Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui L. V. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimai nebus pateikti, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-09-27 sudarė lizingo sutartį LT097343, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą - automobilį MERCEDES BENZ E 320 CDI ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas Sutartyje numatytais terminais mokės Sutartyje nustatytus mokėjimus. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: 2012-09-27 sudarė turto pirkimo - pardavimo sutartį LT097343/PPS, pagal kurią įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartį, ieškovas 2014-11-19 išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2014-12-10 ir įspėjo klientą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Klientui per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, pastarasis, remdamasis sutarties bendrosiomis sąlygomis 2015-02-12 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Atsakovas įsiskolinimo ieškovui nesumokėjo ir turto negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų su ieškovu atsiskaitęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3, punktą, klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Atsakovas įsiskolinimo ieškovui nesumokėjo ir turto negrąžino. Turtas automobilis buvo konfiskuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį. Vadovaujantis šiomis nuostatomis pripažintina, kad ieškovas pagrindė prašomos priteisti skolos dydį bei pagrįstai reikalauja priteisti susidariusį 1224,08 Eur įsiskolinimą, 101,15 Eur delspinigius, 2382,62 Eur negrąžinto turto neišpirktos (likutinės) vertės, 64,81 Eur negautų pajamų - palūkanų už laikotarpį po sutarties nutraukimo, todėl jo ieškinys tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, į. k. 111568069, naudai iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1224,08 Eur nesumokėtų mokėjimų, 101,15 Eur delspinigių, 2382,62 Eur negrąžinto turto neišpirktos (likutinės) vertės, 64,81 Eur negautų pajamų - palūkanų įmokų po lizingo sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.