- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-06
- Bylos Nr.
- 2K-487/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Ona Aldona Budienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- D. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Skundžiamas taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam D. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, ši bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė D. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo D. S., prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė tris smūgius peiliu J. G. į krūtinę ir dešinę koją, padarydamas jam kiauryminį durtinį - pjautinį dešinės krūtinės ląstos pusės sužalojimą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, durtinį - pjautinį kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimą su poraktinės venos pažeidimu bei pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, ir taip sunkiai sutrikdė J. G. sveikatą. Be to, šiais įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir taip padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde D. S. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendį, juos sušvelninant bei paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde kasatorius D. S. nurodo, kad teismai jam paskyrė per griežtą bausmę, ir mano, kad yra pagrindas pagal BK 62 straipsnį skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad jis vienas šeimoje išlaiko savo ribotai darbingą invalidę motiną ir mažametę seserį. Taip pat jis nurodo, kad teismai nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi bei savanorišką padarytos turtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, BK 62 straipsnio taikymą pagrindžia ir tai, jog jis yra jauno amžiaus, dirba, anksčiau teisės pažeidimų nepadarė, padaryta veika yra atsitiktinė, o nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jis negalėjo pats atvykti į policiją ir pranešti apie padarytas nusikalstamas veikas, nes iš įvykio vietos pabėgo bijodamas būti sumuštas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 bei 2 punktų taikymo
BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas galimas, jeigu yra nustatytos jų taikymui būtinos tam tikros baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas siejamas su konkrečiomis įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi; ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. O BK 62 straipsnio 2 dalies tam tikri punktai gali būti taikomi, jeigu, be BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečius punktus tenkinančių bylos aplinkybių, dar yra šios sąlygos - nustatytos mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai neturėjo jokio įstatyminio pagrindo taikyti kasatoriaus nurodomas baudžiamojo įstatymo normas, nes byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalims taikyti būtinų konkrečių faktinių bylos aplinkybių.
Iš BK 62 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad nuoširdus gailėjimasis, kuris apima ir kaltininko savanorišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bei padėjimas ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką yra alternatyvios BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl, esant bet kuriai iš jų ir visoms kitoms likusioms šio straipsnio dalies visumos sąlygoms, išlieka galimybė taikyti šią normą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis dėl to bei savanoriškas turtinės žalos – J. G. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai atlyginimas. Šios aplinkybės, būdamos kaltininko atsakomybę lengvinančiomis, kartu yra ir būtinos BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.
Be jau nustatytų paminėtų BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, būtina nustatyti ir kitas likusias BK 62 straipsnio 1 dalies būtinas sąlygas tenkinančias bylos faktines aplinkybes - nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.
Tačiau faktinė bylos medžiaga nepatvirtina, kad D. S. savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamas veikas. Byloje nėra nustatyta faktų, kad D. S. savo noru atvyko į instituciją, įgaliotą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, ar pranešė jai apie nusikalstamų veikų padarymą. Atvirkščiai, byloje ne tik nustatyta, kad D. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bet iš bylos duomenų matyti, kad D. S. net ir neketino vykti į policiją ar pranešti jai apie padarytas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad D. S. su savo broliu iš nusikaltimo vietos bėgo į namų pusę, kurioje jokios policijos įstaigos nėra, o apklausų metu niekada neparodė, kad ketino vykti į policiją ar pranešti jai apie padarytus nusikaltimus. Be to, byloje nustatyta, kad sulaikius brolius S., jie abu ne tik nepranešė apie tikrąsias įvykio aplinkybes, bet ir melavo policijos pareigūnams, jog jie buvo patys užpulti. O vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu D. S. daug ką nutylėjo, kai kurias aplinkybes aiškino sau palankesne linkme. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad D. S. bėgo nuo nukentėjusiojo draugų, nes bijojo būti sumuštas, neturi lemiamos reikšmės BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui ir kartu bausmės skyrimui.
BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečių punktų taikymas taip pat negalimas, nes jiems taikyti irgi nenustatyta būtinų sąlygų ir tas sąlygas pagrindžiančių bylos faktinių aplinkybių.
Iš kasacinio skundo motyvų matyti, kad kasatorius D. S. mano, jog yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktą.
BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymas galimas, jeigu yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, o to paties straipsnio tos pačios dalies 2 punktas gali būti taikomas, jeigu, be pirmiau paminėtų dviejų sąlygų, kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.
Jau minėta, kad byloje nustatyta, jog D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra turtinės žalos dalinis, o vėliau ir visiškas atlyginimas Valstybinei ligonių kasai. Ši aplinkybė atitinka vieną iš BK 62 straipsnio 2 dalies sąlygų. Tačiau pripažinus padarytos turtinės žalos atlyginimą viena iš minėtos normos taikymo būtinų sąlygų, nebelieka nė vienos D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. S. papildomi dokumentai nepatvirtina, jog nuteistojo motina serga sunkia liga ar yra neįgali ir nėra kam jos prižiūrėti. D. S. motina yra trečios grupės invalidė. Invalidumo pažymėjime nurodoma, kad jai rekomenduojama dirbti lengvesnius darbus be ilgo vaikščiojimo. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad, paskyrus D. S. laisvės atėmimo bausmę, dėl šios paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti jo mažametės sesers, kuri turi iš dalies darbingą motiną.
Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamąją bylą išnagrinėjo nepažeisdama BPK reikalavimų, tačiau baudžiamasis įstatymas, paskiriant D. S. per švelnią ir neteisingą bausmę, buvo pritaikytas netinkamai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pakeisdama nuosprendį, ištaisė šią pirmosios instancijos teismo klaidą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. S. kasacinį skundą.