- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2-366-514/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- UAB “(duomenys neskelbtini)”
- Atsakovas
- B. M.
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovui B. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2520 Lt skolos: 750 Lt paskolos, 150 Lt paskolos suteikimo komisinio mokesčio, 1620 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad su atsakovu 2008-12-18 buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui 30 dienų terminui suteikė 750 Lt paskolą, nustatė palūkanas, numatytas už naudojimąsi paskola (paskolos suteikimo komisinį mokestį) – 150 Lt, atsakovas pagal šią sutartį įsipareigojo mokėti 1 procento delspinigius už kiekvieną už uždelstą dieną, paskolą grąžinti iki 2009-01-17. Atsakovas inicijavo paskolos grąžinimo termino pratęsimą, kurį galima tęsti neribotą kiekį kartų (sutarties 7.1 p.), ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą (sutarties 5.1 ir 7.1 p.), todėl paskolą ir paskolos suteikimo komisinį mokestį ieškovui turėjo grąžinti iki 2009-08-12. Atsakovas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, paskolos negrąžino, todėl atsakovas, remiantis tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu (sutarties 9.2 p.), už įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymą privalo mokėti 1 procento delspinigius. Delspinigių dydis už 180 dienų sudaro 1620 Lt. Tokiu būdu atsakovas ieškovui yra skolingas 750 Lt paskolos, 150 Lt paskolos suteikimo komisinio mokesčio bei 1620 Lt delspinigių pagal sutartį, iš viso 2520 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 123 str. 3 d.). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį (toliau – sutartis) prisijungimo būdu pagal standartines bendrųjų paskolos sutarties sąlygų (toliau – sąlygos) 3 dalies nuostatas. Pagal sąlygų 3.1 punktą sutartis (įskaitant bendrąsias sąlygas kaip jos išdėstytos internetinėje svetinėje paskolos prašymo pildymo metu) įsigalioja, kai paskolos gavėjas gauna paskolą tokiu būdu ir pagal tokias procedūras, kokios numatytos sąlygų 3.3 punkte. Minėtame punkte nustatyta, kad paskolos davėjas išduoda paskolą paskolos gavėjui, pervedant ją į paskolos gavėjo sąskaitą, nedelsiant po to, kai įsigalioja sutartis, minėto pervedimo atlikimo momentu pripažįstama, kad paskolos gavėjas gavo paskolą. Pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-18 ieškovui mokėjimo nurodymu Nr. 412 pervedus į atsakovo banko sąskaitą 750 Lt sumą, tarp šalių buvo faktiškai sudaryta paskolos sutartis. Iš atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui (2009-08-12), atsakovas turėjo grąžinti ieškovui paskolą bei sumokėti palūkanas. CK 6.875 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Byloje duomenų, kad paskolos sutartis būtų nuginčyta ar gauta paskola buvo grąžinta ir sumokėtos palūkanos, nėra.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (LR CK 6.38 str. 1, 3 d.). CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes negrąžino paskolos ir paskolos suteikimo komisinio mokesčio sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. CK 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovo argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio neginčijo, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, įrodymų, kad ieškovas savo prievolę vykdė netinkamai ar kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų (paskolos suteikimo komisinio mokesčio) yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 750 Lt negrąžintos paskolos ir 150 Lt paskolos suteikimo komisinio mokesčio pagal sutartį.
Ieškovas be paskolos ir paskolos suteikimo komisinio mokesčio prašo iš atsakovo priteisti 1620 Lt delspinigių. Teismas nustatė, kad atsakovas, remiantis šalių sudarytos sutarties 9.2 p., vėluodamas atlikti bet kokį mokėjimą pagal sutartį, už kiekvieną vėlavimo dieną privalo ieškovui mokėti 1 procento dydžio įsipareigojimų nevykdymo baudą nuo visų uždelstų mokėjimų. Pagal ieškovo delspinigių paskaičiavimą, delspinigiai sudaro 1620 Lt už 180 dienų, t. y. po 1 procentą nuo nesumokėtos 900,00 Lt sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Šalis pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Tačiau pagal CK 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2006).
Nors šalys netesybų dydį nustato tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006, 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Teismų praktikoje dėl netesybų priteisimo taip pat pripažįstama, jog ir 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).
Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovo atsakomybė, sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal ieškovo parengtas standartines sąlygas, paskola buvo suteikta atsakovui kaip fiziniam asmeniui, ir ieškovas, kaip finansine veikla besiverčiantis juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, sudarant paskolos sutartį, turėjo aiškų pranašumą prieš atsakovą, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Sutartyje yra nustatyti delspinigiai po 1 procentą už kiekvieną pradelstą dieną (tai sudaro 365 procentus per metus), todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl netesybų dydžių, lyginant su suteiktos ir negrąžintos paskolos suma, yra akivaizdžiai per dideli, neprotingi ir prieštaraujantys CK įtvirtintai netesybų sampratai, o reikalavimas atlyginti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Netesybos turi atitikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiantt atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog delspinigių (1620 Lt) suma daugiau nei du kartus viršija suteiktos paskolos (750 Lt) dydį. Nors šalys sutartyje susitarė dėl šių netesybų mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, ir byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Be to, ieškovas neįrodė, jog būtų patyręs būtent tokio dydžio nuostolius (1620 Lt) dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo (CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į įsigaliojusias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas dėl pradelstų mokėjimų dydžio, teismų formuojamą praktiką dėl delspinigių dydžių, delspinigių dydį kituose bankuose, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas, taip pat į tai, jog ieškovas turėjo įvertinti prisiimamą riziką dėl sutarties nevykdymo, nustatydamas palūkanų (paskolos suteikimo komisinį mokesčio) dydį, delspinigių dydį mažina iki 0,05 procento už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Byloje nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku ieškovas patyrė didesnių nuostolių nei 0,05 procentų delspinigių vertinė išraiška, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog 1 procento dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ieškinio patenkinimas dėl tokio dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų tiek teismų praktikai, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Remiantis išdėstytais motyvais bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, iš atsakovo priteistina 81 Lt delspinigių (900 Lt grąžintina suma x 0,05 procento delspinigių už dieną x 180 dienų, už kurias skaičiuojami delspinigiai = 81 Lt). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CPK 178 str.).
Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai – 50 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš B. M. 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) paskolos, 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) paskolos suteikimo komisinio mokesčio, 81 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.