- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- 2-1629-341/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01066-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Z. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai bei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Z. S., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai bei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 27-31), kuriame nurodė, kad atsakovas Z. S. žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų rekonstravo nuosavybės teise priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pristatydamas 6,60 m ilgio ir 8,30 m pločio pastato dalį ir 6,37 m pločio ir 1,90 m ilgio pastato dalį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojas turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodoma ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Atsakovas, pažeisdamas nurodytas teisės aktų nuostatas, atliko savavališkos statybos darbus neturėdamas statybą leidžiančio dokumento.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktu statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr.622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Šiuo atveju taikytinas minėto reglamento 9.5 papunktis, kadangi buvo pakeistos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir padidintas statinio ilgis ir plotis. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą rekonstravimo atveju yra reikalingas rekonstravimo projektas, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą - reikia leidimo rekonstruoti statinį. Tačiau jokių statybą leidžiančių dokumentų atsakovas nepateikė.
Teigia, kad atsakovas, neturėdamas rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, prie nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatė 6,60 m ilgio ir 8,30 m pločio pastato dalį ir 6,37 m pločio ir 1,90 m ilgio pastato dalį. Savavališkos statybos vieta nurodoma Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-20 pirmo aukšto plane, kuriame Inspekcijos specialistas E. Č. schematiškai raudona spalva pažymėjo savavališkas statybas. Pastebėjo, kad Valstybės įmonės Registrų centras pateikti 2005-09-20 nekilnojamojo daikto - pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone kadastriniai duomenys patvirtina faktą, kad pastatas buvo 6,95 m ilgio ir 6,37 m pločio ir nėra jokių pristatytų (6,60 m ilgio ir 8,30 m pločio ir 6,37 m pločio ir 1,90 m ilgio) dalių todėl pagrįstai laikytina, kad jos pastatytos savavališkai. Duomenis apie savavališkos statybos darbų mastą taip pat patvirtina 2011-09-16 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 23.31-FAK-3171, kuriame užfiksuota pastatyto pastato schema, pridedamos fotonuotraukos.
Atsižvelgiant, kad statybos vykdomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo surašytas 2009-10-19 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, kurio atsakovas nenuginčijo. 2011-09-19 reikalavimu „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2012-03-19. 2012-03-23 patikrinus nustatyta, kad statytojas reikalavimo neįvykdė ir savavališka statyba pagal minėtą reikalavimą nėra pašalinta. Tai užfiksuota 2012-03-23 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str. 2 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (viešojo administravimo subjektas) turi teisę kreiptis į teismą, prašydama įpareigoti statytoją vykdyti nurodymus - pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str., 20 str., 23 str., 27 str., 28 str., 35 str. ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo: įpareigoti atsakovą Z. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. išardyti nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatytas dalis, taip, kad atitiktų Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo 2005-09-20 atliktus kadastrinius matavimus ir sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad atsakovas, rekonstravęs pastatą, nepateikė statybą leidžiančio dokumento. Kadangi 2011 reikalavimo per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovas neįvykdė, dėl reikalavimo termino pratęsimo į statybos inspekciją nesikreipė, prašo ieškinį tenkinti. Kadangi per trejus metus nuo savavališkos statybos akto surašymo atsakovas padarinių nepašalino, mano, jog netikslinga nustatyti 9 mėnesių terminą įvykdymui, tačiau neprieštarauja dėl termino dokumentacijos pateikimui, t.y. alternatyvaus sprendimo. Nurodė, kad šiuo atveju neypatingam statiniui reikalingas rekonstrukcijos projektas ir leidimas rekonstruoti statinį.
Atsakovas Z. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė leisti per 9 mėnesius susitvarkyti dokumentus, t.y. įteisinti statybas. Paaiškino, kad 2009 m. nubaustas administracine tvarka, baudą sumokėjo. Nurodė, kad bankui, užtikrindamas 12000 Lt kredito sutarties įvykdymą, įkeitė sodo namelį; kadangi areštas bus panaikintas tik atsiskaičius su banku, prašo ilgesnio termino. Dėl statybos projekto yra kreipęsis į architekto A. V. studiją; buvo paruošta tik architektūrinė dalis; oficialiai niekur nesikreipė.
Trečiojo asmens - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui (CPK 247 str.). Atsiliepime (b.l. 33-34) nurodė, kad nuo 2009-10-19 Savavališkos statybos akto surašymo praėjo beveik 3 m., priimta daug naujų teisės aktų, reglamentuojančių statybas. Inspekcija ieškinyje tvirtina, kad Z. S. atliko savo sodo namo rekonstrukciją. Nurodyta, kad tokiems darbams reikalingas rekonstravimo projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Mano, kad tik civilinės bylos nagrinėjimo metu galima nustatyti, ar Inspekcijos ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal 2009-03-26 aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-120 ginčo pastatas - tai nesudėtingas statinys - „ Kitos (sodų) paskirties pastatai - pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo namai ir kiti statiniai) [4.15]“. Teigia, jog galima prielaida, kad Z. S. atliko dviejų atskirų nesudėtingų priestatų statybą, ir abejoja, ar tokiems darbams privalomas projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Remdamasis Statybos įstatymo 28 str. 3 d., 4 d. (2010-07-02 įstatymo Nr. K1-992 redakcija, galioja nuo 2010-10-01), teigia, jog neaišku, kodėl Inspekcija reikalauja nugriauti pastatą. Mano, kad atsakovas Z. S. gali kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidžiančio dokumento gavimo. Prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Atsiliepime (b.l. 35) nurodyta, kad Z. S. yra sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, tačiau jis jau trečius metus netvarko savo sklypo, nedalyvauja susirinkimuose, nemoka nario mokesčio. Atkreipė dėmesį, kad statybos Z. S. sklype vyko be suderinimo su sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-10-19 atsakovui Z. S. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovas savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. sodo namelį (88,32 kv.m.) rekonstruoja į žymiai didesnio ploto (apie 170 kv.m.) gyvenamąjį namą adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5). Akte taip pat pažymėta, kad statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, taip pat, jog statytojas sodo namelio rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą projekto ir statybos leidimo nepateikė. Aktas pasirašytinai įteiktas atsakovui Z. S., jame yra jo paaiškinimas, kad su šeima persikėlus iš Jurbarko į Vilnių, norėjo praplėsti sodo namelio gyvenamąjį plotą.
2011-09-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuota, jog minėtame žemės sklype stovi nebaigtas statyti pastatas, nubraižyta jo schema, atlikta pastato fotofiksacija ( b.l. 9-10). 2011-09-19 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsakovui Z. S. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. ne vėliau kaip iki 2012-03-19 savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas pastato dalis, nurodytas 2009-10-19 savavališkos statybos akte, esančias žemės sklype (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l. 6-7)
2012-03-23 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas Z. S. reikalavimo, kuriame nurodyta iki 2012-03-19 pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdė (b.l. 8).
Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypas bei jame esantis sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas atsakovo Z. S. vardu (b.l. 11-12). Nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog sodo namo statyba pabaigta 2005 metais, bendras namo plotas – 88,32 kv.m. Taip pat registre įregistruota žemės sklypo ir sodo namo hipoteka, Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo hipotekos skyriaus areštas minėtam turtui bei antstolio D. Š. areštas (areštuota 1/2 dalis žemės sklypo).
CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantys dokumentai pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. - leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktu statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kadastrinių matavimų duomenų bylos kopijos (b.l. 13-18) ir jos pagrindu atliktos savavališkos statybos nužymėjimo schemos (b.l. 19) matyti, jog teisiškai įregistruoto sodo namo ir faktiškai esamo pastato plotas akivaizdžiai skiriasi, t.y. jis žymiai padidėjęs - pristatyta 6,60 m ilgio ir 8,30 m pločio pastato dalis bei 6,37 m pločio ir 1,90 m ilgio pastato dalis. Byloje esančiose pastato nuotraukose taipogi matyti, kad skiriasi pastato statybinės medžiagos (plytų spalva), be to aplinkybes, kad atlikta sodo namo rekonstrukcija, pripažįsta ir atsakovas.
Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą projektas turi būti rengiamas ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį, o minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju numato būtinybę gauti leidimą rekonstruoti statinį. Tačiau jokių statybą leidžiančių dokumentų atsakovas nepateikė.
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovas, neturėdamas rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti statinį, prie nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatė 6,60 m ilgio ir 8,30 m pločio pastato dalį ir 6,37 m pločio ir 1,90 m ilgio pastato dalį. Kaip minėta, tiek rekonstrukcijos projektas, tiek leidimas yra statybą leidžiantys dokumentai, o statinių rekonstrukcija jų nesant laikytina savavališka.
Pagal CK 4.103 str. 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojanti Statybos įstatymo 2010-07-02 nauja redakcija įsigaliojo nuo 2010-10-01. Šios redakcijos Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal šio str. 9 d., priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.
Atsakovas nurodė, jog sodo pastatas yra įkeistas ir areštuotas. Kadangi areštas gali būti panaikintas tik atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, todėl prašo nustatyti pakankamą, t.y. 9 mėnesių terminą statybos darbų (rekonstrukcijos) įteisinimui.
Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, bei vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo, teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., ir nustatyti devynių mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto rekonstrukcijai įteisinti, t.y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą. O neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovui turi būti taikomas Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nurodymas – savavališkai pastatyto statinio nugriovimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškinys yra pagrįstas ir dėl aukščiau išdėstytų argumentų tenkintinas iš dalies.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 139 Lt žyminio mokesčio ir 35,47 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str., 80 str., 82 str., 88 str. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u sprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Z. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti jam nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus.
Atsakovui Z. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio rekonstrukciją leidžiančius dokumentus – įpareigoti atsakovą Z. S., savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam devynių mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatytas dalis, taip, kad atitiktų Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo 2005-09-20 atliktus kadastrinius matavimus ir sutvarkyti statybvietę.
Priteisti iš atsakovo Z. S. 174,47 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.