Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (skolininkės) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal kreditorės D. K. Š. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės J. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas bei kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo įsakymo išdavimo procesas yra atskiras bylos nagrinėjimo procesas, kurio specifika pasireiškia ir tuo, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nėra pridedami (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas bei teismo įsakymo išdavimo klausimai išsprendžiami nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo įsakymo išdavimo procesas yra operatyvus bei pakankamai formalus, o ginčo kilimo klausimas iš dalies priklauso ir nuo skolininko atliekamų veiksmų, t. y. prieštaravimų pareiškimo. Taip pat pažymėtina ir tai, jog skolininko prieštaravimai yra reiškiami dėl teismo įsakymo bei sudaro pagrindą bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka kreditoriui per 14 dienų pareiškus ieškinį. Jeigu kreditorius per CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

12. Aptariamu atveju, pagal kreditorės pareiškimą, Vilniaus regiono apylinkės teismui 2025 m. birželio 26 d. išdavus teismo įsakymą, vėliau priėmus skolininkės prieštaravimus, kreditorei buvo nustatytas terminas pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pateikti ieškinį, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, taip kaip ir numato minėtos CPK 439 straipsnio nuostatos, tačiau kreditorė nustatytu terminu ieškinio nepateikė. Tokiu būdu, CPK 439 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kreditorės pareiškimą pagrįstai laikė nepaduotu, grąžino jį kreditorei, o priimtą teismo įsakymą panaikino. Taigi, naikinti skundžiamos nutarties šiuo atveju nėra jokio pagrindo, tuo pačiu atmetant ir apeliantės argumentus bei prašymą dėl pripažinimo, kad kreditorė pateikė aiškiai nepagrįstą reikalavimą, kadangi kreditorei taip ir nepareiškus ieškinio, jos reikalavimų (ne)pagrįstumas šiame procese ir negalėjo būti sprendžiamas, be to dar atkreipiant dėmesį, kad esant panaikintam teismo įsakymui, reikalavimai, susiję su kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumu, ir nesukelia materialinių teisinių pasekmių.

13. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė teismui pateiktuose prieštaravimuose be kita ko buvo pareiškusi prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, baudos kreditorei ir jos atstovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo, ir, kaip teisingai nurodo apeliantė, teismas, priimdamas šioje byloje procesinį sprendimą, kuriuo byla šiame procese kaip ir buvo užbaigta, dėl minėtų klausimų nepasisakė ir jų neišsprendė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į įstatyme numatytą galimybę priimti papildomą procesinį sprendimą. CPK 277 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Aptariamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, kai, priėmęs skolininkės prieštaravimus, vėliau priimdamas procesinį sprendimą dėl išduoto teismo įsakymo panaikinimo, teismas neišsprendė skolininkės pateiktų prašymų nei dėl baudos skyrimo, nei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kaip jau minėta, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, tačiau byla grąžintina pirmosios instancijos teismui išspręsti klausimą dėl papildomos nutarties (dėl minėtų neišspręstų klausimų) priėmimo.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

16. Skolininkės atskirojo skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, be kita ko atkreipiant dėmesį, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis) ir teismų praktiką advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023), todėl apeliantės patirtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą parengiant atskirąjį skundą net ir atskirojo skundo tenkinimo atveju negalėtų būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Skolininkės J. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti klausimą dėl papildomos nutarties (dėl skolininkės prieštaravimuose pateiktų neišspręstų klausimų dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) priėmimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.