Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.12.1.3

2024 m. gruodžio 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), teistas,

2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 str. 4 d. galutine – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti (ar tęsti darbą), o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.

2021-10-08 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (laisvės apribojimas) Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi ir sutinka būti apklaustas ir duoti parodymus šiame ikiteisminiame tyrime. Į jam užduotą klausimą, ar buvo gydytas nuo psichinių ligų, priklausomybių, atsako, kad nebuvo, yra sveikas. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jo sutuoktinė, gyvena su ja vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra nuomojamas. Apie 2024-09-14 įvykį gali papasakoti, kad dienos metu, laiko negali nurodyti, jiedu su sutuoktine, būdami namuose tik dviese, vartojo alkoholinius gėrimus, jis buvo labai pavargęs po darbų, o sutuoktinė E. G. norėjo su juo bendrauti, bet kadangi jis buvo labai pavargęs, tiesiog ignoravo ją. Ji dėl to, kad jis su ja nebendrauja, labai supyko, pradėjo šaukti ant jo, rėkti, taip pat išplėšė su laidais kompiuterį, prie kurio jis sėdėjo. Norėdamas jį pasiimti, jis nuėjo iš paskos žmonos, kuri su įrenginiu nuėjo į svetainėje atskirą patalpą. Ten tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu tyčia sugriebė E. G. už kairės rankos aukščiau alkūnės, parbloškė ją ant lovos, po ko suėmė sutuoktinei E. G. už kaklo ir su jėga laikė, tai trūko, jo nuožiūra, ne ilgiau nei kelias sekundes, po ko sutuoktinė įkando jam į kažkurios rankos pirštą, o jis paleido jos kaklą. Mano, kad savo veiksmais sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą, vėliau matė ant sutuoktinės kairės rankos bei kaklo likusias mėlynes. Su kuria ranka jis pagriebė sutuoktinei už kairės rankos, už kaklo, nurodyti negali, nes to nepamena. Paskui pamena, kad greitu metu į namus atvyko policijos pareigūnai, taip pat vėliau atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Tiek jis, tiek sutuoktinė buvo apžiūrėti, jiems vietoje buvo suteikta būtinoji pagalba, į gydymo įstaigą nei vienas iš jų nevyko. Jis policijos pareigūnams žodžiu, kiek prisiminė, nurodė kas tarp jų su sutuoktine atsitiko. Pareigūnai įvykio vietoje tikrino tiek jo, tiek sutuoktinės blaivumą, nes buvo akivaizdu, jog abu buvo neblaivūs, jam buvo nustatytas 1, 95 promilių girtumas. Sulaikomas nebuvo, savo iniciatyva išėjo iš namų, nakvojo viešbutyje. Po paros su sutuoktine susitiko, vienas kito dėl sukelto fizinio bei moralinio skausmo atsiprašė, vienas kitam atleido ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Yra tikras, kad įvykis įvyko dėl alkoholio poveikio. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai smurtavo sutuoktinės atžvilgiu. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir jos rūšimi sutiks. Daugiau neturi ko nurodyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-26 apklausta liudytoja E. G. parodė, kad sutinka duoti parodymus sutuoktinio P. G. atžvilgiu. Dėl 2024-09-14 d. namuose įvykusio įvykio nurodo, kad tos dienos vakare, tikslaus laiko nepasakys, nes neatsimena, ji kartu su sutuoktiniu P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., namuose, kuriuose kartu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo be progos, tiesiog norėjo atsipalaiduoti, juolab, kad buvo savaitgalis, šeštadienis. Kiek išgėrė abu alkoholinio gėrimo, t.y. alaus, nurodyti negali, neskaičiavo, kiek tų skardinių gavosi. Alkoholį vartoti pradėjo į pavakarę, dienos metu buvo blaivūs, buvo mieste, o minėtą alų nusipirko grįždami į namus. Kai atsitiko incidentas, kuris iš jų kiek jo buvo išgėręs, tikrai negali nurodyti. Gali nurodyti, jog įvykiui įvykus bute buvo tik jiedu, kitų asmenų bute nebuvo. Buvo su sutuoktiniu svetainėje, tuo metu jis naudojosi kompiuteriu. Dar nori nurodyti, jog svetainėje yra atskirta sienele dalis svetainės, kurią ji apklausoje įvardins, kaip kambariu, kuriame yra miegojimo lova. Sėdėdama ant lovos, bandė kalbėtis su P. G., bandė priekaištauti, kad jis nesusiranda darbo, sakė jam, kad jai vienai finansiškai yra labai sunku, bet jis į ją nekreipė dėmesio, į jos žodžius nereagavo, toliau buvo užimtas informacija kompiuteryje. Ji dėl to labai supyko, priėjo prie jo ir kompiuterį iš sutuoktinio atėmė. Toks jos veiksmai sukėlė sutuoktiniui pyktį. Su paimtu kompiuteriu nuėjo į kambarį, kur yra lova, norėjo kompiuterį padėti į spintą, o sutuoktinis atėjo jai iš paskos. Jis minėtame kambaryje bandė iš jos atimti minėtą kompiuterį, nepamena, kuria ranka pagriebė jai už kairės rankos, po ko parbloškė ją ant čia pat esančios lovos ir negali nurodyti, kuria ranka sugriebė jai už kaklo, jį suspaudė ir kurį laiką (kažkiek sekundžių) laikė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai kažkokiu būdu pavyko išsilaisvinti nuo jo rankos ir tuomet, kai jis vėl bandė jai sugriebti kaklą, ji, būdama išsigandusi, nenorėdama vėl pajusti fizinio skausmo, įkando jam į rankos pirštą, tačiau kurios rankos negali nurodyti, nes to nepamena. Po jos įkandimo sutuoktinis P. G. nuo jos atsitraukė, o ji pasinaudodama proga išbėgo iš buto į lauką, su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną ir ten būdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu (duomenys neskelbtini) ir iškvietė policiją. Atvykusių pareigūnų laukė prie daugiabučio, po ko su jais parėjo į butą. Ten pareigūnams, būdama labai susijaudinusi ir verkdama, nurodė, kas nutiko, nurodė, kur sutuoktinis ją sužalojo, pareigūnai minėtus sužalojimus užfiksavo savo procesiniuose dokumentuose. Taip pat gali nurodyti, jog pareigūnai į butą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri tiek sutuoktiniui, tiek jai namuose suteikė pirmąją pagalbą. Kadangi su sutuoktiniu patyrė tik nežymius sužalojimus, į ligoninę vykti nereikėjo. Ji įvykio metu patyrė fizinį skausmą, išgąstį, tiek ant jos kairės pusės kaklo, tiek ant kairės rankos po sutuoktinio sukelto fizinio skausmo jai atsirado mėlynės, turi pasidariusi nuotraukas, kurias pateiks pareigūnei jos nurodytu el. paštu. Taip pat nori nurodyti, jog dėl patirtų sužalojimų ji į šeimos gydytoją bei kitus medicinos specialistus nesikreipė ir nesikreips, nes tam nėra poreikio. Kaip nurodė, įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą. Po įvykio su sutuoktiniu P. G. susitaikė, jis dėl jai sukelto fizinio skausmo atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų jam daugiau neturi. Tai buvo pirmas kartas, kai sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Mano, kad įvykio aplinkybėms įtakos turėjo ir jų su sutuoktiniu išgerto alkoholio kiekis, nes blaiviame stovyje nieko panašaus nebūtų įvykę.

2024-11-27 el. paštu nukentėjusiosios E. G. pateiktos fotonuotraukos (2 vnt.)

2024-09-15 (duomenys neskelbtini) K. L. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2024-09-14 apie 23:20 val., adr. (duomenys neskelbtini), konflikto tarp sutuoktinių metu, P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus (nustatytas 1,95 prom. neblaivumas) smurtavo prieš savo neblaivią sutuoktinę E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. (nustatytas 1,93 prom. neblaivumas), t.y. suėmęs jos kaklą, laikė jį suspaudęs, po ko, sugriebė E. G. kairę ranką, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

2024-09-15 (duomenys neskelbtini) M. P. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2024-09-14 apie 23 val. 20 min., adresu (duomenys neskelbtini), bute, kilusio konflikto metu, P. G., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 prom. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, suėmė savo sutuoktinei E. G., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo, ir naudodamas fizinę jėgą, tyčia su ranka laikė sutuoktinės kaklą, bei sugriebė už kairės rankos, dėl ko pastarajai kaklo srityje buvo sukeltas sužalojimas, atsirado minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva ir sukeltas fizinis skausmas. Po sugriebimo už kairės rankos E. G. atsirado mėlynė. Įvykio metu E. G. nustatytas 1,93 prom. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis ir dėl moters esamos psichinės ir fizinės būklės atlikti pirminių veiksmų objektyviai nebuvo galimybės. P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir jį sužalojo, asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. požymių.

2024-09-14 surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūras objektas yra vieno kambario butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) butas. Patenkama į butą iš vidinės kiemo pusės, pro (duomenys neskelbtini) pusės korpusą, po ko patekus į vidų, nuo -(duomenys neskelbtini) aukšto pakylame liftu į (duomenys neskelbtini) aukštą, po ko dešinėje koridoriaus pusės gale, matome rudos spalvos šarvines duris, virš kurių yra juodos spalvos užrašas "(duomenys neskelbtini)". Užėjus pro pagrindines buto duris, prieš save matome bendrą virtuvės ir svetainės kambario patalpą, patalpos centre matome pastatytą baltos spalvos stalą, prie kuriuo stovi keturios baltos spalvos kėdės, taip pat ant stalo matome sudėta daug įvairiausių buitinės paskirties daiktų, kairėje pusėje matome įrengtą virtuvinį stalą, bei virtuvės komplektą, ant virtuvinio stalo matome sudėtus buitinius daiktus, taip pat yra matomos tuščios alaus "BLANC" depozito taros, taip pat ant virtuvinio stalo yra matomas virtuvinis juodos spalvos, bei juodos rankenos peilis. Dešinėje buto pusėje yra pastatyta pertvara, kuri jungia miegamąjį su svetaine ir virtuvės kambariu. Prie pertvaros matome pastatytą pilkos spalvos sofą ant kuriuos yra padėti šviesiai pilkos spalvos pledai, bei pilkos spalvos kuprinė. Už minėtos pertvaros yra atskirta miegamoji zona kurios centre matome pastatytą dvigulę miegamąją lovą, ant kuriuos guli sudėti miego reikmenys t.y. miegamosios pagalvės, pledai. Grįžus atgal prie pagrindinių užėjimo durų, po dešine puse yra baltos spalvos durys, pro kurias užėjus yra matomas vonios ir tualeto kambarys, kurio kairėje pusėje matome skalbimo mašiną, ant kurios sudėta daug įvairiausių kosmetikos priemonių, taip pat vonios kambario gale prie sienos matome pastatytą baltos spalvos vonią. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.???

2024-10-08 (duomenys neskelbtini) tyrėjos L. S. tarnybinis pranešimas dėl BPC garso įrašų pridėjimo. Jame nurodyta, kad pareigūnė prideda prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjos E. G. skambučių garso įrašus į BPC.

2024-10-15 (duomenys neskelbtini) L. S. tarnybinis pranešimas dėl Body kameros vaizdo įrašų fragmentų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) Body kūno kameros filmuotą medžiagą, gautą iš informacinių technologijų savitarnos svetainės.

2024-09-14 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad patikrinimu, kuris atliktas 23:53 val., P. G. nustatytas 1,95 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis P. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sutuoktinės E. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą – sugriebė E. G. už kairės rankos aukščiau alkūnės, parbloškė ją ant lovos, po ko suėmė sutuoktinei už kaklo ir su jėga laikė. Sutuoktinės atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios E. G. parodymai, ji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė P. G.. Nukentėjusioji parodė, kad ji įvykio metu patyrė fizinį skausmą, išgąstį, tiek ant jos kairės pusės kaklo, tiek ant kairės rankos po sutuoktinio sukelto fizinio skausmo jai atsirado mėlynės, turi pasidariusi nuotraukas. Tai buvo pirmas kartas, kai sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024-11-27 el. paštu nukentėjusiosios E. G. pateiktos fotonuotraukos (2 vnt.); 2024-09-14 surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas; 2024-09-15 (duomenys neskelbtini) K. L. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; 2024-09-14 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad patikrinimu, kuris atliktas 23:53 val., P. G. nustatytas 1,95 prom. girtumas; 2024-09-15 (duomenys neskelbtini) M. P. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2024-09-14 apie 23 val. 20 min., adresu (duomenys neskelbtini)., bute, kilusio konflikto metu, P. G., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 prom. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, suėmė savo sutuoktinei E. G., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo, ir naudodamas fizinę jėgą, tyčia su ranka laikė sutuoktinės kaklą, bei sugriebė už kairės rankos, dėl ko pastarajai kaklo srityje buvo sukeltas sužalojimas, atsirado minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva ir sukeltas fizinis skausmas. Po sugriebimo už kairės rankos E. G. atsirado mėlynė.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. G. smurtaudamas savo šeimos nario - sutuoktinės E. G. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusioji gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Taigi P. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, jo sutuoktinė. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu P. G. ir E. G. buvo sutuoktiniai, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikata savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji E. G. informuota apie galimybę bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimo neišreiškė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. G. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, kuriai sukėlė fizinį skausmą, (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis)

P. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. G. anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis dirba. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu:

1) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

P. G. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę E. G.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

P. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-28 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

BPC garso įrašai, 2 vnt. ir Body vaizdo įrašas, 1 vnt. įkelti į ĮBPS, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

P. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

3) skirti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais:

1) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

3) skirti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.