Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai sudarant sutartį dėl pensijos kaupimo II pensijų kaupimo pakopoje, galiojo Lietuvos Respublikos Pensijų sistemos reformos įstatymas, kuris nustatė valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomo dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą ir pagrindinius principus. Šiai bylai aktualios Pensijų reformos įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1215, redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatos, kuriose nurodytos asmenų mokėtinų pensijų įmokų dydžiai ginčo laikotarpiu. Minėto įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5procento, 2005 metais - 3,5 procento, 2006 metais - 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. - 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. - 2 procentai, 2012 metais — 1,5 procento, 2013 metais – 2,5procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto už praeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto už praeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.

Nuo pareiškėjos, kaip II pensijų kaupimo pakopos kaupimo dalyvės, buvo vykdomi mokėjimai į II pakopos pensijų fondą nuo pareiškėjos draudžiamųjų pajamų būtent aukščiau nurodyta tvarka.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių Pensijų įstatymas) (1994 m. liepos 18 d. Nr. I- 549, redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 9 punktu, aktualios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir pabrėžia, kad pagal Pensijų įstatyme išdėstytą teisinį reglamentavimą, apskaitos vienetai turėtų būti nustatomi ne pagal asmens draudžiamąsias pajamas, bet pagal priskaičiuotų ir (ar) sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydį, kaip tai nurodyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje: apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtu ir (ari už ii priskaičiuotu pensijų socialinio draudimo įmoku suma riki 2018 m. gruodžio 31 d. - neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kuria per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatyta pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamu metu valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau - vidutinis darbo užmokestis).

Atsakovas pareiškėjai apskaitos vienetus paskaičiavo pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnį. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos paklausimus dėl pareiškėjai priskaičiuotos pensijos dydžio, pateikė dokumentą „Dydžio AVI ir AV2 apskaitos vienetams, įgytiems iki 2017-12-31 nustatyti apskaičiavimas“ kuriame grafoje „Nesumažinti dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ duomenys laikytini dydžiu AVI, o grafoje „Sumažinti dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ nurodyti duomenys laikytini dydžiu AV2. Sulyginus šiose grafose paskaičiuotus dydžius akivaizdžiai matyti, jog atsakovo paskaičiuoti apskaitos vienetai AV2 nuo 2004 iki 2017 metų ženkliai mažesni nei AVI - kai kuriais metais net iki 50 proc. Atsakovo pateiktame dokumente „Apskaitos vienetai, įgyti iki 2017-12-31, apskaičiuoti pagal dydžius AVI, AV2“ nurodyta, kad dydžių apskaitos vienetams nustatyta suma, apskaičiuota neatsižvelgiant į dalyvavimą pensijų kaupime (AVI) - 61,8069, o dydžių apskaitos vienetams nustatyti suma, apskaičiuota atsižvelgiant į dalyvavimą pensijų kaupime (AV2) - 49,1268“. Akivaizdu, kad dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje apskaitos vienetų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

Socialinio draudimo pensijų įstatyme yra dvi teisės normos apibrėžiančios du skirtingus apskaitos vienetų skaičiavimo būdus, t. y. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnis ir 51 straipsnis.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisingai taikė įstatymą. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnis, 12 straipsnis apibrėžia, jog individuali pensijos dalis apskaičiuojama pagal sumokėtas draudžiamąsias įmokas, o ne pagal draudžiamąsias pajamas. Neteisingas įstatymo normos taikymas lėmė tai, kad pareiškėjai be pagrindo buvo sumažinti apskaitos vienetai. Atsakovas vertino ne pareiškėjos sumokėtas socialinio draudimo įmokų dydį, bet jos draudžiamąsias pajamas ir jas daugino iš dalyvių daugiklio (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 priedas), kuris reikšmingai sumažino pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydį, o tuo pačiu - apskaitos vienetų skaičių.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnis nustato du skirtingus apskaitos vienetų skaičiavimo metodus dalyvaujantiems II pensijų kaupimo pakopoje. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytame skaičiavimo metode nėra įtrauktas kaupimo daugiklis ir apskaitos vienetai skaičiuojami nuo visų draudžiamųjų pajamų, jas padalijant iš sukaupto darbo stažo. Tačiau minėto straipsnio 4 dalis, pagal kurią pareiškėjai buvo paskaičiuoti apskaitos vienetai, nustato, kad apskaitos vienetai iki 2018 m. sausio 1 d. skaičiuojami asmens draudžiamąsias pajamas dauginant iš kaupimo dalyvių daugiklio, kuris šias pajamas ženkliai sumažina, ir tik po to iš asmens darbo stažo.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; šis principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2022 m. liepos 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT90-N9/2022).

Minėtas skirtingas teisinis reguliavimas asmenims, kaupiantiems II pensijų kaupimo pakopoje, kelia pagrįstas abejones dėl tokio teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai. Pareiškėja tiek iki 2018 m. sausio 1 d., tiek po 2018 m. sausio 1 d. dirbo, nuo jos draudžiamųjų pajamų buvo atskaitomos socialinio draudimo pensijos įmokos ir kiti mokesčiai. Pareiškėja turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, jog individualioji senatvės pensijos dalis bus skaičiuojama vienodai, nevertinant tų pačių faktų skirtingai ir nediferencijuojant asmenų, esančių vienodoje padėtyje.

Kaupti papildomai pensijos daliai privačiuose pensijos fonduose buvo skatinama per visuomenines informavimo priemones, pabrėžiant, jog toks papildomas kaupimas suteiks asmenims galimybę geriau apsirūpinti senatvėje, tokiu būdu pajamos galėtų būti didesnės, nei asmuo gautų vien tik iš valstybinio socialinio draudimo. Laikotarpiu nuo 2004 iki 2017 metų iš valstybės institucijų nebuvo jokių žinių, jog senatvės pensijos dalies kaupimas II pensijų pakopoje galėtų neigiamai įtakoti, t. y. sumažinti senatvės pensijos dydį. Per visuomenės informavimo priemones buvo skelbiama, jog dėl pensijų kaupimo II pakopoje kaupiantiems asmenims socialinio draudimo senatvės pensijos dalis sumažėtų tik nežymiai, t. y. tiek procentų, kiek yra pervedama į pensijų fondą nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Tokį sumažinimą reglamentavo Pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnis, nustatęs, kad dalyviams valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį (dalyvis - asmuo, pagal Pensijų reformos įstatymą pasirinkęs kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėje ir su pensijų kaupimo bendrove sudaręs pensijų kaupimo sutartį (Pensijų reformos įstatymo 1 straipsnio 2 d. )). Tačiau, akivaizdu, kad pareiškėjos, kaupusios II pensijų pakopoje laikotarpiu nuo 2004 iki 2018 metų, senatvės pensijos dydis buvo mažinamas ne proporcingai atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą įmokos dalį.

Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, pareiškėjai socialinio draudimo senatvės pensijos dydis galėjo būti mažinamas tiek procentų, kiek pagal Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatas buvo pervedama kiekvienais kalendoriniais metais į II pakopos pensijos fondą papildomai pensijos daliai, tačiau atsakovas pareiškėjos pensijos dydį sumažino visiškai nevertindama sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir įmokų II pakopos pensijų kaupime.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisingai taikė įstatymą ir neteisingai paskaičiavo apskaitos vienetus, kurie turėjo įtakos neteisingam pensijos dydžiui.

Pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – ir stažas) laikotarpiai, buvę iki 1993 m. gruodžio 31 d., įrodomi darbo knygelėmis ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais. Stažas, įgytas nuo 1994 m. sausio 1 d., bei tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokos ir draudžiamosios pajamos įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis (Nuostatų 6.5 papunktis). Apskaitos vienetai apskaičiuojami pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 11 ir 51 straipsniai), ir pagal asmens nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnis).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-126498 pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) paskirta 629,84 Eur dydžio senatvės pensija. Pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos iki senatvės pensijos skyrimo mėnesio įgytą 40,0805 m. trukmės stažą bei 71,12 apskaitos vienetų skaičių (iš jų 61,14 apskaitos vienetai, įgyti iki 2017 . gruodžio 31 d., ir 9,98 apskaitos vienetai, įgyti nuo 2018 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, kad apskaičiuojant stažą ir įgytų apskaitos vienetų skaičių buvo atsižvelgta į visus įrašus darbo knygelėje, į draudžiamąsias pajamas, turėtas 1994 – 2017 metais, bei į laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (pensijos skyrimo mėnesio) sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą.

Pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nuo 2004 m. pareiškėja dalyvauja pensijų kaupime, todėl iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgyti 61,14 apskaitos vienetai apskaičiuoti sekančiai: [49,1268 (AV2) + (61,8069 (AV1) : 23,7639 (S1)) x 11,2472 (S2)] x 0,78.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio įgyti 9,98 apskaitos vienetai apskaičiuoti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

VSDFV dėl pareiškėjos klausimo „iš ko susideda kaupimo dalyvių daugiklis“ 2023 m. vasario 23 d. sprendime Nr. (18.2E) I-2238 paaiškino, kad kaupimo dalyvio daugikliai, iš kurių yra dauginamos atitinkamų metų jos, kaip asmens, pasirinkusio dalyvavimą pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, draudžiamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojamas AV2 dydis apskaitos vienetams, įgytiems iki 2017 m. gruodžio 31 d., nustatyti, yra nurodyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 priede. Fondo valdyba kartu pažymėjo, kad šių dydžių, kaip atitinkamų metų dydžio c, iš kurio buvo dauginamas (atitinkamai mažinamas) asmenų, dalyvavusių pensijų kaupime, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiavimas buvo reglamentuotas iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Dydis c buvo apskaičiuojamas pagal formulę c = (tp – tk) / tp. Joje: tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu; tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo patvirtinti keli kaupiamosios pensijų įmokos tarifai, buvo taikomi atskirais laikotarpiais atitinkamai apdraustųjų asmenų kategorijai patvirtinti tarifai, o šių asmenų metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuojamas iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

VSDFV pabrėžia, kad asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d., apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas reglamentuotas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnyje. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų, įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2. Tačiau Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas asmenims, kurie pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą buvo pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupime. Taigi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas asmenims, nepasirinkusiems dalyvavimo pensijų kaupime, o asmenims, kurie buvo pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupime, apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas reglamentuotas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnis nustato du skirtingus apskaitos vienetų skaičiavimo metodus dalyvaujantiems II pensijų kaupimo pakopoje, nepagrįsti.

Nėra ginčo, kad pareiškėja dalyvavo pensijų kaupime – pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro duomenis, B. U. pensijų kaupime dalyvavo nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal jos pačios su pensijų kaupimo bendrove UAB „INVL Asset Management“ 2003 m. spalio 20 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjai, kuri buvo pasirinkusi dalyvavimą pensijų kaupime, apskaitos vienetų skaičius turėjo būti ir pagrįstai buvo nustatomas vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Minėtas skirtingas teisinis reguliavimas asmenims, kaupiantiems II pensijų kaupimo pakopoje, kelia pagrįstas abejones dėl tokio teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai. Pareiškėja tiek iki 2018 m. sausio 1 d., tiek po 2018 m. sausio 1 d. dirbo, nuo jos draudžiamųjų pajamų buvo atskaitomos socialinio draudimo pensijos įmokos ir kiti mokesčiai. Pareiškėja turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, jog individualioji senatvės pensijos dalis bus skaičiuojama vienodai, nevertinant tų pačių faktų skirtingai ir nediferencijuojant asmenų, esančių vienodoje padėtyje.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas skirtingas šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, tiek kiek apima socialinę asmenų grupę, kaupusią iki 2018 m. sausio 1 d., teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp asmenų, kaupusių iki 2018 m. sausio 1 d. ir kaupusių nuo 2018 m. sausio 1 d. nėra tokio pobūdžio skirtumų, kurie objektyviai pateisintų tokį skirtingą teisinį reguliavimą.

Pareiškėja VSDFV pateikė 2023 m. sausio 25 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE _SP1E-126498 ir klausė „iš ko susideda kaupimo dalyvių daugiklis“.

VSDFV 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2238 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Fondo valdyba paaiškino, kad senatvės pensijos yra skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pagal šių teisės aktų nuostatas, senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmės ir įgytų apskaitos vienetų, kurių skaičius priklauso nuo 1994 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu asmens turėtų draudžiamųjų pajamų ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumos.

Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjos senatvės pensijos individualiąją dalį, atsižvelgdama į jos apskaičiuotų įgytų apskaitos vienetų skaičių. Pareiškėja teigia, apskaitos vienetai už laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. apskaičiuoti neteisingai. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrėstai vertino ne pareiškėjos sumokėtas socialinio draudimo įmokų dydį, bet jos draudžiamąsias pajamas ir jas daugino iš dalyvių daugiklio (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 priedas), kuris reikšmingai sumažino pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydį, o tuo pačiu ir apskaitos vienetų skaičių.