- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- 1-679-743/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:
1) 2015 m. birželio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;
2) 2015 m. spalio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2015 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
3) 2017 m. sausio 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
4) 2019 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. M. 2020 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – partnerę A. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galva į virtuvėje esančią sieną tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje ir odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje.
Kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 20 val. savo gyvenamojo namo virtuvėje kartu su A. M. gėrė alkoholį, gėrė jau ne pirma diena, buvo stipriai apgirtęs, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Prisimena, kad su A. M. kilo konfliktas dėl telefono, jo nerado, todėl manė, kad jį bus paėmusi ji. Jis stūmė A. M., ji atsitrenkė galva į virtuvėje esančią sieną ir susimušė, jai buvo praskelta virš antakio. Kad A. M. būtų turėjusi rankoje peilį, jis neprisimena. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad su A. M. gyvena apie pora metų, jiems išgėrus tarp jų kyla ginčai ir konfliktai. Šiuo metu su ja vėl gyvena kartu, ji prašė grįžti gyventi pas ją (b. l. 184).
Nukentėjusioji A. M.patvirtino, kad K. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena beveik du metus. 2020 m. gegužės 30 d. jie abu kartu vartojo alkoholį jų gyvenamojo namo virtuvėje. Apie 20 val. tarp jų kilo konfliktas, nes K. M. nerado savo telefono, pradėjo ant jos šaukti, kad ji jį paėmė. Konflikto metu K. M. ją stovinčią stūmė į sieną, ji trenkėsi galva į sieną, galvos dešine puse ir susimušė, jai bėgo kraujas iš dešinės pusės, tos vietos virš ausies, kur plaukai, taip pat susitrenkė ir kaktą. Ji jautė fizinį skausmą, jai labai skaudėjo, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Kadangi K. M. nesiliovė rėkti, ji pasiėmė nedidelį peilį ir laikė jį rankoje, kad turėtų kaip apsiginti, jeigu K. M. toliau smurtautų (b. l. 51–53, 64–66).
Liudytojas D. M. patvirtino, kad 2020 m. gegužės 30 d., tarnybos metu, 20.20 val. buvo iškvietimas, kad pranešėją sumušė sugyventinis, jai praskėlė galvą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), užėjo į vidų. Viduje girdėjo vyro rėkimą, girdėjosi, kad verkia moteris. Įėjęs į kambarį pamatė vyrą, stovintį prie moters ir rėkaujantį, o moteris stovėjo ir rankoje laikė peilį, peilis buvo nuleistas į grindis. Jis tam vyrui liepė atsitraukti, o jai – padėti peilį. Taip jie ir padarė. Jis paklausė, kas nutiko, moteris nurodė, kad ją sugyventinis sumušė – pastūmė ir ji galva trenkėsi į sieną. Matėsi, kad jai dešinėje galvos pusėje virš ausies bėgo kraujas, buvo kruvina. Buvo nustatyta, kad ji yra A. M., o vyriškis – K. M.. K. M. sakė, kad viskas įvyko dėl to, kad jis nerado savo telefono, o A. M. dieną juo naudojosi. Kai jis paklausė, kur ji telefoną padėjo, tai ši nurodė, kad paliko virtuvėje ant stalo, tačiau nuėjęs jo virtuvėje nerado ir apkaltino ją, kad ši jį tyčia paslėpė ir priėjęs prie jos virtuvėje ją pastūmė, o A. M. atsitrenkė galva į sieną ir prasikirto galvą (b. l. 69–71).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, virtuvė, kurios plotas apie 4 x 5 m (b. l. 20–22).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 30 d. 21 val. A. M. nustatyta 2,36 promilės, K. M. 20.02 val. – 2,84 promilės girtumas (b. l. 29–30).
Specialisto išvada A. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje ir odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).
Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją, iš karto po įvykio ant jos matėsi sužalojimo žymės. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo namuose, jis kartu su nukentėjusiąja buvo neblaivūs. Tai, kad A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad K. M. tyčia pastumdamas nukentėjusiąją, ją nežymiai sužalojo. Nukentėjusioji yra asmuo, su kuria kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas asmens, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu, kuris yra šeimos narys, K. M. veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
K. M. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). K. M. anksčiau teistas (b. l. 117–121), už analogišką nusikalstamą veiką taip pat, jam paskirtos su laisvės atėmimus susijusios bausmės įtakos nepadarė, po jų atlikimo jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, už įvairius administracinės teisės pažeidimus daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 146–150), todėl spręstina, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas nebus pakankamos tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Sprendžiant, kurią bausmės rūšį – areštą ar terminuotą laisvės atėmimą – parinkti, įvertintina tai, kad kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 19 d. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai taip pat smurtavo prieš A. M., arešto bausmę atliko 2020 m. sausio 10 d., tačiau 2020 m. gegužės 30 d. vėl padarė analogišką veiką. Tačiau įvertintina ir tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jie atkūrė socialinę taiką, nukentėjusioji vėl pakvietė kaltinamąjį gyventi su ja, išsakė nesutinkanti, kad K. M. būtų paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas padarytas spontaniškai, vieno poveikio – pastumiant, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, nurodo tik tai, kad kartais neblaivus konfliktuoja su aplinkiniais (b. l. 159). Viso šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad jam už šią nusikalstamą veiką paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, didesnė nei nustatytas vidurkis, bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
K. M. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto vykdymą nėra pagrindo, nes arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, K. M. išbūtas laikinajame sulaikyme.
K. M. paskirtos kardomosios priemonės, – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 96–98, 102–104), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 78 jį (septyniasdešimt aštuonių) parų areštu.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 52 (penkiasdešimt dvi) paras arešto.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, K. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (vieną parą).
Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Išaiškinti K. M., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytaus m. Ulonų g. 8A), atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.