Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-261/2006 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8.; 1.2.4.3.; 2.1.12.2.3.

2006 m. gegužės 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. ir jo gynėjo Laimono Straukos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš G. V. priteista 105,95 Lt turtinės bei 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. B. bei 1131,00 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 23.00 val., būdamas neblaivus, Dovilų miestelyje, Klaipėdos rajone, prie pastato, kuriame įsikūręs etninės kultūros centras, kur tuo metu vyko jaunimo diskoteka, iš chuliganiškų paskatų, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, kumščiu smogė D. B. į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to rankoje turėdamas atlenktą peilį, G. V. dūrė nukentėjusiajam į nugarą, padarydamas kiaurinį durtinį - pjautinį kairės pusės krūtinės ląstos ertmės sužalojimą be vidaus organų pažeidimo. Mėgindamas apsisaugoti nuo smurto peiliu, nukentėjusysis kairiąja ranka čiupo už G. V. turimo peilio, dėl ko buvo sužalota kairės rankos plaštaka, po to pats kumščiu smogė nuteistajam G. V. į galvą. Kilus aktyviam susirėmimui, abu - nuteistasis ir nukentėjusysis - griuvo ant žemės, kur nukentėjusiajam, kniūbsčiam ir užgultam iš viršaus, G. V. dar kelis kartus tuo pačiu peiliu smogė į įvairias kūno vietas, padarydamas sužalojimus - durtines-pjautines žaizdas kairiajame žaste, dešinio žasto užpakaliniame vidiniame paviršiuje, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje. Šiais savo veiksmais G. V. padarė D. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi jam paskirta per griežta bausmė ir prašo jį panaikinti.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., nors turėjo ją kvalifikuoti pagal BK 136 str., kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus. Apeliaciniame skunde G. V. prašo paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams nustatyti ir teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyti ar G. V. įvykio metu nebuvo psichologinio afekto būsenoje.

Nuteistojo G. V. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašo jį pakeisti.

Apeliantas teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai G. V. veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų. Skunde teigiama, jog nuteistasis jokių chuliganiškų veiksmų neatliko, teismo nuosprendyje nenurodoma, kuo pasireiškė nuteistojo chuliganiškos paskatos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad konfliktas įvykio dieną vyko ne tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, bet tarp nuteistojo G. V. brolio R. V. ir nukentėjusiojo D. B. , todėl, pasak apelianto, nuteistasis G. V. neturėjo jokio motyvo smūgiuoti D. B. .

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas, atsisakydamas apklausti nuteistojo G. V. nurodytą liudytoją D. R. , suvaržė nuteistojo teisę į gynybą. Teigiama, jog tokiu būdu nebuvo patikrinti nuteistojo parodymai apie tai, kad jis rašiklio prašė netoliese automobilyje sėdėjusio D. R. . Be to, šis liudytojas, būdamas nešališkas, galėtų pateikti objektyvius duomenis apie įvykį.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas rėmėsi tik liudytojų, susijusių su nukentėjusiuoju, parodymais, kurie yra D. B. draugai ir suinteresuoti bylos baigtimi. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie baudžiamosios bylos prijungti Klaipėdos r. policijos komisariato 2005-10-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-01084-05, kuris, priešingai nei nurodė teismas, yra susijęs su nagrinėjama byla. Minėtoje policijos komisariato iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 2005-09-30, apie 23.00 val. Klaipėdos r. Dovilų mstl., prie Dovilų kultūros namų B. B. sumušė R. V. , t.y. šis konfliktas vyko tuo pat metu, toje pačioje vietoje, kuomet pagal nagrinėjamos bylos duomenis G. V. peiliu sužalojo D. B. . Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjant bylą D. B. parodė, jog įvykio metu mušėsi ne su R. V. , bet su G. V. , nors ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai. Apelianto manymu, siekiant visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, būtina pašalinti minėtus prieštaravimus. Skunde teigiama, jog būtų tikslinga apklausti R. V. .

Nuteistojo G. V. gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo parodymų tarpusavio prieštaravimus. Teigiama, jog iš pradžių nukentėjusysis parodė, kad buvo sužalotas peiliu, kuomet bėgo į kultūros centro salę. Vėliau jau jis teigė, kad G. V. nukentėjusįjį sužalojo peiliu, laikydamas jį prispaustą prie žemės. Šie parodymai, apelianto teigimu, prieštarauja ir liudytojų parodymams, kurie būdami šalia nei vienas nematė G. V. rankose peilio ir kad juo būtų smogta nukentėjusiajam. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad matė peilius ir pas kitus asmenis, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar nukentėjusiojo negalėjo sužaloti kiti asmenys, o ne nuteistasis G. V. .

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiojo atstovei, kuri šiuo atveju nėra žalą patyręs asmuo. Apelianto teigimu, žalos atlyginimas turėjo būti priteistas pačio nukentėjusiojo D. B. naudai. Nors įvykio metu D. B. buvo nepilnametis, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu sulaukė pilnametystės, įgijo pilną civilinį veiksnumą, todėl žalos atlyginimas turi būti priteistas asmens, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta žala, naudai, o ne jo atstovo naudai.

Be to, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sumažinti.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006-03-10 nuosprendį, tinkamai kvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, peržiūrėti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę ir tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimus.

Byloje dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. V. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, teisingai nustatė nuteistojo G. V. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei teisingai juos kvalifikavo kaip tyčinį sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Nuteistojo G. V. gynėjas savo apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nebuvo objektyviai nustatytas momentas, kuriuo, besitęsiančio konflikto metu, peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis. Apeliantas teigia, kad D. B. B. B. galėjo sužaloti ir kiti konflikte dalyvavę asmenys, kuomet po konflikto su G. V. D. B. bėgo į šokių salę. Tačiau byloje surinkti ir nuosprendyje įvertinti įrodymai tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. B. tuoj po sužalojimo 2005 m. spalio 1 d. apklausoje iš tikrųjų nurodė, jog pirmą smūgį peiliu į nugarą G. V. jam sudavė kultūros namų kieme, o kitus – jau bėgančiam į šokių salę. Tačiau kitose, vėliau vykusiose apklausose D. B. nuosekliai ir vienodai aiškino, kad peiliu į nugarą bei ranką buvo sužalotas grumtynių su G. V. metu, kuomet G. V. kniūbsčias buvo prispaustas prie žemės ir stengėsi išsivaduoti. D. B. parodymai, kad patys pirminiai paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nebuvo tikslūs, nes apklausa vyko iš karto po įvykio, todėl dėl patirtų išgyvenimų negalėjo susikaupti bei tiksliai papasakoti reikšmingas aplinkybes, yra visiškai logiški ir priimtini.

Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo bei liudytojais apklaustų jo draugų parodymų: nukentėjusysis aiškino, kad G. V. jį sužalojo grumtynių metu, tuo tarpu greta buvę ir viską matyti turėję liudytojai B. B. , R. K. ir R. J. patvirtino, kad peilio G. V. rankose jie nematė. Tačiau gynėjo teigimas, kad minimi prieštaravimai liudytojų parodymuose liko teismo nepastebėti yra nepagrįstas. Apygardos teismas kaip tik pasisakė dėl paminėtų liudytojų parodymų, motyvuodamas kodėl šie parodymai nepaneigia fakto, kad G. V. grumtynių metu panaudojo peilį ir sužalojo D. B. . Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis G. V. visuose savo parodymuose pripažino, kad susirėmimo metu su savimi turėjo peilį ir juo sudavė vienam iš konflikte dalyvavusių vaikinų. Savo parodymus G. V. visiškai patvirtino įvykio vietoje. Šio procesinio veiksmo metu jis parodė vietą, kurioje būdamas jis sudavė peiliu jį užpuolusiam jaunuoliui bei vietą, kurioje jis tą peilį išmetė. Peilis G. V. nurodytoje vietoje buvo surastas, paimtas ir pridėtas prie bylos. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2266/05 (03) konstatuota, kad sunkų sveikatos sutrikdymą D. B. sukėlė kiauryminis durtinis-pjautinis kairės pusės krūtinės ląstos ertmės sužalojimas, kuris buvo padarytas kietu aštriu daiktu, galimai peiliu. Taigi, net ir pripažinus teisingais nuteistojo G. V. parodymus, kad jis nukentėjusiajam peiliu sudavė tik vieną kartą, jo kaltė, tyčia sunkiai sužalojus D. B. , nebūtų paneigta. Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų visuma –nukentėjusiojo D. B. , liudytojų B. B. , R. K. , R. J. , R. Ž. , R. R. , A.Maskaliovo parodymais, teismo medicinos specialisto išvados duomenimis patikimai nustatyta, kad peiliu suduodamas ne vieną, kaip teigia jis pats, o keletą smūgių į nugarą bei rankas, D. B. B. B. sužalojo G. V. . Kiauryminis durtinis-pjautinis kairės pusės krūtinės ląstos sužalojimas sukėlė sunkų D. B. sveikatos sutrikdymą. Durtinės-pjautinės abiejų rankų ir krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinės pusės žaizdos kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nepagrįstai gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo išsiaiškinta ar nukentėjusiojo nesužalojo kiti peilius turėję konflikto dalyviai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. B. peiliu buvo sužalotas kaip tik tuo metu, kai grūmėsi su G. V. . Greta ant žemės nugriuvusių ir besigrumiančių nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo nukentėjusiojo brolis B. B. bei nukentėjusiojo draugai R. K. ir R. J. . Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie asmenys būtų turėję peilius ir jais subadę nukentėjusįjį. Jie kaip tik stengėsi padėti D. B. išsivaduoti spardydami G. V. . Tuo metu, kai prie besigrumiančių G. V. ir D. B. ėmė artėti G. V. draugai, visi konflikto dalyviai nuo jų pabėgo. Kad G. V. buvo sužalotas peiliu į nugarą D. B. suprato iš karto atbėgęs į šokių salę ir apie tai pasakė R. K. . Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindo manyti, jog D. B. peiliu būtų sužalojęs ne G. V. , o kitas asmuo.

Nuteistasis G. V. bei jo gynėjas savo apeliaciniuose skunduose vienodai teigia, kad apygardos teismas neteisingai kvalifikavo G. V. veiksmus. G. V. nurodo, kad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį, o gynėjas teigia, kad byloje nėra įrodytos chuliganiškos paskatos.

Nuteistojo G. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Chuliganiškų paskatų turinys, kai nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į kito žmogaus gyvybę, atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte. Jame teismams išaiškinta, kad kito žmogaus gyvybės atėmimas, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kvalifikuojamas kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Šis Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimas taikytinas ne tik nužudymų bylose, kuomet nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., bet ir tais atvejais, kai kaltininkas veikdamas iš chuliganiškų paskatų, sužaloja kitą asmenį, tačiau gyvybės jam neatima, o padaro jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai, priklausomai nuo tyčios turinio (nesant tyčios nužudyti), kvalifikuojami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo, kodėl pripažino G. V. veikus iš chuliganiškų paskatų. Šioje dalyje teismo išvados nuosprendyje pagrįstos detalia įvykių eigos iki nusikaltimo bei konflikto, kurio metu buvo sužalotas D. B. , dalyvių atliktų veiksmų analize. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad nuteistasis G. V. nukentėjusiojo D. B. ir R. V. konflikte nedalyvavo, todėl neturėjo jokio preteksto užpulti ir sužaloti D. B. . B. . Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad G. V. be jokio preteksto šokių vakare užpuldamas ir peiliu žalodamas kitą žmogų, pademonstravo aiškų žmogaus negerbimą, elementarių elgesio bei moralės normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Taigi G. V. pagrįstai inkriminuotas BK 135 str. 2 d. 8 p, numatytas chuliganiškų paskatų požymis.

Nėra pagrindo G. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 136 str. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis su apeliantu iki paties įvykio apskritai susitikę nebuvo ir tarpusavyje nebendravo. Betarpiškai prieš pat įvykį G. V. priėjo prie D. B. ir paprašė rašiklio. D. B. rašiklio neturėjo ir G. V. jo nedavė, tačiau paklausė ar šiam nereikia markerio. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio pokalbio metu nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų, jį patį ar jo artimą asmenį itin įžeidžiančių veiksmų ar poelgių. Todėl G. V. nebuvo jokio pagrindo staiga ir labai susijaudinti. Be to, ir byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sužalodamas nukentėjusįjį jis nebuvo staigaus ir stipraus susijaudinimo būsenoje. Įvykio metu G. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, ši aplinkybė, o ne didelis ir staigus susijaudinimas nulėmė susilpnėjusią jo savikontrolę bei agresyvų elgesį. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms nepagrįstu pripažįstamas ir nuteistojo prašymas apeliaciniame skunde paskirti byloje ekspertizę jo sugebėjimo valdyti savo veiksmus, nusikalstamos veikos padarymo metu, ištyrimui. Nėra pagrindo papildomai tirti ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų pobūdį bei sunkumo laipsnį. Teismo medicinos specialisto išvados, kuriose konstatuojama, jog D. B. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, savo pagrįstumu nekelia jokių abejonių. Teismo medicinos ekspertas, davęs byloje minimą išvadą, dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir savo išvadą kategoriškai patvirtino. Be to, nei nuteistasis, nei jo gynėjas, išklausę teismo medicinos eksperto parodymus, jokių papildomų medicininių tyrimų nepageidavo.

Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Klaipėdos r. policijos komisariato 2005-10-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kitoje baudžiamojoje byloje. Minimas nutarimas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui, tačiau gynėjas nei apeliaciniame skunde, nei baigiamosiose kalbose nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jame esntys duomenys galėtų patvirtinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta aplinkybė jokios įtakos apskųsto nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui neturėjo.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas nusikaltimu padarytą žalą neteisingai priteisė nepilnamečio nukentėjusiojo D. B. atstovės naudai. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. B. yra gimęs 1987 m. spalio 20 d. Taigi 2005 m. rugsėjo 30 d., kuomet jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, jis nebuvo sulaukęs pilnametystės (t. 1 b.l. 10). Pagal BK 53 str. 2 d. nepilnamečio nukentėjusiojo atstovais pagal įstatymą gali būti nukentėjusiojo tėvai, o BPK 56 str. 1 d. nustato, kad nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas asmuo. Tai reiškia, kad nepilnamečio nukentėjusiojo motina, kaip jo įstatyminė atstovė, veikdama nepilnamečio atstovaujamojo interesais, turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam po nusikalstamos veikos padarymo suėjo pilnametystė, paties nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės procesinės padėties nekeičia.

Paskirdamas bausmę G. V. pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas bausmės individu alizavimui reikšmingas aplinkybes. G. V. paskirtoji septynerių metų laisvės atėmimo bausmė neviršija pritaikyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, todėl nėra nei aiškiai per griežta, nei neteisinga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo G. V. bei jo gynėjo apeliacinius skundus nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Nuteistojo G. V. ir jo gynėjo Laimono Straukos apeliacinius skundus atmesti.