- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-01
- Bylos Nr.
- 2-607
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė (pran.), Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Romelina“
- Ieškovas
- G.Z., D.R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Romelina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-216-260/2005 pagal ieškovų G.Z. ir D.R. uždarajai akcinei bendrovei ,,Romelina“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai G.Z. ir D.R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB ,,Romelina“ neturtinei žalai atlyginti kiekvienam po 300 000 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 29 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 24-1-1034-04 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimo.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas bankų sąskaitose ir kitą turtą, paskirti atsakovo turto administratorių. Nurodė, kad atsakovas baigia iššvaistyti įmonės turtą, kad išvengtų ieškovams padarytos žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 3 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB ,,Romelina“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 600 000 Lt, pavedant ieškovų pasirinktam antstoliui tokį turtą surasti ir areštuoti, uždraudžiant atsakovui areštuotąjį turtą parduoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti, tačiau paliekant areštuotąjį turtą naudotis atsakovui. Nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas savo turtą baigia iššvaistyti, tačiau ir atsakovas, teismui paprašius, nepateikė duomenų apie tai, kokį turtą jis yra pardavęs bei įgijęs po ieškinio pateikimo teismui. Teismas atsižvelgdamas į ieškovų reikalavimo dydį ir tą aplinkybę, jog tyrimas baudžiamojoje byloje užsitęsė, padarė išvadą, jog tikslinga iš dalies patenkinti ieškovų prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas galėdamas savo turtu disponuoti laisvai, turi galimybę išvengti galimai būsimo atsiskaitymo su ieškovais, tai yra teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Romelina“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad atsakovas galėdamas savo turtu disponuoti laisvai, turi galimybę išvengti galimai būsimo atsiskaitymo su ieškovais, nėra pagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, jog UAB ,,Romelina“ ruošiasi iššvaistyti savo turtą ar įmonės finansinė būklė blogėja. Byloje pateikti UAB ,,Romelina“ duomenys (pelno nuostolio ataskaita, balansai) patvirtina, jog įmonė pelningai vykdo veiklą.
2. Ieškovų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra akivaizdžiai neteisėtas, todėl teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo vertinti ieškovų reikalavimo dydžio.
3. Teismas priimdamas nutartį nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimas baudžiamojoje byloje užsitęsė. Tyrimo baudžiamojoje byloje vykdymo terminas ir UAB ,,Romelina“ veikla bei galimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas ar tapimas nebeįmanomu yra nesusiję.
4. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas baigia iššvaistyti įmonės turtą.
5. Teismas neteisingai nurodė, kad UAB ,,Romelina“ nepateikė teismui duomenų apie tai, kokį turtą įmonė yra pardavusi bei įsigijusi po ieškinio pateikimo teismui. Atsakovas pateikė teismui ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodyta, kokį ilgalaikį turtą įmonė valdo ir kada jis yra įgytas. Bendrovės ilgalaikio turto pokyčiai matyti ir iš pateiktų bendrovės balanso ir pelno nuostolių ataskaitos.
6. UAB ,,Romelina“ pagrindinė veikla – statybos ir nekilnojamojo turto pardavimas. Įmonės nekilnojamojo turto areštas iš esmės stabdo jos veiklą, įmonė negali gauti planuotų pajamų iš įprastinės veiklos, dėl ko ji gali patirti didelius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo teisės principams.
Atsiliepimas
Ieškovai G.Z. ir D.R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos teisinė sistema grindžiama LR Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, kuris reiškia, kad turi būti užtikrinamas visų asmenų lygiateisiškumas. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus.
Civilinėje teisėje ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas - užkirsti kelią skolininkui išvengti skolos mokėjimo, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą teisme, ir tai garantuotų galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, todėl čia ypač svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, Šveicarijos įmonė ,,Apatit Fertilizers S.A.“ v AB ,,Lifosa“, civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, bylos kategorija 124).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas bankų sąskaitose ir kitą turtą, motyvuodami tuo, jog atsakovas baigia iššvaistyti įmonės turtą, tačiau tokius motyvus pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškinys teismui paduotas 2004 m. gruodžio 23 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas būtų perleidęs savo turimą turtą. Atsakovo teismui pateikti duomenys apie įmonės finansinę būklę, patvirtina, kad UAB ,,Romelina“ yra pelningai veikianti statybos įmonė, pagal UAB ,,Romelina“ pelno (nuostolių) ataskaitą laikotarpiu 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. birželio 30 d. įmonė turėjo 263 897 Lt pelno. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta aplinkybė, kad atsakovas pardavinėja turtą, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamojo turto pardavimas ir yra pagrindinė bendrovės veikla. Todėl ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas iššvaistys savo turtą.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju ne tik kad nepasieks šiam institutui keliamo tikslo – užtikrinti, jog būsimas palankus ieškovui sprendimas būtų įvykdytas, bet priešingai, negalint bendrovei valdyti savo pagrindinės veiklos, gali privesti ją prie bankroto ir tuo apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nutartimi taikytas areštas 600 000 Lt atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui reikštų, kad atsakovas neturėtų galimybės vykdyti ūkinės veiklos, ir tai galėtų sukelti įmonei neigiamas ekonomines pasekmes, todėl daro išvadą, jog tokios teismo nutartimi taikytinos ieškinio užtikrinimo priemonės neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams, pažeidžia LR Konstitucijoje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtiną teisingumo bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti.