Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė V. Č., kuri iki pat savo mirties gyveno kartu su pareiškėju name (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas įregistruotas pareiškėjo M. Č. vardu. Mirus V. Č. palikimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjos mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis M. Č. faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Mirus V. Č., ją palaidojo jos sutuoktinis, po jos mirties jis pradėjo naudotis jos asmeniniais daiktais, pirko kurą namo apšildymui, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, atliekų išvežimą, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri namą, aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškimu, suinteresuoto asmens atsiliepimu, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Testamentų registro 2023 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, po palikėjos, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimas nepriimtas, nėra įregistruotų testamentų (b. l. 29). 2023 m. birželio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypai registruoti M. Č. vardu (b. l. 17–19). Jonavos rajono 2-ojo Notarų biuro notarės G. P. pažyma nustatyta, kad po V. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 6). Gyventojų registro išrašais, santuokos liudijimu nustatyta, kad V. Č. santuoką su M. Č. sudarė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, duomenų apie pilnamečius vaikus nėra (b. l. 7–9). M. Č. nuo 1972 m. lapkričio 13 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Teismui pateiktomis sąskaitomis nustatyta, kad jis 2017 m. spalio 11 d., 2023 m. liepos 26 d., 2023 m. liepos 24 d. M. Č. mokėjo už sunaudotą elektros energiją, 2018 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 17 d. – už šiukšlių išvežimą (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, toliau – CK). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.50 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Po V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas M. Č. per tris mėnesius priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti – liko gyventi sutuoktinių name, jame deklaravęs gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, daugiau šia byla suinteresuotų asmenų nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas nepažeidžia kitų asmenų teisių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daroma išvada, jog asmuo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu nustatoma, kad jis faktiškai valdo palikimą sudarantį turtą, t. y. juo naudojasi, prižiūri, administruoja, moka mokesčius bei valdydamas minėtą turtą laiko save turto savininku. D. V. Č. palikimo priėmimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas į notarų biurą nesikreipė.

Byloje pakanka duomenų, kad M. Č. po sutuoktinės V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, jis nustatomas V. Č. turto paveldėjimo tikslu. Sprendime tikslūs faktiškai pradėto valdyti turto duomenys nenurodomi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 443 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.