Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-108-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
2S-108-577/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Trečiasis asmuo
B. B., A. P., G. Š.
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, Z. T., V. B.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-108-577/2012Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų B. B., A. P., G. Š. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, Z. T., V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apskrities viršininko administracijos sprendimo iš dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pripažinimo, atsakovių Z. T., V. B. priešieškinį ieškovei J. S., tretiesiems asmenims B. B., A. P., G. Š. dėl apskrities sprendimo ir įsakymo, valdybos potvarkio, sandorio ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiųjų asmenų A. P., B. B., G. Š. savarankišką reikalavimą ieškovei J. S., atsakovėms Z. T., V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl apskrities viršininko sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji su motina T. S. iki jos mirties 1999-07-16 buvo šeimos nariai, pripažinti negaliojančiu 1999-03-05 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 38-5308 dalyje dėl T. S. priklausančios 0,44 ha namų valdos žemės (asmeninio ūkio žemės dalis) perdavimo A. S. kaip grąžintinos žemės, pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės N. L. išduotą 2006-10-13 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 10715, dalyje dėl 0,22 ha namų valdos žemės paveldėjimo, V. B. ir Z. T., bei pripažinti jai paveldėjimo teises į 0,22 ha buvusios T. S. namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Atsakovė priešieškiniu prašė panaikinti 2000 m. gegužės 22 d. Alytaus AVA sprendimą Nr. 38-8772, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti 2000 gegužės 22 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 38-566 dalyje, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 5,30 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,01 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinant 2000-05-22 įsakymo Nr. 38-566 priedo 2 eilutę; panaikinti Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 44,0 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 priedo 42 eilutė); pripažinti negaliojančia 1993-04-06 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-183, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); panaikinti 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5717M, kuriuo A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tretieji asmenys A. P., B. B., G. Š. savarankišku reikalavimu prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 38-5308 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S.” dalyje dėl 0,44 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 3880-0002-0002, esančio (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-02-09 nutartimi trečiųjų asmenų A. P., B. B., G. Š. savarankiškus reikalavimus, jiems neatvykus į 2011-02-09 teismo posėdį, paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys atskiruoju skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jų pareiškimą paliko nenagrinėtą dėl to, kad jų atstovas 2011-02-09 neatvyko į teismo posėdį. Trečiųjų asmenų atstovas su A. P. 2011-01-15 sudarė atstovavimo sutartį, tačiau atstovas dar 2011-01-10 buvo sudaręs atstovavimo sutartį su K. P., todėl 2011-02-09 vyko į teismo posėdį Druskininkų miesto apylinkės teisme. A. P. 2011-02-01 išsiuntė Varėnos rajono apylinkės teismui faksogramą, o kitą dieną – paštu prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi trečiųjų asmenų atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje. Teismas prieš savaitę buvo informuotas apie atstovo neatvykimo priežastį. Teismui palikus trečiųjų asmenų pareiškimą nenagrinėtą, į teismo posėdį neatvykęs liudytojas P. B. tapo nereikalingas tik dėl to, kad jis buvo kviestas trečiųjų asmenų, nors jo apklausos norėjo ir ieškovas. Apeliantai pažymi, kad teismas, palikdamas jų pareiškimą nenagrinėtą, buvo jų atžvilgiu nelojalus, kadangi 2011-01-10 teismas atidėjo bylos nagrinėjimą kitai datai dėl to, kad Varėnos rajono savivaldybės atstovė nesusipažino su byla. Apeliantai nurodo, kad civilinė byla išnagrinėta be jų reikalavimo, neapklausus liudytojų ir nesant byloje Alytaus apskrities archyvo 2010-12-07 atsakymo Nr. (7.11)A-1092 su prie jo pridėtais 8 lapais priedų dokumentų, susijusių su šia byla, taip pat neįvertinus kitų apeliantų įrodymų byloje. Palikęs reikalavimą nenagrinėtą teismas faktiškai išsprendė trečiųjų asmenų reikalavimą, kadangi priešieškinio patenkinimo atveju atims galimybę į jų reikalavimo patekinimą.

Atsiliepimas

Ieškovė J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad 2011-02-09 vykusio teismo posėdžio metu atidėti bylos nagrinėjimą prašė ieškovės ir atsakovės atstovės, atsakovės Z. T., V. B. bei jų atstovė. Trečiųjų asmenų pareiškimas yra susijęs su ieškinio dalimi bei atsakovių priešieškiniu, todėl prašo suteikti tretiesiems asmenims teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, kadangi Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nutartis turėtų būti panaikinta ir klausimas perduotas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovės Z. T. ir V. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad bylos nagrinėjimas buvo kelis kartus atidėtas byloje dalyvaujančių asmenų prašymu; mano, jog teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias bylos vilkinimui. Apeliantų atstovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką, o A. P. prašyme dėl bylos nagrinėjimo nėra nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis, išskyrus atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Neatvykimas dėl atstovo užimtumo kitose bylose paprastai nėra laikoma svarbia priežastimi. Dėl liudytojo P. B. atsakovės nurodo, kad jį apklausti prašė tretieji asmenys, teismo šaukimas jų nurodytu adresu nebuvo įteiktas, todėl nebuvo galimybės jo apklausti teismo posėdyje. Be to, apeliančių pareikštas reikalavimas yra analogiškas ieškovės J. S. reikalavimui, todėl toks reikalavimas byloje buvo sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, prašo nutartį palikti nepakeistą, o trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys bei trečiojo asmens A. P. atstovas V. Tučkus į teismo posėdį 2011-02-09 neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą apeliantės buvo informuotos tinkamai. Trečiojo asmens A. P. atstovas advokatas V. Tučkus pateikė faksogramą, kad negali dalyvauti teismo posėdyje dėl dalyvavimo kitoje byloje, kitame teisme. Pagal faksu pateiktą atstovavimo sutartį advokatas V. Tučkus sudarė sutartį atstovauti A. P.. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus: A. P., B. B., G. Š. - pateikė rašytinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato V. Tučkaus dalyvavimo kitoje byloje. Atsakovė ir jos atstovė neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmos instancijos teismas trečiųjų asmenų pareiškimą paliko nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus paliko nenagrinėtą dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys ir trečiojo asmens A. P. atstovas. Pagal CPK nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d. (2002-02-28 įst. Nr. IX-743 red.)), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba, jei to prašo atsakovas, priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Tačiau pagrindinis civilinio proceso tikslas – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1077/2009; 2009-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1324/2009; ir kt.).

Pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatas teismas privalo atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu ieškovas ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyksta bei ieškovui ar jo atstovui nėra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Kai minėta aukščiau paminėta, jeigu ieškovui ar jo atstovui apie posėdį pranešta tinkamai, ieškovo ar jo atstovo prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymas nustato, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuostata, kad anksčiau išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti minėtas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras, konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-151/2007). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai A. P. atstovo advokato V. Tučkaus neatvykimo priežastį – užimtumą kitoje byloje – laikė nesvarbia neatvykimo priežastimi. Pažymėtina, kad advokatas atstovavimo sutartį su trečiuoju asmeniu A. P. sudarė 2011-01-10, su civiline byla susipažino 2011-01-19, todėl manytina, kad nuo tada advokatas jau žinojo apie 2011-02-09 vyksiantį teismo posėdį. Advokatas, žinodamas, kad minėtą dieną negalės dalyvauti teismo posėdyje, turėjo apie tai pranešti atstovaujamajai A. P. ir suteikti kvalifikuotą pagalbą, t.y. paaiškinti jo nedalyvavimo teismo posėdyje galimas pasekmes, o būtent tai, kad apeliantų pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas, ir paaiškinti, kad atstovaujamoji gali sudaryti sutartį su kitu atstovu. Todėl nepagrįstas trečiųjų asmenų argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog advokatas anksčiau buvo sudaręs atstovavimo sutartį su K. P. ir to pasėkoje dalyvavo atstovaujamojo teismo posėdyje Druskininkų miesto apylinkės teisme. Tuo pačiu pagrindu teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, kad A. P. iš anksto teismą informavo apie tai, kad atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje.

Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad tretieji asmenys A. P., B. B. ir G. Š. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, palaikydamos advokato V. Tučkaus poziciją. Teismas pažymi, kad atstovavimo sutartis sudaryta tik tarp A. P. ir advokato V. Tučkaus, todėl darytina išvada, kad tretieji asmenys (B. B. ir G. Š.) teismui pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nenurodė svarbių neatvykimo priežasčių ir nepridėjo jokių dokumentų, pateisinančių jų neatvykimą.

Kiti trečiųjų asmenų atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs trečiųjų asmenų ir advokato prašymus bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovės neprašė priimti sprendimą už akių, byla nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, trečiųjų asmenų pareiškimą paliko nenagrinėtą. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant teisėtą ir pagrįstą Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-09 nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič