- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 2K-207/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Jonas Prapiestis, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 metų spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo :
M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį dvejiems metams laisvės apribojimo, per visą apribojimo laiką uždraudžiant bendrauti su nukentėjusia L. Š., išskyrus bendravimą klausimais dėl žalos atlyginimo ir įpareigojant per dvejus metus atlyginti nukentėjusiai L. Š. visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Civiliniai ieškiniai tenkinti ir priteista iš M. G. nukentėjusiai L. Š. 1020 Lt turtinei ir 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo 2006 metų rugsėjo 21 d. nutartis, kuria M. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą dėl bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindų, prokuroro, prašiusio skundą palikti nenagrinėtą, o kasacinį procesą nutraukti, paaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 5 d., apie 22.00 val., Kaune, Ekskavatorininkų g., prie namo Nr. 1, sudavė L. Š. du kartus kumščiu į veidą bei spyrė kojomis ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, krūtinės ląstos kairės pusės 10 šonkaulio lūžimą, t.y. nesunkiai sutrikdė L. Š. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 metų birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. p. nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kasatoriaus teigimu, jis buvo nuteistas vadovaujantis nukentėjusiosios L. Š. ir liudytojų V. L. ir D. M. parodymais, eksperimento protokolu ir teismo med. ekspertizių išvadomis. Nukentėjusioji L. Š. 2005 metų kovo 6 d. pareiškime nurodė, kad 2005 m. kovo 5 d., apie 22.00 val., ją užpuolė kasatorius, ranka smogė į veidą, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, o tada keikdamasis spyrė apie 5–6 kartus. Tuomet, anot liudytojų V. L. ir D. M., suspardęs L. Š., kasatorius pasišalino. Tačiau, kasatoriaus teigimu, liudytoja V. L., duodama parodymus 2005 m. balandžio 4 d., nenurodė, kad būtų mačiusi, kaip kasatorius sudavė jos mamai, o 2005 m. gegužės 11 d., akistatos su kasatoriumi metu, ji jau teigė, jog matė, kaip kasatorius sudavė jos mamai ir ją spardė. Liudytoja D. M., duodama parodymus, teigė, kad 2005 metų kovo 6 d. per langą pamatė, jog kasatorius spardo L. Š. į įvairias kūno vietas, tačiau, apklausiama 2005 m. balandžio 29 d., jau šito nepatvirtino. Taigi, kasatoriaus teigimu, liudytojų parodymuose yra prieštaravimų. Tam, kad patikrinti šių liudytojų parodymus ir pašalinti juose esančius prieštaravimus, 2005 m. birželio 8 d. buvo atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad, priešingai, nei teigė V. L., pro jos buto langą nebuvo įmanoma matyti įvykio. Tokius liudytojų parodymus ir eksperimento rezultatus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai laikė neginčijamai patvirtinančiais kasatoriaus kaltę. Liudytojų G. V., R. S., V. S., I. B. ir S. B. parodymus teismai laikė prieštaringais ir iš esmės jų neanalizavo, nors jie patvirtina, kad kasatorius nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be to, liudytojas S. B. vienareikšmiškai patvirtino, jog nukentėjusioji L. Š. į lauką išėjo tik po to, kai kasatorius su draugu jau buvo išėję. Liudytoja I. B., kasatoriaus ir nukentėjusiosios kaimynė, 2005 m. balandžio 20 d. parodė, kad kovo 5 d. buvo namuose ir pro durų akutę matė prie kasatoriaus durų buvusią L. Š., nors ji po to tą kategoriškai neigė ir teigė po sumušimų gulėjusi lovoje iki atvykstant greitajai med. pagalbai. Liudytoja I. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji yra konfliktuojanti asmenybė, konfliktuoja ir su kitais namo gyventojais, sukurdama nerealias situacijas, gali kerštauti. 2005 metų kovo 5 d., apie 22.00 val., ji buvo pristatyta į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninę ir ją apžiūrėjusi specialistė L. Karčiauskaitė konstatavo, kad L. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog krūtinės ląstos kairės pusės X šonkaulio lūžimas galėjo būti padarytas tiek suduodant tiesioginį smūgį, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Komisijinės teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad L. Š. padarytas kairiojo IX šonkaulio lūžimas, nors ankstesnėje specialisto išvadoje kalbama apie X šonkaulį. Suteikdamas išankstinę įrodomąją galią šiam ekspertizės aktui (Nr. EKG 24/06 (02), Kauno apygardos teismas ne tik suvaržė kasatoriaus teisę į gynybą, bet ir pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Gydytojai, po įvykio apžiūrėję L. Š., iškviesti ir apklausti nebuvo, todėl negalima buvo konstatuoti lūžimo. Atsižvelgiant į visa tai, kasatoriaus manymu, teismas buvo šališkas ir padarė esminius procesinius pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas paliktinas nenagrinėtas.
BPK 369 straipsnyje numatyta, kad bylos kasacine tvarka nagrinėjamos, jeigu:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
M. G. pateiktame skunde išdėstyti argumentai, kuriais kritikuojamos teismo išvados vertinant nukentėjusiosios bei liudytojų D. M. ir V. L. parodymus, teismo medicinos specialisto paaiškinimus ir tyrimo eksperimento duomenis apie nusikaltimo aplinkybes. Skunde išdėstytų argumentų nagrinėjimo dalykas yra bylos aplinkybių nustatymas, ištyrimas ir įvertinimas, o ne teisės taikymo aspektas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos aplinkybės tiriamos ir vertinamos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šių klausimų nagrinėjimui baudžiamasis procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams suteikia plačius procesinius įgaliojimus, tuo tarpu kasacinės instancijos teismas faktų klausimo nenagrinėja, nuosprendžiai ir nutartys tikrinami tik teisės taikymo aspektu. Argumentai dėl netinkamo Baudžiamojo ar Baudžiamojo proceso įstatymo taikymo skunde nebuvo išdėstyti, todėl skundas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. G. skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.