Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-19 · Byla Nr. N-575-1026-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-19
Bylos Nr.
N-575-1026-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Nukentėjusysis
J. V. L., N. L.
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1026/2008Procesinio sprendimo kategorija 50.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų J. V. L. ir N. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties S. K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

2007 m. liepos 5 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos Centro policijos nuovados pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. P. už tai, kad jis 2007 m. gegužės 28 d. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą teisę, pakeitė rūsio durų spyną duomenys neskelbiami, Kaune, šiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje (savavaldžiavimą).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 25 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant S. K. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

J. V. L. ir N. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 25 ir grąžinti bylą protokolą surašiusiai ir nutarimą priėmusiai institucijai nagrinėti iš naujo. Skunde nukentėjusieji paaiškino, jog jie pagal 1997 m. sausio 20 d. pirkimo sutartį įsigijo 4-ą butą duomenys neskelbiami, Kaune, su rūsiu, plane pažymėtu 26 (3.50 kv. m.). Rūsio patalpomis namo gyventojai naudojasi, jas skaičiuojant iš šiaurės pusės į pietų pusę, ketvirtu numeriu pažymėta patalpa yra jų šeimos nuosavybė, ja naudojasi nuo buto įsigijimo. 2007 m. gegužės 29 d. nuėję į rūsį, pastebėjo, kad nuo jų sandėliuko durų numeris „4“ nutrintas ir parašytas numeris „15“, durų spyna pakeista, buvo pakabintas raštelis, kuriame nurodyta atlaisvinti patalpą, dėl raktų kreiptis į 15-ą butą. Nurodė, jog S. K. P. butą įsigijo be rūsio, todėl neturi jokios teisės kėsintis į nuosavybės teise jiems priklausančią patalpą, už neteisėtus veiksmus turi būti nubaustas.

S. K. P. paaiškino, jog pagal 1999 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 15-ą butą, esantį duomenys neskelbiami, Kaune. Buto pardavėjas nuvedė į rūsį ir parodė sandėliuką, kuris yra tiesiai nuo įėjimo ir ant kurio durų buvo 15-as numeris ir perdavė nuo jo raktus, kuriuos turi ir dabar, sandėliu nesinaudojo, nes butą nuomojo kitiems asmenims. 2007 05 28 pamatė, kad kažkas sandėlyje yra pasidėjęs uogienes, tada pakeitė spyną ir paliko raštelį dėl raktų kreiptis į 15-ą butą. S. K. P. nurodė, jog jokio pažeidimo nepadarė, į svetimą turtą nesikėsina.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi nepatenkino J. V. L. ir N. L. skundo – Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad S. K. P. neginčija aplinkybės, jog 2007 m. gegužės 28 d. pakeitė sandėliuko spyną, tačiau iš jo paaiškinimo matyti, jog jis buvo įsitikinęs, kad tai jo naudojama patalpa, kurią įsigijo pagal 1999 m. sausio 29 d. sutartį, nes pardavėjas parodė minėtą patalpą ir perdavė nuo jos raktus, apie kitų asmenų teises į šią patalpą nežinojo. Minėtos S. K. P. aplinkybės nepaneigtos kitais administracinėje byloje esančiais įrodymais. 1999 m. sausio 29 d. notariškai patvirtinta sutartis (not. reg. Nr. 1-1011), VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, jog butą po ½ S. K. P. ir S. P. įsigijo kartu su rūsiu (b. l. 59-60, 61), šią aplinkybę įrodo ir J. V. L. pateiktas namo savininkų sąrašas iš VĮ Registrų centro (b. l. 85). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsniu, konstatavo, jog kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, Nekilnojamo turto registro duomenys, laikomi teisingais. Duomenų apie tai, kad buto ir rūsio įsigijimo sandoris būtų panaikintas, pripažintas negaliojančiu, apie tai, kad S. K. P. priklauso naudotis kita patalpa, o ne jo nurodyta, teismui nepateikta. Rūsyje esančių patalpų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Taip pat teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris suvokia, kad jo daroma veika yra priešinga teisei, numato savo veikos neigiamas pasekmes. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog S. K. P. 2007 m. gegužės 28 d. pakeitė sandėliuko spyną, būdamas įsitikinęs, jog minėta patalpa priklauso jam, taip manyti leido visuma aplinkybių, kurias patvirtina S. K. P. pateikti įrodymai (sutartis, registro duomenys, rakto gavimas iš buvusio savininko, teisės naudotis patalpa neginčijimas nuo buto įsigijimo iki 2007 m.). Pareiškėjai objektyvių įrodymų, paneigiančių S. K. P. teisę naudotis ginčo patalpa, nepateikė, todėl, Kauno apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 25 pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 2007 m. liepos 5 d. protokolą, nenustačius S. K. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

III.

Apeliaciniu skundu J. V. L. ir N. L. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjų skundą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra daug dokumentų – jų buto pirkimo-pardavimo sutarties, P. buto pirkimo-pardavimo sutarties, nėra policijos atsakymo Nr. 22-S-1178 į J. V. L. prašymą Nr. 22-AP-1929, nėra atsakymo į jų skundą Nr. 22-AP-2362 ir Nr. 22-AP-2428. Taip pat, apeliantų nuomone, protokolą rašiusi tyrėja matė rūsius, kurių numeriai kairėje pusėje yra 6, 7, 8, 9, 11, 2, 13, 14, bet 15-to rūsio nėra (b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas netyrė šios tyrėjos tarnybinio pranešimo. Be to, S. K. P. nepateikė Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo apie buto ir rūsio turėjimą, kadangi 15-tajam butui rūsio nėra. Apeliantai nurodo, kad dar 1947 m. spalio 25 d. inventorizacijos metu buvo nurodyta, kad butas Nr. 4, rūsys Nr. 4 namo rūsyje sandėliukų gatvėje, pašto dėžutė Kaune, duomenys neskelbiami, skirta naudotis konkrečiam orderyje ir protokole (valdžios institucijos) nurodytam asmeniui ir jo šeimai. Nors ši inventorizacija buvo atlikta okupacinės valdžios, tačiau ji nėra nei panaikinta, nei pakeista.

Taip pat apeliantai nurodo, kad S. K. P. ir S. P., neturėdami apeliantų sutikimo, neteisėtai Nekilnojamojo turto registre įregistravo ir jiems priklausančią namo pastogę. S. K. ir S. P. ir jų bendraturčio Aro Tarabildos valdoma pastogės dalis yra didžiausia. O A. Tarabildos butas buvo privatizuotas be rūsio, kadangi 7-am butui priklausiusiame rūsyje Nr. 7 buvo įrengtas vandens apskaitos mazgas ir šią patalpą valdžios institucijos padarė bendro naudojimo. Tačiau 7-to buto savininkas savavališkai naudojasi 7-tu rūsiu. Kadangi 6 ir 7 butai yra vienas objektas, tad A. Tarabilda turi 2 sandėliukus, kurių vienas yra savavališkai pažymėtas „7“ numeriu ir yra vienuoliktas iš eilės sandėliukų gatvėje (indeksas plane 19/3,97. Be to, „6“ numeriu pažymėtas rūsys yra „4“ rūsiui (indeksas 25/3,75) iš kairės. Todėl P. ir jų bendraturčių rūsio Nr. 4 užėmimas ir pasisavinimas yra ne pirmas atvejis pasisavinti svetimą turtą. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. K. P. veikoje nėra kaltės. Apeliantų teigimu, dar R. J., kuris P. pardavė butą, senolė buvo praradusi 15 butui priklausantį sandėliuką, todėl R. J. pardavė P. butą be sandėliuko. O kai šie pajuto poreikį, pardavėjas atėjo jiems į pagalbą.

Prieš namo savininkų valią Kauno miesto savivaldybės administracija paskyrė namui administratorių UAB „Žaidas“, kuri padėjo P. ir kitiems 5 asmenims privatizuoti namo pastogę. Po to UAB „Žaidas“ padėjo įteisinti ir rūsio naudojimą. Protokolas, kuriame užfiksuota, kad 15 butas naudojasi rūsio patalpa, kurios indeksas pagal rūsio planą – 26/3,50, yra suklastotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno rajono savivaldybės meras prašo J. V. L. ir N. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris suvokia, kad jo daroma veika yra priešinga teisei ir numato savo veikos neigiamas pasekmes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. K. P. ir S. P. prašo L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėsto motyvus, panašius kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad namo pastogę jie privatizavo teisėtai, jiems priklausančią palėpės dalį apskaičiavo ir užregistravo registrų centras. Be to, dalių paskaičiavimo pažymoje matyti ir L. priklausančios palėpės dalys. P. atkreipia dėmesį, kad nusipirkus 15-tą butą, namo stogas buvo kiauras, daug sudaužytų čerpių, o S. K. P. savo lėšomis jį suremontavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas. S. K. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, t. y. savavaldžiavo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Institucijos priimtais sprendimais. Iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl to, kurie asmenys turi teisę naudotis rūsiu, kurio numeris plane yra 26 (b. l. 41). Apeliantas J. V. L. apskirtai neigia faktą, kad S. K. P. ir S. P. turi rūsį (b. l. 107). Tačiau toks apeliantų teiginys yra paneigtas byloje surinktais įrodymais: pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp R. J., S. P. ir S. K. P. (b. l. 46-47), Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu (b. l. 61). Be to, buto techninės apskaitos byloje dar 1992 m. rugsėjo 21 d. darytame įraše matyti, kad Kauno mieste, duomenys neskelbiami esantis 15 butas yra su rūsiu (b. l. 75). Ši aplinkybė paneigia apeliantų teiginį dėl to, kad R. J. pardavė butą jau neturintį rūsio. Pateikti dokumentai yra oficialūs valstybinių institucijų išduoti dokumentai, jie nėra nuginčyti teisės aktų numatyta tvarka, yra galiojantys, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Pažymėtina, kad tiek J. V. L. ir N. L., tiek S. K. P. ir S. P. butai yra su rūsiais (b. l. 84-85). Tačiau viso duomenys neskelbiami namo savininkų (išskyrus 13 ir 14 butų), kurių butai turi rūsius, rūsio patalpos nėra identifikuotos (b. l. 68). Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius (b.l .l 66) ir VĮ Registrų centras (b. l. 93) teisingai nurodė, kad bendraturčiai, norėdami identifikuoti rūsio patalpas, turėtų pateikti teritoriniam registratoriui prašymą bei rašytinį susitarimą, kuriame būtų įvardintos konkrečios rūsio patalpos (identifikuotos) bei nurodyti šių rūsio patalpų savininkai. Iš daugiabutį duomenys neskelbiami aptarnaujančios UAB „Žaidas“ apklausos protokolo, matyti, jog sprendžiant klausimą dėl rūsio patalpų naudojimo, 4 buto savininkai nepateikė savo atsakymo (b. l. 100), o 15 buto savininkai nurodė, kad naudojasi rūsiu, pažymėtu Nr. 26. Tuo tarpu pareiškime, kurį pateikė apeliantai (b. l. 29), nurodyta, jog būtent jie naudojasi ta pačia patalpa, kaip ir 15 buto savininkai. Esant tokiai situacijai, kuomet rūsio patalpos neidentifikuotos, o byloje esantys prieštaringi įrodymai neleidžia nustatyti tikrojo patalpų naudotojo, teismas remiasi principu, jog byloje esančios abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Dėl šios priežasties laikytina, kad S. K. P., keisdamas rūsio spynas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad gali keisti kito asmens patalpų spynas. Atsakomybės kilimui būtina nustatyti ne tik objektą, objektyviąją pusę, subjektą, bet ir subjektyviąją pusę, t. y. kaltę. Nagrinėjamuoju atveju S. K. P. kaltė nenustatyta, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu. Apeliacinio skundo teiginių dėl neteisėto palėpės privatizavimo teisėjų kolegija nenagrinėja, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nukentėjusiųjų J. V. L. ir N. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį S. K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius