- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- A15.-1113-322/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00089-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. birželio 20 d., 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 2-3).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad nustatyti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai papildomai tirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atitinkamai ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardinti nusižengimai, už kurių padarymą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.
Teismui pateiktoje medžiagoje nėra valstybės įmonės Regitra duomenų apie transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką. Tik tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta (b. l. 4), kad transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso A. B. sūnui, kuris buvo informuotas apie privertinai nutransportuotą automobilį į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad transporto priemonės savininkas buvo informuotas apie padarytą administracinį nusižengimą, policijos pareigūno paskirtą jo nagrinėjimo teisme datą ir laiką, nėra nurodyta automobilio savininko gimimo datos, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso. A. B. sūnus, jei jis administracinio nusižengimo padarymo metu buvo transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nėra apklaustas ar perleisdamas turtą pažeidėjui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Be to, byloje nėra pridėta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios būtų matyti, kam priklauso transporto priemonė „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje nėra ir administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. paaiškinimo kokiu pagrindu jis nusižengimo metu valdė transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kas šio automobilio faktinis savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 427 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ir už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 12-15) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. buvo nubaustas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du pažeidimai), 424 straipsnio 4 dalį. 2019 m. kovo 17 d. priimto nutarimo esmėje nurodyta, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas apie fizinį, iš kurio būtų matyti asmens teistumo istorija, kadangi ANK 427 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ir asmeniui turinčiam neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę.
Pažymėtina, kad protokole nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) – yra netikslus, nes nėra nurodyta gatvės pavadinimo ir namo numerio (b. l. 2).
Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti nei administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nei teismui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byla teismui pateikta netinkamai parengta, šioje administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, kurių pašalinti nagrinėjant bylą teisme nėra galimybės, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, todėl bylos medžiaga grąžintina administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai – Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, grąžinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo dienos gali būti gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.