Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
1A-217-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49576-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49576-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugpjūčio 9 d. vagystė) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugpjūčio 23 d. vagystė) – laisvės atėmimo 10 (dešimties) mėnesių bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 (dešimties) MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) bauda. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2017 m. gruodžio 6 d.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirta.

AB „T.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. AB „T.“ naudai priteista 1101 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas vienas euras) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 9 d., 17.22 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į AB ,,T.“ salono patalpas, esančias prekybos centre „A.“, (duomenys neskelbtini), iš prekių stendo pagrobė 229 eurų vertės laikrodį ,,GAFIT BLAZE L BU Fitbit Blaze“, tuo AB ,,T.“ padarydamas 229 eurų turtinę žalą;be to, jis 2017 m. rugpjūčio 23 d., 16.50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjęs į AB ,,T.“ salono patalpas, esančias prekybos centre „A.“, (duomenys neskelbtini), iš prekių stendo pagrobė: dvi išmaniąsias apyrankes ,,GAFIT ALTA L BU Fitbit“, bendros 278 eurų vertės, 139 eurų vertės išmaniąją apyrankę ,,GAFIT ALTA L PR Fitbit“, 149 eurų vertės apyrankę ,,GAHU SBAND B3 LEA B3 Huawei“, 79 eurų vertės išmaniąją apyrankę ,,GASONY SWR12 HR BL Sony“, 39 eurų vertės išmaniąją apyrankę ,,GAXI MI BAND2 BL Xiaomi“, 29 eurų vertės išmaniąją apyrankę ,,GAHU SBAND BO BL Huawei“, 159 eurų vertės ausinuką ,,AHF 114884B BeatsX“, tuo AB ,,T.“ padarydamas 872 eurų turtinę žalą.Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo nusikaltimai - vagystės - buvo padaryti ne dėl naudos, bet dėl to, kad neturėjo kuo užsimokėti, jo materialinė padėtis sunki. Jis - romų tautybės asmuo, gyvena (duomenys neskelbtini), yra įgijęs tik aštuonių klasių išsilavinimą, jokios profesijos neturi, todėl jam sunku susirasti darbą, niekas nenori priimti dirbti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, pasižada, jog nusikalstamas elgesys daugiau nepasikartos. Pataisos namuose atlikinėti bausmę jau sudėtinga, nes, kaip romas, jis yra išskirtinis. Todėl prašoma sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą civilinio ieškovo AB „Telia Lietuva“ atstovas advokatas A. J. informuoja, kad civilinis ieškovas palaiko pateikto civilinio ieškinio reikalavimus, nuteistojo R. M. apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė prašo R. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Pažymėtina, kad šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. M. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių pagrobus svetimą, AB „T.“ priklausantį, turtą, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu. Todėl skundžiamas nuosprendis, nenustačius jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, peržiūrimas tik dėl R. M. paskirtos bausmės dydžio (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis R. M., prašydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl vienerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, t. y. sumažinti bausmės trukmę, apeliaciniame skunde nurodo argumentus - kad pripažino kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, jas padarė dėl sunkios materialinės padėties, norėtų įsidarbinti, tačiau jo niekas nepriima į darbą, nes yra romų tautybės. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytų nusikalstamų veikų bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvą ir tikslą, paties R. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Visoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikė dominuojančia, išskirtine individualizuojant bausmę.Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad R. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas asmeninės materialinės naudos. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto skundo teiginį, kad vogė, nes neturėjo lėšų pragyvenimui, jo nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).Teisėjų kolegija pažymi, jog vien aplinkybė, kad nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 123), nesuteikia pagrindo pripažinti įrodyta minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. R. M. yra darbingo amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), asmuo, duomenų, kad darbo galimybes jam ribotų turimos sveikatos problemos, bylos medžiagoje nėra, todėl ieškotis darbinio užimtumo ir tokiu būdu legaliai užsidirbti pragyvenimui ar grobti svetimą turtą, rizikuojant būti pagautam ir nuteistam, yra jo asmeninis pasirinkimas. R. M. taip pat nėra registruotas ir darbo biržoje. Apeliantas aiškina, kad turi įgijęs tik aštuonių klasių išsilavinimą, be to, yra romų tautybės, todėl jam sunku susirasti darbą. Šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi turima tautybė nė vienam asmeniui netrukdo mokytis bei įgyti konkrečią profesiją. Pasiryžimas siekti išmokti kokio nors amato yra paties asmens apsisprendimo reikalas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme R. M. pripažino, jog turėjo priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, gydėsi. Taigi, spręstina, kad nusikalstamų veikų padarymą daugiau lėmė turima priklausomybė nei itin sunki materialinė padėtis.Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu papasakojo esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Buvo įvertinti ir nuteistąjį, kaip asmenį, charakterizuojantys duomenys – anksčiau teistas šešis kartus (dauguma teistumų už turtinius nusikaltimus – vagystes), teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ne kartą teistas užsienio valstybėse – Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje (1 t., b. l. 42-63). 2017 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (1 t., b. l. 76-81) jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įpareigojant būti registruotam darbo biržoje bei per keturis mėnesius išdirbti keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Tačiau jau 2017 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 82-83) bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, konstatavus, jog nuteistasis nevykdo jam paskirtų įpareigojimų. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad R. M. buvo siūlyta įsidarbinti, tačiau jis šiais siūlymais nepasinaudojo, todėl buvo išregistruotas iš darbo biržos be teisės registruotis šešis mėnesius. Nusikaltimai, už kuriuos analizuojamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, padaryti 2017 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. jau žinant, kad teks atlikti 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau ir tai apelianto nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Todėl darytina išvada, jog tik izoliuotas nuo visuomenės jis gali pradėti taisytis ir keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną.BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016).BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors R. M. neneigė savo kaltės viso baudžiamojo proceso metu, tačiau savo noru apie padarytus nusikaltimus policijos pareigūnams nepranešė, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusio asmens AB „Telia Lietuva“ pareiškimą (1 t., b. l. 4-5). Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamu atveju padaryta 1101 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta ir net nepradėta atlyginti. Pirmosios instancijos teisme R. M. žadėjo padarytą turtinę žalą atlyginti pasiskolinęs pinigų iš Didžiojoje Britanijoje, Londone, gyvenančių šeimos narių, tačiau vien formalaus pažado nepakanka švelnesnės bausmės skyrimui, juo labiau, kad ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų aplinkybių nenustatyta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai laikėsi BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų, įvertino, jog antrąja vagyste yra padaryta tris kartus didesnė žala nei pirmuoju svetimo turto grobimu, todėl skyrė atitinkamai aštuonių ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Šios bausmės buvo pagrįstai bendrintos dalinio sudėjimo būdu bei teisingai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Apylinkės teismas pagrįstai taikė ir BK 64 straipsnio nuostatas, nes R. M. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam parinktas palankesnis bausmių bendrinimo būdas, t. y. dalinis bausmių sudėjimas, todėl dar labiau mažinti galutinės subendrintos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.Svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) klausimą nėra tikslinga, nes švelnus baudžiamumas nuteistajam teigiamo poveikio nedaro. Anksčiau R. M. buvo baustas laisvės apribojimo, arešto, baudos bausmėmis, jam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, jau minėta, nustatytų įpareigojimų apeliantas nevykdė, toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, todėl griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei jos atlikimo forma – realus bausmės atlikimas pataisos namuose, yra adekvati bei proporcinga padarytiems neteisėtiems veiksmams bausmė.Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad šioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, visos jos buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo. R. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas