Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3444-720/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e1-3444-720/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35728-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
elektroninio dokumento nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. e1-3444-720/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35728-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. M. 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu, tyčia ranka sugriebdamas seseriai V. G. už rankos ir vieną kartą įspirdamas jai nugarą bei tokiu būdu smurtaudamas, sukėlė šeimos nariui V. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena su motina adresu (duomenys neskelbtini) Su seserimi V. G. nesutaria jau seniai, sesuo kartu negyvena. 2020 m. rugsėjo 5 d. namuose vartojo alkoholį, gėrė alų. Į namus atvyko sesuo V. G.. Kada ir kur sesuo vartojo alkoholį, jis nežino. Sesuo, kaip ir jis, buvo neblaivi. Būnant virtuvėje jis papriekaištavo seseriai, kad ji netvarko namų. Tarp jo ir sesers kilo žodinis konfliktas. Jis, pykdamas ant sesers V. G., rankomis sugriebė ją už jos rankų ir stūmė lauk iš virtuvės bei vieną kartą spyrė jai į nugarą. Sesuo V. G. pargriuvo. Konfliktas tuo ir užsibaigė, jis išėjo į lauką. Konflikto niekas nematė, motina buvo kitame kambaryje, kitų asmenų su jais namuose nebuvo. Jis pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti seseriai V. G. fizinį skausmą. Negali pasakyti, ar padarė seseriai V. G. kokius nors sužalojimus, nes nežiūrėjo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su viešųjų darbų bausme (b. l. 94-95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. iš ryto, valandos neatsimena, atvažiavo aplankyti motinos gyvenančios (duomenys neskelbtini) Motina gyvena su broliu R. M.. Motina buvo namuose, įleido ją į vidų. Po truputį gurkšnojo alų. Įvykio metu buvo neblaivi. Apie 19.30 val. virtuvėje kilo konfliktas su broliu R. M., kuris jai pradėjo priekaištauti dėl neišvalytos virtuvės ir buities. R. M. rankomis išstūmė ją iš virtuvės ir spyrė vieną kartą į nugarą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Spyris koja, smūgis buvo stiprus. Ji jokių sužalojimų nepatyrė, bet sumuštą vietą skaudėjo kelias dienas. R. M. jai spyrė tyčia, nes taip išliejo savo pyktį. Brolis įvykio metu buvo neblaivus, nes buvo agresyvus. Būdamas neblaivus, R. M. visada būna agresyvus. Ji broliui atgal netrenkė, nuėjo į kambarį pagulėti. Pagalvojo, kad reikia iškviesti policiją, nes pyko ant brolio. Motina įvykio nematė, ji buvo kitame kambaryje. Motina serga senatvine demencija. 2019 metais tarp jos ir brolio R. M. taip pat įvyko konfliktas, tačiau jie susitaikė. Šį kartą ji broliui R. M. dovanoja, jam atleidžia, civilinio ieškinio nereikš. Patikslina, kad brolis ją stūmė rankomis iš nugaros pusės, ranka sugriebdamas ją už dešinės rankos ties petimi, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, po to brolis vieną kartą įspyrė jai į nugarą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Nuo patirto smūgio krito ant žemės, ant šono, tačiau nukritusi fizinio skausmo nepatyrė ir nesusižalojo. Ji atsisakė imti užduotį ir vykti pas teismo medicinos ekspertus, į gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumas nebuvo išduotas (b. l. 42-44).

2020 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno patrulių rinktinės tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog V. G. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) namų koridoriuje, konflikto metu, brolis R. M. tyčia vieną kartą spyrė jai į dešinį petį iš nugaros pusės, vieną kartą į kairės rankos petį, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 17-20).

2020 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kartu su protokolu pateikta įvykio vietos apžiūros foto lentelė (b. l. 26-37).

2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai, kurie padaryti 2020 m. rugsėjo 5 d., užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. G. ranka parodė į kurias kūno vietas jai buvo įspirta, t. y. į kairį petį ir į nugarą (b. l. 62-63).

2020 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020 m. rugsėjo 5 d., 21.47 val. V. G. telefoninio pranešimo garso įrašas ir padaryta jo stenograma, iš kurios matyti, kad V. G. nurodė, jog prieš porą valandų brolis R. M. ją daužė, sumušė, spardė (b. l. 109-111).

2020 m. spalio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimu V. G. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 53).

2020 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtina, kad R. M. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 100-102).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo R. M. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. G. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu, tyčia ranka sugriebdamas seseriai V. G. už rankos ir vieną kartą įspirdamas jai nugarą, smurtavo prieš artimą giminaitį tokiu būdu sukėlė artimam giminaičiui – seseriai V. G. fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi (b. l. 102).

Nukentėjusiajai V. G. pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2020 m. lapkričio 13 d. (b. l. 106), teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitose neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. M. 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98), pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais (b. l. 112, 113), laikomos vokuose baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, laikomas baudžiamojoje byloje (b. l. 112, 113), palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išaiškinti kaltinamajam R. M., kad:

– nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

– išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

– nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė