde, be kitų reikalavimų, taip pat buvo suformulavusi aiškų reikalavimą panaikinti Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą, taip pat prie pirminio skundo buvo pridėjusi ne tik šį skundžiamą atsakymą, bet ir pirminį Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymą. Todėl, atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neištaisė teismo nustatytų skundo dalyko (reikalavimo) trūkumų, kurie, kaip matyti, net nebuvo nustatyti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartyje, kuria nutarta nustatyti pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
Trečia, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytus aptartus pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) trūkumus, pareiškėja turėtų skųsti teismui ne tik Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymą, bet ir pirminį Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymą. Tačiau tokie teismo išaiškinimai nepagrįsti pareiškėjos inicijuojamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu. Įvertinus pareiškėjos skundžiamo Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymo turinį, matyti, kad šis atsakymas priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos identiško turinio 2024 m. vasario 11 d. skundus dėl Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymo, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. skundą. Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakyme konstatuota, kad Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Šis skundžiamas atsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo 53 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, skundą padavęs asmuo, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, gali jį apskųsti atsakymą pateikusio prokuroro tiesioginiam vadovui. Aprašo 55 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio Aprašo 53 punkte nustatyta tvarka pateiktą skundą, atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti Aprašo 55 punkte nustatyta tvarka priimtą tiesioginio vadovo atsakymą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, skųsdama tiesioginio vadovo atsakymą, tuo pačiu turi skųsti pirminį atsakymą, dėl kurio buvo paduotas skundas tiesioginiam vadovui, šiuo konkrečiu atveju aptarto reglamentavimo kontekste niekaip nepagrindžia pareiškėjos teisės kreiptis į teismą apribojimo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir nustatydamas terminą pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus, taip pat nurodė pareiškėjai pagrįsti, kad jos skundo reikalavimai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šį įpareigojimą teismas grindė bendru argumentu, kad administraciniai teismai nenagrinėja jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, baudžiamuoju procesu, prokurorų procesiniais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo turinį ir nustatęs, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, padarė išvadą, kad pareiškėja neįvykdė minėto įpareigojimo pagrįsti savo reikalavimų nagrinėjimą administraciniame teisme.
ABTĮ nėra nustatytas reikalavimas skunde pagrįsti tai, kad skundu inicijuojama byla priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Todėl aptarti pirmosios instancijos teismo motyvai nepagrindžia išvados, kad pareiškėja neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, ir atitinkamai nutarties laikyti nepaduotu pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) priėmimą, kuri priimama tik tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad nėra pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai, dėl kurių administracinės bylos teisena negali būti pradėta (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi pareigą visų pirma patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Vadinasi, teismas nustatęs, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsisakymo priimti skundą nagrinėti pagrindas, savarankiškų motyvų pagrindu priima nutartį atsisakyti priimti skundą nagrinėti. Tokiu atveju teismo nesaisto skundą padavusio subjekto pozicija dėl jo skundo reikalavimų nagrinėjimo administraciniame teisme.
Atsižvelgusi į Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymo turinį ir pareiškėjos skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, turi savo iniciatyva detaliai įvertinti pareiškėjos skundų, kuriuos išnagrinėjus priimti Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. J. 2024 m. vasario 7 d. atsakymas ir Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro A. U. 2024 m. vasario 22 d. atsakymas, turinį, taip pat minėtų atsakymų turinį, identifikuoti pareiškėjos siekius, kreipiantis į Generalinės prokuratūros prokurorus, tam, kad būtų nustatyta, kokius konkrečius Generalinės prokuratūros veiksmus pareiškėja skundžia, kreipdamasi į administracinį teismą.
Atsižvelgus į tai, kas nutarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepašalino visų teismo nustatytų skundo trūkumų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria pareiškėjos skundas (patikslintas skundas) laikomas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, nėra sprendžiama dėl skundo materialiųjų reikalavimų iš esmės, nes, neišsprendus skundo priėmimo klausimo, byla pagal skundo materialiuosius reikalavimus dar nėra iškelta. Todėl šiuo atveju apeliacine tvarka nesprendžiami kiti pareiškėjos atskirojo skundo prašymai, kurie identiški po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo materialiesiems reikalavimams.
Apibendrindama, teisėjų kolegija tenkina iš dalies pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo, laikant, kad jis paduotas pradinio skundo padavimo teismui dieną, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. G. po trūkumų šalinimo paduoto patikslinto skundo, laikant, kad jis paduotas pradinio skundo padavimo teismui dieną, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.