Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. J. ir S. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) degalinės) ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės) ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas - 2 (dviem) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 26 (dvidešimt šešiomis) paromis arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 3 (trim) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš T. J. ir S. T. solidariai 491,00 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt vienas euras) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš S. T. 269,89 Eur (du šimtai šešiasdešimt devyni eurai ir 89 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos 28 d., apie 14.49 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. T., atėjęs į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią Baltijos g. 90B, Kaune, nuėjo į tualetą, kuriame laukė, kol S. T. iš degalinėje esančios prekių lentynos paėmė 5 keptuves ir 3 peilių rinkinius, kurių bendra vertė 491 Eur, ir dalį prekių susidėjo į maišą, o vėliau kartu su S. T. išėjo iš degalinės už minėtas prekes nesusimokėję.

2. S. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos 28 d., apie 14.49 val., veikdama bendrininkų grupe kartu su T. J., atėjusi į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), iš parduotuvėje esančios prekių lentynos paėmė 5 keptuves ir 3 peilių rinkinius, kurių bendra vertė 491 Eur, ir dalį prekių susidėjusi į savo kuprinę ir kitą dalį prekių perdavusi T. J., kurias jis susidėjo į maišą, abu kartu išėjo iš degalinės nesusimokėję už minėtas prekes.

3. S. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.18 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: 4 (keturis) gelinius teksto žymeklius „Jovi“, bendros 16,26 Eur vertės, 5 (penkis) rašiklių rinkinius „Kores K-liner“, bendros 25,59 Eur vertės, 1 (vieną) automatinį pieštuką „Delguard“, 5,98 Eur vertės, 2 (du) kreidelių rinkinius veido tapybai „Jovi“, bendros 10,58 vertės, 3 (tris) flomasterių rinkinius „Jovi“, bendros 23,09 Eur vertės, 2 (du) automatinius pieštukus „Delguard“, bendros 11,95 Eur vertės, 2 (du) kreidelių rinkinius dekoravimui „Jovi glass“, bendros 14,57 Eur vertės, 1 (vieną) rinkinį kreidelių veido tapybai „Twist – up Jovi“, 7,99 Eur vertės, 5 (penkis) spalvotų pieštukų rinkinius „Sivo vivid“, bendros 39,93 Eur vertės, 4 (keturis) spalvotų pieštukų rinkinius „Staedtler ergo soft“, bendros 41,99 Eur vertės, tokiu būdu, ji pagrobė svetimą turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros 269,89 Eur vertės.

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. T. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti, paskirtą bausmę subendrinti ne bausmių sudėjimo principu, o bausmių apėmimo būdu, paskirtą bausmę sušvelninti.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai Valteris Alekna, Marytė Vietaitė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė Loreta Šimkuvienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nuteistosios S. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl T. J. apeliacinio skundo

11. Kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

13. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad T. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, teisiamas penktą kartą, nedirba, nėra susaistytas darbo ir šeimos socialiniais ryšiais. Taigi, ta aplinkybė, kad T. J. nusikalto neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino iš esmės padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Pažymėtina, kad šis teistumas T. J. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Be to, praeityje T. J. buvo taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, turėdamas neišnykusį teistumą, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

16. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, todėl yra socialiai pavojingas. Įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydis buvo parinktas sankcijos ribose, tai yra mažesnio dydžio nei bausmės vidurkis. Laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė už nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir švelninti jam paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis atitinka bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. J. nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu, nurodydamas, jog nusikalstamos veikos metu pavogtų daiktų piniginis įvertinimas buvo mažesnis, nei nurodyta civiliniame ieškinyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens turtui, privalo atlyginti materialią turto žalą. Nustatyta, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2018 m. liepos 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė materialius nuostolius. T. J., veikdamas kartu su S. T., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausančios degalinės esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą turtą ir taip padarė turtinę žalą įvertintą 491,00 Eur (keturiems šimtams devyniasdešimt vienam eurui). Atkreiptinas dėmesys, kad atlyginama tik ta turtinė žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, nagrinėjamu atveju suma, už kurią buvo pagrobti daiktai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir šią sumą priteisė solidariai iš nuteistųjų T. J. ir S. T..

19. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl S. T. apeliacinio skundo

20. Apeliaciniame skunde S. T. prašo nuosprendį pakeisti, bausmes subendrinti apėmimo būdu.

21. Kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

22. Kokiais atvejais bausmės apimamos, nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalyje. Vadovaujantis šia norma, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: l) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

23. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. T. buvo nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas), paskirta bausmė 26 parų areštas.

24. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu S. T. nuteista už dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 1 dalyje (nesunkūs nusikaltimai). Už šias nusikalstamas veikas teismas paskyrė bausmes ir jas subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, iš dalies sudedant. Paskyrė laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams. Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės subendrintos teisingai. Taikyti bausmių apėmimo būdą nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistosios S. T. ši apeliacinio skundo dalis atmestina ir netenkinama.

25. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 26 (dvidešimt šešiomis) paromis arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.

26. Taigi, nustatyta, kad teismas nurodė, jog bausmes subendrina BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuris numato dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nepaisant to, subendrinta galutinė bausmė paskirta didesnė (2 metai 3 mėnesiai), net jei ji būtų skirta visiško sudėjimo būdu -2 metai 2 mėnesiai +26 dienos (2 metai 2 mėnesiai 26 dienos). Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmė paskirta neteisinga, todėl nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

27. Be to, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms. Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.

28. Šiuo atveju nustatyta, kad S. T. nuteista už baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis) ir nesunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas bausmes apimti, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios S. T. apeliacinio skundo dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas), BK 178 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), subendrinimo tenkinama, nuosprendis keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

nusprendžia:

T. J. apeliacinį skundą atmesti.

S. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 2 (mėnesiams) subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 2 (dviem) metams 2 (mėnesiams).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.