Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lekmodus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti atsakovui atsakomybę dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t. y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Lekmodus“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-1594-796/2016). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Bendra kreditorinių įsipareigojimų suma 5021,95 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakingu asmeniu buvo atsakovas. Jis, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Lekmodus“, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 5021,95 Eur (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratorei neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už iki bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Lekmodus“ susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 5021,95 Eur. Finansinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti įmonės vadovas – atsakovas D. S.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteistina 113,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. S. 5021,95 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5021,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lekmodus“.

Priteisti iš atsakovo D. S. 113,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.