Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei R. Ž., nuteistajam K. R., jo gynėjui advokatui V. G., specialistei D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. ir nubaustas 40 MGL, t.y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų, 1506,02 EUR) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ (JAR kodas duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir sutinkamai 2001-11-08 LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - LR BAĮ) (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. 2 d. nuostatomis (už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys), 16 str. 1 d. nuostatomis (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) bei 21 str. 1 d. nuostatomis (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), būdamas atsakingas už šios bendrovės apskaitos organizavimą, pažeidė Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719, 3 punkto nuostatas (Įmonės..<> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, bei 9 punkto nuostatas (Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu)- teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą) ir 2009-2010 metais neorganizavo privalomų metinių inventorizacijų, dėl ko bendrovės atsargų likučių sandėlyje apskaitos žiniaraščiuose nurodyti likučiai neatspindi tikro materialinių ir finansinių vertybių vaizdo.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė D. Č. patvirtino savo išvadas, tai ką sakė pirmosios instancijos teisme. Įmonės vadovas neorganizavo privalomų metinių inventorizacijų. Tai, kad dalis pažeidimų iš kaltinimo pašalinta, esminis pažeidimas išlieka, nes nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos. UAB „duomenys neskelbtini“ detalės buvo apskaitomos sumine apskaita, t. y., kai turimo turto vertė yra išreikšta pinigine išraiška verte, o ne kiekiu. Atliekant patikrinimą, dėl inventorizacijos neatlikimų ar netinkamo jų atlikimo negalėjo nustatyti, ar tikrai tiek už tokią sumą buvo likučio metų gale, kiek yra apskaityta apskaitoje. Atlikdama patikrinimą ji suabejojo buhalterinių apskaitos dokumentų teisingumu, kuriuose buvo nurodytas detalių likutis, ji tiesiog neturėjo su kuo jų sulyginti, nes nebuvo inventorizacijos. Inventorizacijos apraše likučiai būna įvertinti kiekiu ir suma, ir šias sumos paprastai sulyginamos su apskaitoje apskaityta suma. Inventorizacijos dokumentas privalo būti surašytas. Turėjo būti surašytas aprašas, patvirtintas vadovo, kuriame įvertinti detalių kiekiai ir kiekinė bei piniginė išraiška. Kadangi nebuvo vedama kiekinė apskaita, tai detalės buvo nurašytos tik metų gale sumiškai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonė gali pasirinkti apskaitos vedimo būdą, bet jis turi būti aiškus, palyginamas, tinkamas ne tik vidaus, bet ir atėjus specialistams, kad galėtų pasidaryti kažkokias išvadas, atlikti analizes iš jos. Suminė apskaita yra pakankama, kad išorinis vartotojas VMI galėtų matyti reikiamus duomenis, tačiau privaloma metinė inventorizacija. Jei įmonė kiekinės apskaitos neveda metų eigoje, o veda tik suminę apskaitą, tai metų gale inventorizacijos aprašas yra pagrindas nurašyti sunaudotas detales į sąnaudas. Nežiūrint į tai, kad šioje įmonėje buvo suminė apskaita, metų gale privalėjo būti inventorizacija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Nėra jokių išimčių.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įstatymus pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai, pagrįstai kaltinamojo K. R. veiksmus iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 str. 1 d. nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Šios nusikalstamos veikos objektas – buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, papildomas – valstybės finansiniai interesai. Aplaidaus apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (sąskaitos-faktūros, kasos čekiai ir pan.), ir apskaitos registras – apskaitos dokumentų pagrindu parengta ūkinių operacijų arba ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (didžiosios knygos, žurnalai-orderiai, analitinės apskaitos knygelės ir pan.)

Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad kaltinamasis pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, todėl K. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 223 str. 1 d.

Pagrindiniais argumentais, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumas, K. R. nurodo tokius nuosprendžio trūkumus kaip, kad apylinkės teismas nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus ir jų reikalavimus kaltinamasis pažeidė, taip pat nenustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t.y. nenustatyti šios veikos padariniai, taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog „dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 nenurodė apie kokią dalį; kokių, kam ir kokio dydžio ir struktūros įsipareigojimų negalima nustatyti; kurio konkrečiai turto negalima nustatyti ir dėl kokių konkrečių pažeidimų. Kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka, nes skundžiamame nuosprendyje yra nuorodos į LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - LR BAĮ) (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. 2 d., 16 str. 1 d. bei 21 str. 1 d. nuostatas. Taip pat į Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719, 3, 9 punktų nuostatas, nurodyta, kad įmonės vadovas 2009-2010 metais neorganizavo privalomų metinių inventorizacijų, dėl ko bendrovės atsargų likučių sandėlyje apskaitos žiniaraščiuose nurodyti likučiai neatspindi tikro materialinių ir finansinių vertybių vaizdo. Ir šio neveikimo pasekmė yra tai, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pirmos instancijos teismas šias savo išvadas pagrindė apelianto duotais paaiškinimais teisme, kurie iš esmės atitinka specialisto išvadą ir specialistės duotus paaiškinimus teisme.

Pats apeliantas pripažino, kad neinventorizavo įmonės turto, tačiau teigia, kad byloje nenustatyti kiti būtini objektyvieji požymiai – padariniai. Apelianto nuomone, inventorizacija reikalinga, kai nustatomas materialinių vertybių trūkumas, nes tik tinkamai įforminti inventorizacijos dokumentai vėliau būtų pagrindu išieškoti žalą dėl materialinių vertybių trūkumo iš materialiai atsakingų asmenų. Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad 2009 ir 2010 metų pabaigoje automobilių detalės natūroje būdavo sutikrinamos su sandėlyje prie jų laikomomis įsigijimo dokumentų (pirkimo PVM sąskaitų faktūrų) kopijomis ir 2009 ir 2010 metais automobilių detalių trūkumų sandėlyje nenustatyta, todėl 2009 ir 2010 metų pabaigoje nebuvo pagrindo keisti buhalterinėje apskaitoje apskaitytos automobilių detalių sumos. Todėl apeliantas daro išvadą, jog jis organizavo privalomas metines inventorizacijas, išskyrus tai, kad inventorizacijos nebuvo įforminamos įsakymais ir jų rezultatai nebuvo fiksuojami inventorizavimo aprašuose.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2006). LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis reikalauja iš ūkio subjektų apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Kaip jau minėta, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė D. Č., davė išvadą, jog pasekmė tai yra tai, kad negalima patikrinti tai, kas nustatyta patikrinimo aktu, t.y. iš dalies negalima nustatyti bendrovės komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė taip pat paaiškino, kad privaloma metinė inventorizacija yra labai svarbi, siekiant įvertinti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius, struktūrą. Atliekant patikrinimą UAB „duomenys neskelbtini“, dėl inventorizacijos neatlikimų ar netinkamo jų atlikimo negalima buvo nustatyti, ar tikrai tiek už tokią sumą buvo likučio metų gale kiek yra apskaityta apskaitoje, nes nebuvo galimybės sulyginti su inventorizacijos metu atlikta kiekine apskaita. Paaiškino, kad buhalteriniai apskaitos dokumentai tik apskaito, tačiau metų gale tam, kad įvertinti visą turtą, įmonės vadovas privalo atlikti metinę inventorizaciją, suinventorizuoti visą turtą ir sulyginti su apskaitos dokumentais apskaityta pinigine išraiška, ar atitinka. Dėl inventorizacijos nebuvimo, patikrinimo metu detalių nebuvo galima identifikuoti, specialistė neturėjo su kuo sulyginti duomenų, apskaitytų apskaitoje, ir patikrinti ar jie teisingi.

Taigi, K. R., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir atsakingu už inventorizacijų organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą( Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719 9 punktas), privalėjo organizuoti inventorizaciją, nes Inventorizacijos taisyklės ūkio subjektams nenumato jokių išimčių dėl jos galėjimo neatlikti. Inventorizacijos tikslas yra įvertinti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius, struktūrą, tačiau jos neatlikus atsirado padariniai - specialistė negalėjo iš dalies nustatyti UAB „Autosara“ komercinės – ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nebuvo galima iš dalies išsiaiškinti, ar įmonės apskaita tvarkoma tiksliai, teisingai ir pakankamai, ar esamuose apskaitos finansiniuose dokumentuose informacija yra objektyvi ir palyginama. Specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių. Specialistė duodama paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu besąlygiškai patvirtino savo abiejuose pateiktose patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes, jos duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, visiškai atitinkantys kitus byloje esančius duomenis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nei specialistės išvadose nustatytomis aplinkybėmis, nei jos paaiškinimais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Įvertindamas šias specialistės išvadas ir kitus faktinius duomenis žemesnės instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamais pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl to negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31.

Apeliantas netinkamą BK 223 straipsnio 1 dalies taikymą grindė tuo, kad, pasak jo, padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai yra formalūs, nes įmonės buhalterinės apskaitos neiškreipė, inventorizacija faktiškai buvo atliekama tik nebuvo tinkamai įforminta, t. y. nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nors apeliantas ir teigia, kad inventorizacijos faktiškai buvo atliekamos, tik jos nebuvo įformintos ir tai tvirtino teisme apklausti liudytojai, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu situacijos nekeičia. Įmonėje pasirinkta suminė apskaita nėra pakankamai informatyvi, todėl tokiu atveju, inventorizacijos organizavimas ir atlikimas buvo būtina sąlyga ( specialistės paaiškinimai teisme, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, Inventorizacijos taisyklių 3 ir 9 punktai). Inventorizacijos atlikimo duomenys privalo būti fiksuojami dokumentuose, kurie atitinkamai privalo būti saugomi įmonėje. Priešingu atveju patikrinti ar jos buvo atliekamos įmonėje remiantis vien įmonės dirbančių liudijimais, negalima. Kadangi K. R. veika pasireiškė ne tik formaliu jam inkriminuotų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, o kilo patikrinimo aktais nustatyti pavojingi padariniai, nėra pagrindo pripažinti, kad jo veiksmai gali būti vertintini tik kaip administracinis teisės pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.