Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-348-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
1A-140-348-2014
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01196-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algirdas Remeika, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
V. R.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Advokatai
Povilas Jegorovas
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-140-348-2014;

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01196-2012-6;

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Rolandai Bučmienei, Vilmai Marčiukaitytei dalyvaujant prokurorams Linai Gudonienei, Vitalijui Jaroščenkai, gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, nuteistajam V. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl 2013 m. spalio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. R., pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. R. priteista: nukentėjusiosios V. Ž. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, valstybei 460 Lt nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų, valstybinės ligonių kasos naudai 9026,55 Lt nukentėjusiosios V. Ž. gydimo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 19 d. apie 23.30 val., jam ir D. R. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, malkos pliauska tyčia vieną kartą sudavė V. Ž. į dešinę galvos pusę, tuo padarydamas V. Ž. galvos sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje ir abiejų akių vokuose bei skruostuose, kraujo iššliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, lydimu galvos smegenų suspaudimu, tuo sunkiai suluošino V. Ž. bei sukėlė jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad nukentėjusiosios V. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kitos bylos aplinkybės, kyla didelių abejonių dėl jos parodymų patikimumo. Nuteistasis pažymi, jog nukentėjusioji visuose savo parodymuose teigė, kad po smūgio jai į galvą iš jos nosies bėgo kraujas, tačiau apylinkės teismas nutylėjo tai, jog įvykio vietoje niekur - nei pastate, nei rūsyje, nei ant laiptų, nei ant patalynės lovoje, kur ji gulėjo, nebuvo rasta jokių kraujo pėdsakų. Taip pat nukentėjusioji V. Ž. duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos su nuteistuoju metu nurodė, kad ją sužalojo apie 19 val., tačiau vėlesniuose savo parodymuose ji teigė, jog nusikaltimas padarytas 23 val. 30 min.

Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nutylėjo svarbią aplinkybę, jog nukentėjusioji pristatyta į Kėdainių ligoninę greitosios pagalbos automobiliu 2012 m. lapkričio 20 d. ją apžiūrinčiam gydytojui apie sužalojimo aplinkybes teigė, jog „vakar nežinia kaip susimušiau galvą". Jau vėliau nukentėjusioji sugalvojo versiją, jog ją sužalojo V. R.. Teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi naująja jos versija. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji buvo blaivi, nors tam pačiam ją apžiūrėjusiam gydytojui nukentėjusioji yra pasakiusi, jog yra išgėrusi keturis stikliukus degtinės.

Nuteistasis V. R. savo skunde pažymi, kad abejotini yra V. Ž. parodymai, jog įvykio metu ji kurstė krosnį namo rūsyje. Taip būti negalėjo, nes krosnis rūsyje buvo tik išvakarėse sumontuota dar nepatikrinta ir dar neveikė. Teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą apklausti liudytojais D. K. ir V. V., t.y. asmenis įvykio išvakarėse montavusius krosnį. Teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą nevertino tos aplinkybės, jog nukentėjusioji ne kartą buvo gydoma Kauno psichiatrinėje ligoninėje stacionare, atmetė gynėjo prašymą apie visos medžiagos išreikalavimą iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro apie V. Ž. gydymąsi, neišsiaiškino, dėl kokios priežasties nukentėjusioji yra darbinga tik 42 procentais. Gynėjo prašymas išreikalauti medžiagą apie tai iš atitinkamos valstybės institucijos buvo atmestas. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusiajai oficialiai nebuvo diagnozuota epilepsija, todėl epilepsijos priepuolis įvykio metu yra atmetamas. Tačiau tai yra akivaizdi netiesa, nes pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose yra pripažinusi, jog jai epilepsijos priepuoliai būdavo, apie epilepsijos priepuolius yra patvirtinęs ir liudytojas A. J..

Nuteistojo nuomone apylinkės teismas neišaiškino aplinkybės dėl nukentėjusios sužalojimo vietos, laiko ir tai padariusių asmenų. Pagal nukentėjusiosios parodymus ji buvo sužalota gyvenamojo namo rūsyje ir po to neteko sąmonės, tačiau ji buvo rasta pirmajame namo aukšte prie lovos. Nesutampa duomenys ir dėl sužalojimo ant jos galvos vietos - liudytojas V. N. ir kiti nurodė, jog jie matė didelį guzą ant nukentėjusios kaktos. Tuo tarpu objektyviai buvo nustatyti sužalojimai ant kitos galvos vietos. Nors teismas besąlygiškai vadovaujasi eksperto išvada ir laiko ją nenuginčijamu įrodymu, liudytojas J. V., kuris apžiūrėjo nukentėjusiąją pirmas Kėdainių ligoninėje neatmetė tokios galimybes, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir dėl griuvimo. Teismas taip pat labai tendencingai ir vienpusiškai įvertino tas svarbias aplinkybes, kad prie nukentėjusiosios lovos buvo rastas kirvis, peilis, nugertas butelis degtinės - vos ne tvirtindamas, kad tuos dalykus specialiai padėjo nuteistasis siekdamas nukreipti dėmesį nuo savęs. Teismo tendencingumą akivaizdžiai patvirtina ir tai, jog nuosprendyje teigiama, jog nukentėjusioji tą vakarą jokios grėsmės niekam nekėlė ir nuteistojo pozicija, jog jis su žmona važiavo į kaimą baimindamiesi dėl S. J. saugumo, yra niekuo neparemta. Dėl savo giminaitės saugumo baimintis nuteistasis turėjo labai rimtą pagrindą, nes prieš keletą dienų ta pati nukentėjusioji V. Ž., tuose pačiuose namuose peiliu sužalojo kitą nuteistojo giminaitį V. V., už ką ji šiuo metu yra nuteista.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjas advokatas P. Jegorovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo V. R. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas nepagrįstai tikėjo vien tik nukentėjusiosios V. Ž. parodymais. Tačiau šis apelianto skundo argumentas atmetamas, nes apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra. Buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta.

Nors nuteistasis V. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiosios nesužalojo. Ji pati galėjo susižaloti būdama neblaivi, ištikus epilepsijos priepuoliui, galėjo nukristi. Skunde pažymi, kad nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą atspindi ir ta aplinkybė, kad tą vakarą ji pečiaus kurti negalėjo, nes jis dar buvo nepajungtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs liudytojais D. K. ir V. V., konstatuoja, kad nuteistojo V. R. skundo argumentai neva krosnis dar buvo nepajungta, nepasitvirtino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad V. R. prašymu jis jungė pečių, tačiau liudytojas tikslios datos neparodė, painiojosi datose.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad krosnies dar nebuvo galima kūrenti. Tačiau vertinat šiuos parodymus negalima neatsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji V. Ž. peiliu buvo sužalojusi V. V., už ką buvo pripažinta kalta ir nuteista. Be to, liudytojas V. V. yra artimas nuteistojo V. R. giminaitis. Taip pat pažymima, kad minėtų liudytojų parodymai nepaneigia aplinkybės, kad būtent V. R. sužalojo V. Ž..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors apeliaciniame skunde siekiama kiek įmanoma sumenkinti nukentėjusiosios V. Ž. parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažindamas V. R. kaltu pagrįstai laikė, jog nukentėjusiosios parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir nėra pagrindo abejoti jos parodymais.

Nors greitosios pagalbos medikams ir ligoninės gydytojui nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad neatsimena aplinkybių dėl sužalojimo, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą ji davė nuoseklius parodymus. Ji nuo pat pirmosios apklausos ir teisiamajame posėdyje parodė, kad ją sužalojo būtent V. R. pagaliu į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu ji savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo metu bei akistatos su V. R. metu, kur kategoriškai tvirtino, jog ją sužalojo V. R.. Po suduoto smūgio buvo praradusi sąmonę, o atsipeikėjusi nuropojo į savo kambarį. Atsižvelgus į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį, į tai, kad tam tikrą laiką V. Ž. buvo praradusi sąmonę, galėjo iš karto ir neatsiminti sužalojimų aplinkybių. Šios aplinkybės galėjo sąlygoti ir nukentėjusiosios parodymus apie sužalojimo laiką. Tai, kad nukentėjusiosios būklė buvo prasta patvirtino ir liudytoju apklaustas V. N., kuris parodė, kad rado nukentėjusiąją gulinčią veidu į grindis, bandė ją pažadinti, tačiau ji nereagavo. Atvertus nukentėjusiąją ant nugaros pamatė ant kaktos gumbą, po ko D. R. liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko greitoji nukentėjusioji buvo nesąmoninga, nepratarė nei žodžio.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama ir tai aplinkybei, jog V. Ž. buvo neblaivi, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokią išvadą darydamas teismas itin kruopščiai įvertino byloje esančių liudytojų parodymus ir jų pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Vien ta aplinkybė, kad gydytojo G. J. medicininiuose dokumentuose užfiksuota aplinkybė apie išgertus keturis stikliukus neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusioji buvo girta. Be to, liudytoju apklaustas gydytojas J. V. parodė, kad jei ir buvo nukentėjusioji išgėrusi keturis stikliukus, tai jie buvo išgerti nešviežiai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. K. ir R. K. parodė, kad jos matė nukentėjusiąją apie 16-17 val., ji buvo blaivi, norėjo pasiskolinti pinigų, nes sekančią dieną ketino važiuoti į ligoninę ir policiją dėl V. V. sužalojimo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. Ž. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktoje ir abiejų akių vokuose bei skruostuose, kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, lydimas galvos smegenų suspaudimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (t.y. 2012-11-19 apie 19 val. sudavus nenustatytą skaičių smūgių galimai pliauska), ką patvirtina medicininių dokumentų duomenys. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis sumušus pagaliu (pliauska). Dėl galvos sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po to sekusio galvos smegenų suspaudimo, V. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas V. B. patvirtino išvadą bei patikslino, kad išvados dalyje, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai dėl galvos sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po to sekusio galvos smegenų suspaudimo, V. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra padaryta rašymo klaidą, kadangi pagal faktines aplinkybes ir med. duomenis kraujas išsiliejo ne po dešiniuoju, o po kairiuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu. Taip pat specialistas parodė, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne ant atsikišusių kūno dalių, nėra griuvimui būdingų nubrozdinimų, o konstatuoti sumušimai, tad šie sužalojimai negalėjo būti padaryti griuvimo metu, t.y. nei iškrentant iš lovos, nei einant ir griūnant. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti šia specialisto išvada. Taip pat kolegija konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad nukentėjusioji iki jai padaryto sužalojimo sirgo epilepsija. Iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautų duomenų apie nukentėjusiosios V. Ž. psichinę būklę ir duomenų iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos matyti, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios V. Ž. parodymais dėl jai diagnozuotų susirgimų. Taip pat minėti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. Ž. iki sužalojimo padarymo epilepsija nebuvo diagnozuota.

Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog būtent kaltinamasis V. R. tyčia sudavė malkos pliauska nukentėjusiajai V. Ž. į galą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai V. R. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jį dėl šios nusikalstamos veikos pripažino kaltu.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. R. kaltumo padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Algirdas RemeikaDmitrijus Korsakovas