Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Č., A. N. ir V.M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p., A. N. pripažintas pavojingu recidyvistu.

R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos (dvejų metų dviejų mėnesių ir 28 d.) bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. lapkričio 22 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. laikas.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p., R. Č. pripažintas pavojingu recidyvistu.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 2 d. - laisvės atėmimu devyneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. lapkričio 22 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. laikas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs iš veikdamas organizuota grupe su R. Č., V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu D., organizavo R. Č. ir V. M. labai didelio ir didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą iš asmens vardu D., o būtent :

iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su R. Č., V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu D., žinodamas, kad asmuo vardu D. kontrabandos būdu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabeno 2018,3 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 769,002 g (38,0%) narkotinės medžiagos – heroino ir didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jos dalių, kurių bendroji masė 1915,43 g, 2008 m. lapkričio 9 d., 19 val. 28 min. 26 s., trumpąja žinute , adresuota asmeniui vardu D., nurodė vieno iš narkotinių medžiagų gavėjo – V. M. kontaktinį telefoną, o kitam narkotinių medžiagų gavėjui – R. Č. asmens vardu D. kontaktinį telefoną perdavus anksčiau, organizavo narkotinių medžiagų įgijimą V. M. ir R. Č., dėl ko asmuo vardu D., iš anksto, susitikimo su R. Č. metu, aptaręs narkotinių medžiagų perdavimo būdą, paketą su narkotine medžiaga – heroinu 2008 m. lapkričio 22 d., anksti ryte, įmetė į R. Č. nurodytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, iš kurio R. Č. paketą paėmė ir vėliau, tą pačią dieną, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o paketą su narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis iš anksto, 2008 m. lapkričio 20 d. susitikimo su V. M. metu, aptaręs narkotinių medžiagų perdavimo būdą, 2008 m. lapkričio 22 d., ryte, paliko Vilniaus m. geležinkelio stoties, esančios Vilniuje, Geležinkelio g. 16, saugojimo kameroje, iš kurios V. M. paketą paėmė ir laikė prie savęs, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

R. Č. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe kartu su A. N., V. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu vardu D., neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, o būtent:

vykdydamas A. N. nurodymus, 2008 m. lapkričio 18 d. mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su asmeniu vardu D. ir susitarė dėl susitikimo vietos ir laiko. Tą pačią dieną kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), R. Č. susitiko su asmeniu vardu D., aptarė narkotinių medžiagų perdavimo būdą, t. y. sutarė, kad D. narkotinę medžiagą įmes jam į buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, o pastarasis šią narkotinę medžiagą iš balkono paėmė ir taip neteisėtai įgijo 2018,3 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 769,002 g (38,0%), t. y. labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino ir laikė šią medžiagą iki 2008 m. lapkričio 22 d., 8 val. 55 min., kol ji buvo rasta ir paimta pas R. Č. sulaikymo metu, t. y. kuomet R. Č., laikydamas šią narkotinę medžiagą prie savęs, išėjo iš minėto buto į kiemą.

V. M. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe kartu su A. N., R. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu D., neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių su tikslu ją platinti, o būtent :

iš anksto mobiliojo ryšio telefonu susitaręs su asmeniu vardu D. dėl vietos ir laiko, 2008 m. lapkričio 20 d., apie 15 val., prekybos centro „Maxima bazė“ picerijos patalpose, esančiose Vilniuje, Savanorių pr. 247, susitiko su asmeniu vardu D. ir aptarė atgabentų narkotinių medžiagų perdavimo V. M. aplinkybes bei už narkotinių medžiagų atgabenimą mokėtiną pinigų sumą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. 2008 m. lapkričio 22 d., 10 val., atvyko į Vilniaus m. geležinkelio stotį, esančią Vilniuje, Geležinkelio g. 16, kur iš ten esančios vienos iš saugojimo kamerų, kurią nurodė asmuo vardu D., paėmė kuprinę su narkotinėmis medžiagomis ir tokiu būdu neteisėtai įgijo kanapes ir jų dalis, kurių bendroji masė – 1915,43 g, eidamas laikė jas prie savęs, kuprinėje, kol 2008 m. lapkričio 22 d., 10 val. 10 min., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismas nustatė nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 2 d., tik objektyviuosius požymius. Nenustatydamas šios veikos subjektyviųjų pažymių, pažeidė BPK 2 str. 4 d. nuostatas. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku už piniginį atlygį jis tik atvažiavo paimti rankinę su daiktais, kurie jam nepriklauso ir nepriklausė. Apelianto nuomone, byloje surinkti informacinio pobūdžio duomenys nepatvirtina jo dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 2 d., padaryme. Be to , policijos pareigūnai net nuo 2004 m. spalio 11 d. nepagrįstai nenustatė asmens vardu D..

Byloje nenustatyta, kad garso įrašuose užfiksuotas balsas yra būtent apelianto bei kad šie įrašai nėra sumontuoti. Taip pat, nenustatyta ar nuteistieji turėjo realią galimybę veikti organizuota grupe.

Teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, nes šioje bei 2005 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje byloje pagrindinis kaltinamasis yra asmuo vardu D., o ne apeliantas ar kiti nuteistieji.

Vadovaudamasis Konvencijos 8 str. 1, 2 d. nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, apeliantas teigia, kad byloje nepagrįstai nenustatyta kokiu pagrindu buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, koks asmuo atsiuntė į apelianto motinos telefoną nuteistojo A. N. tėvo kontaktinius duomenis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad asmeniui vardu D. buvo leista teisėtu būdu, t. y. sankcionavus leidimą, atlikti prieš apeliantą nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus. Byloje nepagrįstai nenustatytas asmuo vardu D., kuris net nuo 2004 m. vykdo nusikalstamą veiką (narkotikų platinimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apelianto nuomone, yra nelogiška, kad nuteistasis A. N., jau būdamas nuteistas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą, dar kartą padarytų tokį patį (tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir panaudodamas tokias pačias priemones) naują nusikaltimą. Teismas nepagrįstai nepaskyrė fonoskopinės ekspertizės.

Pagal Konvencijos 6 str. 1 d., Konstitucijos 31 str. 2 d. ir BPK 44 str. 5 d. nuostatas, turi būti garantuota, kad asmuo nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą baudžiamas. Byloje yra nepaneigta, kad nusikalstamos veikos padarymą galėjo lemti asmens vardu D. provokacija. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 str. nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažinta įrodymu. Apeliantas tvirtina, kad, šiuo atveju, informacija buvo gauta neteisėtu būdu, pažeidžiant žmogaus teises ir BPK numatytas proceso dalyvių garantijas. Tokiu būdu, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, teismas pažeidė BPK 20 str. 4 d. nuostatas, šis pažeidimas nebeištaisomas, todėl byla turi būti nutraukta dėl esminių BPK pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų kaltė dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis yra neginčijamai įrodyta. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Nesutikti su tokiu R. Č. parodymų vertinimu kolegija neturi pagrindo. Iš asmens kratos metu surastos ir apžiūrėtos R. Č. užrašų knygelės ir joje esančių įrašų seka, kad pastarasis žinojo mobilaus ryšio telefono, kuriuo laisvės atėmimo vietoje naudojosi A. N., numerį (t. 1, b. l. 137-138).

A. N. organizacinis vaidmuo R. Č. įgyjant iš asmens vardu D. heroiną aiškiai atsiskleidžia analizuojant asmens vardu D. ir R. Č. telefoninių pokalbių suvestines, kurių stenogramos padarytos fonoskopinių tyrimų specialistų ir iš kurių nedviprasmiškai seka, kad jis palaikė telefoninius ryšius su A. N., sakė jam ,,kol kas neskambinti“, susitarė su asmeniu vardu D. ,,viską padaryti per mane“, t. y. per R. Č. (t. 7, b. l. 192-193). Šio telefoninio pokalbio metu asmuo vardu D. R. Č. sako, jog jo telefono atmintyje yra išlikę septyni praleisti A. skambučiai. Fonoskopinio tyrimo metu nustatyta, kad paminėtame pokalbyje yra užfiksuotas R. Č. balsas (t. 7, b. l. 12).

Paminėtas pokalbis buvo užfiksuotas teisėtu būdu (t. 6, b. l. 247), todėl pagrįstai pripažintas leistinu įrodymu baudžiamojoje byloje.

Tai, kad A. N. organizavo heroino įgijimą ir laikymą iš asmens vardu D. ir kad šiuos veiksmus turėjo padaryti R. Č., matyti iš A. N. ir asmens vardu D. telefoninio pokalbio (t. 7, b. l. 197-198), kuriame minimas R. ir narkotikų kiekis (,,du tūkstančiai du šimtai“), ketinimai ,,duoti paragauti“, t. y. leisti įsitikinti, kad narkotikai yra geros kokybės. Byloje nustatyta, kad iš esmės tokį heroino kiekį asmuo vardu D. įmetė į R. Č. nurodyto buto balkoną. Pasiūlymas įsitikinti gera narkotikų kokybe užfiksuotas ir asmens vardu D. bei R. Č. pokalbyje, vykusiame kavinėje (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 140-193).

Fonoskopinio tyrimo metu ekspertės dėl blogos įrašų kokybės negalėjo identifikuoti 2008 m. lapkričio 18 d. kavinėje (duomenys neskelbtini) vykusiame pokalbyje dalyvavusių asmenų. Tačiau iš protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotų duomenų (t. 1, b. l. 36) matyti, kad operatyvinis sekimas ir vaizdo bei garso įrašymas buvo atliekamas būtent dėl R. Č., kuris paminėtoje kavinėje susitiko ir bendravo su asmeniu vardu D.. Taigi, abejonių dėl susitikime ir pokalbyje dalyvavusių asmenų tapatybės nėra. Šiame pokalbyje ne vieną kartą kalbama apie narkotikus, minimas A., įtariama, kad jo pokalbių klausomasi, nuogąstaujama dėl A. neatsargumo. Šio pokalbio metu R. Č. nurodo, kad A. jam sakė ,,pirkti ir parduoti didmenomis“, aiškina, kad asmuo vardu ar pravarde ,,M.“ apgavo A., jį ,,išmetė“, kad netrukdytų, o jis (R. Č.) priėmė A. pas save gyventi, tvirtina, kad su A. išgyveno ne vienerius metus ir jis neleistų sukčiauti. Asmuo vardu D. nurodo, kad A. jo neišdavė byloje, kurioje yra pats nuteistas. Pokalbio pabaigoje R. Č. ir asmuo vardu D. nutaria A. dabar neskambinti ir viską daryti per R. Č.. Asmuo vardu D. vėl mini praleistus septynis A. skambučius (t. 7, b. l. 140-143).

Jau aptartų telefoninių ir šio pokalbio turinys vienareikšmiškai paneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotus R. Č. parodymus, kad A. N. nėra susijęs su R. Č. inkriminuotu narkotinės medžiagos įgijimu ir laikymu. Šių pokalbių turinys atitinka įtariamojo R. Č. parodymus, duotus tyrėjui, iš kurių seka, kad apie heroino atgabenimą jis sužinojo betarpiškai bendraudamas telefonu su asmeniu vardu D. ir A. N., kuris buvo tiesioginis šio nusikaltimo tarpininkas.

Šiuos parodymus R. Č. davė dalyvaujant vertėjai ir gynėjai. Todėl apelianto teiginiai apie tai, kad jis tokių parodymų nedavė, neatitinka tikrovės. Jokių įtikinamų savo parodymų keitimo priežasčių R. Č. nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas kitų byloje surinktų ir teisingai įvertintų įrodymų visumos kontekste turėjo teisę atsižvelgti į R. Č. parodymus, duotus tyrėjui. Iš to seka, kad teismas BPK 20 str., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų nepažeidė. R. Č. keitė parodymus dėl reikšmingų bylai aplinkybių – bendrininkų vaidmens nusikalstamos veikos padaryme, nenurodė asmens, kuriam turėjo perduoti heroiną. Todėl jo teiginiai apie prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi taip pat neatitinka tikrovės.

Nuteistojo norą grąžinti skolą negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 4 p. Kitų duomenų apie labai sunkią turtinę ar beviltišką R. Č. padėtį byloje nėra, tačiau joje yra kitokio pobūdžio duomenų. Iš jau paminėto pokalbio kavinėje (duomenys neskelbtini) seka, kad apeliantas gyveno neturėdamas ypatingų materialinių problemų.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra duomenų apie kanapes ir jų dalis bei V. M. vaidmenį disponuojant šia narkotine medžiaga. Tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu yra davęs pats R. Č. (t. 1, b. l. 179-180). Iš tiesų, pokalbio kavinėje (duomenys neskelbtini) yra minimi asmenys vardu ,,V.“ ir ,,V1.“, tačiau jie minimi ne šios bylos kontekste, o kaip kiti asmenys, užsiimantys narkotikų platinimu.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismas gali vertinti tik tuos telefoninius ar kitokius pokalbius, kurie yra byloje. Kokie kiti pokalbiai su asmeniu vardu D. yra nepridėti prie bylos ir koks šių pokalbių turinys apeliantas nenurodo. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras nurodė, kad jokių kitų R. Č. pokalbių su asmeniu vardu D. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu nebuvo užfiksuota. Todėl plačiau aptarinėti šį skundo argumentą nėra galimybės.

Apelianto teiginiai apie bylos ,,sufabrikavimą“ iš esmės siejami su, jo nuomone, nepagrįstu A. N. nuteisimu. Kolegija, aptardama R. Č. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, jau pasisakė dėl A. N. vaidmens organizuojant heroino įgijimą ir laikymą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme pats A. N. iš dalies pripažino savo kaltę. Todėl paminėti R. Č. skundo argumentai (apie bylos ,,fabrikavimą“) neatitinka tikrovės.

Iš supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolo (t. 5, b. l. 142) matyti, kad R. Č. su bylos medžiaga susipažino dalyvaujant jo gynėjai. Jokių prašymų dėl papildomo laiko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nei nuteistasis, nei jo gynėja nepareiškė. Tokio prašymo jis nepareiškė ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Todėl apelianto teiginiai apie BPK 218 str. nuostatų pažeidimą taip pat neatitinka tikrovės.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties (t. 6, b. l. 86-91) matyti, kad R.Č. ir jo gynėjos prašymu prie bylos pridėtas O. Č. gimimo liudijimas ir pažyma apie mokymosi vietą (t. 6, b. l. 78-79). Jokių kitų prašymų pateikimas ar jų atmetimas teisiamojo posėdžio protokole neužfiksuotas. Paminėta nutartimi buvo išspręstas ir R. Č. gynėjos nušalinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teisme R. Č. gynė kitas gynėjas.

Apeliacinės instancijos teisme R. Č. gynėjas pareiškė prašymą pridėti prie bylos sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo R. Č. motinai L. P. (t. 6, b. l. 22). Šis prašymas buvo patenkintas. Taigi, apeliantas realizavo savo teisę teikti teismui reikšmingus bylai duomenis.

R. Č. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri tik nežymiai viršija nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., sankcijos vidurkį. Įvertinus BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, o ypač R. Č. asmenybę (teistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už kvalifikuotą nužudymą ir išžaginimą; nusikaltimą padarė netrukus po to, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 2 metų 2 mėnesių ir 28 dienų bausmės), darytina išvada, kad R.Č. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Ši bausmė neprieštarauja bausmės paskirčiai ir nepažeidžia teisingumo principo. Todėl švelninti ją, netgi įvertinus jo motinos neįgalumą ir apelianto šeimyninę padėtį, nėra pagrindo.

R. Č. naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už labai sunkaus nusikaltimo (kvalifikuoto nužudymo) padarymą, už kurį jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu (t. 4, b. l. 189-199). Todėl skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vadovaudamasis BK 27 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai R. Č. pripažino pavojingu recidyvistu.

Kolegijos nuomone, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuojant tokio sprendimo priėmimą, pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, nurodydamas kitokį pripažinimo pavojingu recidyvistu teisinį pagrindą (BK 27 str. 2 d. 2 p.). Šią išvadą (rašymo apsirikimo faktą) patvirtina ir ta aplinkybė, kad paminėto sprendimo argumentavimas atitinka ne BK 27 str. 2 d. 2 p., bet BK 27 str. 2 d. 1 p. nuostatas. Todėl nuosprendis šioje dalyje tikslintinas nekeičiant nuosprendžio esmės, t. y. nustatant, kad R. Č. pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrindas nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra BK 27 str. 2 d. 1 p.

Dėl analogiškų priežasčių nuosprendis dalyje dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu tikslintinas ir A. N..

Apeliacinės instancijos teismas byloje paskyrė fonoskopinę ekspertizę. Šios ekspertizės akte (t. 7, b. l. 2-13) specialistai davė kategorišką išvadą, kad tiriamuose garso įrašuose Nr. 9 ir Nr. 10 yra užfiksuotas A. N. balsas. Susipažinęs su paminėtu ekspertizės aktu, A. N. apeliacinės instancijos teisme savo kaltę dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimo ir laikymo organizavimo pripažino. Jis taip pat pripažino, kad pokalbiuose Nr. 9 ir Nr. 10 yra užfiksuotas jo balsas. Šie A. N. parodymai ir ekspertizės išvada paneigia didžiąją dalį A. N. apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių (kad jis su narkotikų kurjeriu telefonu nebendravo, telefono laisvės atėmimo vietoje neturėjo, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotas ne jo balsas, kad gimtinėje populiaraus jo vardo įvairių variacijų paminėjimas telefoniniuose pokalbiuose ar įrašymas užrašų knygelėse jo kaltės neįrodo).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 16) seka, kad elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu buvo užfiksuota informacija (tarp jos - ir pokalbiai Nr. 9 ir Nr. 10), perduodama mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtu ekspertizės aktu nustatyta, kad telefoniniuose pokalbiuose Nr. 9 ir Nr. 10 dalyvavo A. N.. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad šiuo abonentu numeriu laisvės atėmimo vietoje naudojosi A. N.. Ši aplinkybė leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ir kiti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, siųstos į paminėtą abonento numerį ar iš jo yra susiję su A. N.. Priskirti šiuos pokalbius ar SMS žinutes kitiems asmenims (įvertinus jų turinį, juose minimus asmenis ir pokalbių bei žinučių logišką seką) paprasčiausiai neįmanoma.

Šiuo aspektu yra reikšmingas asmens vardu D. pranešimas trumpąja žinute A. N., gautas 2008 m. lapkričio 22 d., 12:40:30 (t. 1, b. l. 26), ir jo turinys: ,,Viską perdaviau, išvažiuoju, man atrodo mane nuo R. seka“. Byloje nustatyta, kad paminėtos dienos ryte asmuo vardu D. heroiną įmetė į R. Č. nurodyto buto balkoną. Taigi, šie objektyvūs bylos duomenys ir kiti įrodymai, aptarti skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje atsakant į R. Č. apeliacinio skundo argumentus, neabejotinai įrodo, kad A. N. organizavo heroino įgijimą ir laikymą nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nors nuteistasis A. N. apeliacinės instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl kanapių ir jų dalių įgijimo ir laikymo organizavimo, tačiau nebuvo iki galo nuoširdus, neigdamas sąsajas su V.M..

Iš nuosprendyje aptartų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų (t. 1, b. l. 16-22, 61-77) ir jų priedų matyti, kad asmuo vardu D. 2008-11-19, 19:09:02, prašo nežinomo žmogaus kontaktinio telefono (t. 1, b. l. 26). A. N. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-11-19, 19:28:26, išsiunčia pranešimą: ,,Štai numeris (duomenys neskelbtini). Pasakyk nuo A.“. Byloje nustatyta, kad A. N. nurodytu abonento numeriu naudojosi V. M..

Operatyvinio sekimo ir garso bei vaizdo įrašų darymo metu nustatyta, kad 2008-11-20, 15:06, prie parduotuvės ,,Maxima Bazė“, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 247, V. M. susitiko su asmeniu vardu D., su kuriuo kalbėjosi apie pažintį su A., narkotikų prekybą, kainą, pinigų pervedimą A. nurodymu, V. M. brolio nuteisimą, atsiskaitymą už parduotus narkotikus, įvardijant konkrečią sumą (2000 JAV dolerių arba 5400 Lt), heroino kainą, tarėsi dėl narkotikų perdavimo laiko (vėliausiai šeštadienį), vietos, nerekomendavo narkotikus palikti parduotuvės daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 61-67). Visi šie duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, patvirtina, kad A. N., bendrininkaudamas su V. M. ir asmeniu vardu D., organizavo kanapių ir jos dalių įgijimą bei laikymą. Tokią išvadą patvirtina ir jau paminėti R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Priešingai nei teigiama A. N. apeliaciniame skunde, nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad bendrininkai veikė organizuota grupe. Byloje nustatyta, kad bendrininkai telefoninių ir asmeninių pokalbių metu aptarė svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, numatė narkotikų perdavimo vietas, laiką, atsiskaitymo už juos tvarką, pasiskirstė užduotimis (A. N. organizavo, asmuo vardu D. atvežė narkotikus iš Kirgizijos ir perdavė R. Č. bei V. M., pastarieji turėjo perduoti nenustatytiems asmenims). Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai rodo, kad ryšiai tarp atskirų bendrininkų buvo ne atsitiktiniai, o pakankamai tvirti. Maža to, byloje yra duomenų, kad A. N. su asmeniu vardu D. užsiėmė narkotikų kontrabanda ir platinimu jau iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrininkų organizuotumo lygis šiuo atveju ženkliai viršijo paprasto bendrininkavimo ribas. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kai kurie bendrininkai kurjerio iki nusikalstamų veikų padarymo galimai nepažinojo.

A. N. apeliavimas į Konvencijos 6 str. 2 d., 3 d. b ir c p.p. bei BPK 44 str. 6 d. nuostatų pažeidimus yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, ypač įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme pats A. N. iš dalies pripažino savo kaltę.

Teisiamojo posėdžio protokole pabaigus įrodymų tyrimą nėra užfiksuota nuteistojo ar jo gynėjos prašymų skirti papildomą laiką pasiruošti baigiamoms kalboms (t. 6, b. l. 96). Pastabų dėl protokolo teisingumo paminėti proceso dalyviai nepareiškė. Taigi, konstatuoti teisės į gynybą pažeidimą nėra pagrindo. Padarydamas pertrauką tarp kaltinamųjų paskutinių žodžių pirmosios instancijos teismas BPK 243 str. reikalavimų nepažeidė.

Kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje aptartas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendis (t. 4, b. l. 177-180) ir jame nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra pripažinti tiesioginiais A. N. kaltės įrodymais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šis nuosprendis patvirtina tik tai, kad narkotikų supakavimo būdas (apklijuojant Kirgizijos nacionalinės valiutos banknotais) abiem atvejais yra identiškas. Šis nuosprendis taip pat patvirtina reikšmingą bylai aplinkybę, kad tarp A. N. ir asmens vardu D. buvo ilgalaikiai, tvirti nusikalstami ryšiai.

V. M. apeliacinis skundas didžiąja dalimi susideda iš teiginių apie nekaltumo prezumpcijos rungimosi principo, teisės į gynybą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BK 20 str. 4 d., Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimus. Dalis šių argumentų, nors ir vaizdingai pateikti, yra abstraktūs, stokojantys aiškaus turinio ir konkretumo, dalis jų pagrįsti neteisingu baudžiamojo proceso, Operatyvinės veiklos įstatymo suvokimu ir taikymu arba neaktualūs šiai baudžiamajai bylai.

Priešingai nei teigia apeliantas, nuosprendis yra pagrįstas teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais. Šių įrodymų įrodomoji vertė ir patikimumas nustatyti atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, jų eiliškumą, nuoseklią darną. Visos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra išsamios, pagrįstos teisingu įstatymo aiškinimu ir jo taikymu.

Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė. Taip pat, skunde nėra nurodyta, kokie prokuroro pateikti (reikia spėti bylos nagrinėjimo teisme metu) įrodymai nebuvo patikrinti. Skunde nekonkretizuota kuo pasireiškė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų pažeidimas. Todėl atsakyti į šiuos skundo argumentus nėra galimybės.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad byloje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl nuoroda į BPK 305 str. 3 d. 3 p. pažeidimus yra netinkama. Be to, apeliantas nutyli, kad V.M. asmens kratos metu buvo rasta ir paimta kuprinė su kanapėmis ir jų dalimis. Tai ir yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimą. Subjektyvieji veikos požymiai atskleisti skundžiamame nuosprendyje aptariant asmeniui vardu D. A. N. persiųstą pranešimą su V. M. telefono numeriu ir slapto sekimo metu užfiksuotą V. M. ir asmens vardu D. pokalbį, kuris, kaip teigia pats apeliantas, yra gana informatyvus. Tai, kad fonoskopinio tyrimo metu ekspertai dėl objektyvių priežasčių davė tik tikėtiną išvadą, jog šiame pokalbyje dalyvavo V.M., nesumenkina šio pokalbio įrodomosios vertės. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi tai, kad paminėtas pokalbis buvo užfiksuotas operatyvinio veiksmo (slapto sekimo) metu sekant ne kitą asmenį, o būtent V. M.. Iš protokolo apie operatyvinių veiksmų atlikimą matyti, kad šie veiksmai (techninių priemonių naudojimas bendra tvarka ir operatyvinis sekimas) buvo atliekami iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 9, 16 d. ir 17 str. 1 d. nuostatomis. Tokių veiksmų atlikimui, skirtingai nuo šio įstatymo 10, 11, 12, 13 str. numatytų operatyvinių veiksmų, specialios sankcijos nereikia. Taigi, šių operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija laikytina ne prielaida, o teisėtu būdu gautais įrodymais. Paminėtas V. M. ir asmens vardu D. pokalbis, priešingai nei teigiama skunde, buvo ištirtas teisiamajame posėdyje.

Kolegija jau aptarė R. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vertę. Kolegijos nuomone, liudytojų A. Š., A. Bd., D.A. B., A. K. parodymai patvirtina reikšmingą bylai aplinkybę, kad V. M. vartojo narkotines medžiagas ir labai svarbią aplinkybę – naudojimąsi mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurį A. N. persiuntė asmeniui vardu D.. Taigi, šių liudytojų parodymai turi įrodomąją vertę, nepriklausomai nuo to, kad šių liudytojų nurodytų aplinkybių V. M. neginčija.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 6, b. l. 100) seka , kad teisėja ir posėdžio sekretorė šį procesinį dokumentą pasirašė 2009 m. lapkričio 5 d. Pastabos dėl protokolo teisingumo pareikštos 2009 m. lapkričio 11 d. (t. 6, b. l. 199-200), t. y. praleidus BPK 261 str. 6 d. numatytą 3 dienų terminą. Nepriklausomai nuo to ar baudžiamoji byla į pirmosios instancijos teismo raštinę buvo priduota laiku ar pavėluotai, formalus paminėto termino pažeidimas yra akivaizdus. Atstatyti praleistą terminą gynėjas neprašė. Todėl vertinti pastabų gražinimo pagrįstumą kolegija šioje baudžiamojo proceso stadijoje neturi galimybės. Tačiau vertinant šias pastabas kaip apeliacinio skundo argumentą, galima daryti išvadą, jog galimas papildomo laiko pasiruošti kalboms nesuteikimas V. M. gynėjui, šiuo atveju, nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir užfiksuoto advokato V. Martyšiaus pasisakymo baigiamosiose kalbose matyti, kad gynėjas išsakė iš esmės visus, jo nuomone, V. M. nekaltumą patvirtinančius argumentus. Šie argumentai yra pakartoti ir apeliaciniame skunde, kurio surašymui gynėjas turėjo pakankamai laiko. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. posėdyje buvo apklausti tik du policijos darbuotojai, kurių parodymuose jokių naujų nusikalstamų veikų ištyrimui reikšmingų aplinkybių nepaaiškėjo. Iš to seka, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio iki 2009 m. rugsėjo 15 d. posėdžio, kuriame ir buvo numatytos baigiamosios kalbos, gynėjas šioms kalboms turėjo pakankamai laiko pasiruošti. Todėl konstatuoti teisės į gynybą pažeidimą, šiuo atveju, nėra pagrindo.

Kolegija jau pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti A. N. kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir dėl organizuotos grupės požymių. Pažymėtina tik tai, kad V. M. skunde išdėstytos abejonės dėl A. N. kaltės visiškai nesiderina su pastarojo prisipažinimu tarpininkavus įgyjant ir laikant narkotinę medžiaga – kanapes ir jų dalis.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. M. yra pareikštas pakankamai konkretus kaltinimas. Jo turinys atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Jame, be kita ko, įvardinti ir konkretūs V.M. veiksmai (susitarimas su asmeniu vardu D. dėl susitikimo vietos ir laiko, narkotikų perdavimo aplinkybių ir atsiskaitymo už juos aptarimas, jų (narkotikų) paėmimas iš geležinkelio stoties saugojimo kameros).

Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. ir asmens vardu D. pokalbis yra sumontuotas. Tai tik abstraktūs, prielaidų pobūdžio apelianto teiginiai. Maža to, netgi pats apeliantas nenurodo kokios pokalbio frazės, sakiniai, išsireiškimai yra iškraipyti, sumontuoti ar visai neatitinkantys tikrovės. Pats pokalbio nuoseklus turinys ir po to sekę V. M. veiksmai (narkotikų paėmimas iš geležinkelio stotyje esančios daiktų saugojimo kameros) leidžia daryti išvadą, kad šie pokalbiai nėra sumontuoti.

Apelianto teiginiai apie teisingo proceso neužtikrinimą, statistų vaidmenį nepagrįsti jokiais konkrečiais bylos duomenimis.

Iš tiesų, byloje nėra nustatytas asmuo vardu D., tačiau jo vaidmuo byloje yra aiškūs. Šio asmens nenustatymas nesukliudė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 255 str. 1 d. reikalavimus, byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminis tyrimas dėl asmens vardu D. yra atskirtas. Teismas neturi teisės ir pareigos aiškintis ar šio asmens paieška vykdoma tinkamai.

Nuteistasis V. M., remdamasis konkrečiais EŽTT sprendimais dėl Konvencijos 8 str. pažeidimų, teisingai interpretuoja Konvencijos 8 str. 1 d. nuostatas. Tačiau jis sąmoningai nutyli, kad šio straipsnio 2 d. nurodyta, jog valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Byloje nustatyta, kad V. M. ir asmens vardu D. pokalbis buvo teisėtai įrašinėjamas naudojant technines priemones bendrąja tvarka pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Taigi, konstatuoti Konvencijos 8 str. nuostatų pažeidimą šiuo atveju nėra pagrindo.

V. M. apeliaciniame skunde taip pat išdėstytas sąrašas aplinkybių, kurias apelianto nuomone, būtina patikrinti. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie apelianto telefoninių pokalbių kontrolę. Šioje nutartyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. N., o ne kitas asmuo.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad asmuo vardu D. veikė kaip slaptasis policijos agentas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Priešingai, kaltinamajame akte šis asmuo įvardijamas kaip nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendrininkas.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad būtent fonoskopinės ekspertizės paskyrimas apeliacinės instancijos teisme ir šios ekspertizės akto išvados įgalino pašalinti bet kokias abejones dėl A. N. ir R. Č. kaltės.

Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama Konstitucijos 31 str. 2 d., Konvencijos 6 str. 1 d., BPK 4 str., 20 str. 1, 4 d., 166 str., Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. nuostatų aiškinimui, su kuriuo nesutikti negalima. Tačiau teigti, kad asmuo vardu D. provokavo V.M. padaryti nusikaltimą, nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, asmens vardu D. veiksmai kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje įvardinti bendrininkavimu. Vien ši aplinkybė eliminuoja provokacijos galimybę.

Pačio pokalbio tarp asmens vardu D. ir V. M. turinys rodo, kad pokalbis vyko tarp asmenų, iš kurių vienas nori parduoti, o kitas - pirkti narkotines medžiagas. Jokių provokavimo požymių, kurie apribotų V. M. elgesio variantus, šiame pokalbyje nėra. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas nenurodo ir negali nurodyti koks konkrečiai asmens vardu D. elgesys, sakinys ar atskiras žodis turi provokacijos elementų. Todėl apelianto teiginiai apie provokaciją neatitinka tikrovės.

V. M. skundo rezoliucinėje dalyje yra suformuluoti prašymai, dalis kurių (dėl skundžiamo nuosprendžio panaikinimo) jau yra aptarti ir atmesti.

Fonoskopinė ekspertizė apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta. Jos išvados motyvuotos ir nekeliančios jokių abejonių. Jų įrodomoji vertė yra aiški.

Dėl V. M. operatyvinio sekimo ir techninių priemonių panaudojimo teisėtumo ir šių duomenų pripažinimo įrodymais kolegija jau pasisakė. Slapta R. Č. ir A. N. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė buvo atliekama teisėtai (t. 6, b. l. 247, 248).

Prie baudžiamosios bylos yra pridėtas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendis A. N. ir A. Bt. baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 177-180), kuriame bendrininku įvardintas nenustatytas asmuo vardu D.. Todėl prijungti prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos apelianto nurodomą baudžiamąją bylą, nėra jokios prasmės ir būtinumo. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas tokio prašymo visai neargumentavo, t. y. nenurodo kokią kolegijai nežinomą reikšmę gali turėti šios bylos prijungimas, sprendžiant V. M. kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus.

Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo V. M. nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, prašymas paleisti jį iš suėmimo negali būti tenkinamas.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistųjų R. Č., A. N. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.