- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3276-925/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26438-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Asta Skujytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir praleisto įstatymo nustatyto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. L. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo teismo: 1) pripažinti 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėja įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia; 2) atnaujinti praleistą terminą registruoti VĮ „Registrų centras“ 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėja įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog ji 1994 m., kaip pirkėja, ir Vilniaus rajono valdybos atstovas – Žemėtvarkos tarnybos vadovas, veikdamas pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-08-02 potvarkį Nr. 407p, kaip pardavėjas, atstovaujantis valstybei, pasirašė Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja pirko 1509 kv. m. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį adresu (duomenys neskelbtini), už 89,80 Lt, įskaitant įmokėtus 4080 rub. / 40,80 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis bei 49,00 Lt grynais pinigais. Minėtos Sutarties 6 punktas įpareigojo pareiškėją, kai pirkėją, įregistruoti sutartį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje per 1 mėnesį. Pareiškėja nurodė, jog ji Sutarties nustatytu terminu neįregistravo, todėl pareiškėja prašo atnaujinti terminą sandoriui įregistruoti, nes laiko, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių – mažamečių vaikų auginimo, be to, visą laiką nuo sutarties sudarymo naudojosi sklypu, juo rūpinosi, sumokėjo sklypo įsigijimo kainą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėja nesilaikė nustatytų imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai (praleistas terminas sandoriui įregistruoti), o tai reiškia, kad minėtas sandoris turi formos trūkumų, kuriems esant sandoriai laikomi negaliojančiais. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, toks terminas gali būti atnaujintas esant svarbioms priežastims, todėl tampa svarbus vertinamasis aspektas – ar priežastys, dėl kurių yra nesilaikyta įstatyme imperatyvių normų yra pakankamai svarbios ir kiekvienu atveju turi būti vertinama individualiai, ar iš tiesų asmuo, besikreipiantis į teismą, sąžiningai klydo. Pažymėjo, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas ir tokio termino praleidimo priežasčių įvertinimas laikytinas bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad sutartis buvo sudaryta, o pareiškėjos nurodomos nustatytos termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys bus pripažintos svarbiomis, t. y. objektyviai nepriklaususiomis nuo asmens valios ir kliudančiomis realizuoti savo teises konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui, kad valstybinės žemės pirkimo – pardavimo buvo sudaryta ir jos įregistravimo termino atnaujinimui neprieštaraus.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo reikalavimus, prašė juos patenkinti, papildomai paaiškino, kad neprisimena, kodėl praleido terminą. Nurodė, kad pasirašė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, bet pas notarą nenuvyko, todėl sandoris notarine tvarka nepatvirtintas. Pareiškėja tik pernai metais sužinojo, kad sandoris yra neįregistruotas. Nusipirkusi žemės sklypą, pareiškėja vienu metu bandė jį parduoti, tačiau parduoti nepavyko, neatsirado pirkėjų. Pareiškėja paaiškino, jog samdė žmones, kad nušienautų žolę, tačiau žemės sklype nebuvo galimybių pradėti statyti. Šiai dienai pareiškėja sklypą taip pat tvarko. Pažymėjo, kad dėl sklypo pretenzijų niekas nėra reiškęs. Taip pat nurodė, kad dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo kreipėsi ji pati.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė patikslinto pareiškimo reikalavimus tenkinti, papildomai nurodė, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (pasirašymo) ir apmokėjimo pagal sutartį faktų Nacionalinė Žemės tarnybą neneigė ir neginčijo. Nėra kitų nei fizinių, nei juridinių asmenų pretenzijų ar pretendavimo į pareiškėjos žemės sklypą. Nurodė, kad mokesčių kvitukai ateidavo pareiškėjai kiekvienais metais, kuriuos pareiškėja apmokėdavo. Pareiškėja sklypu rūpinosi, jos užsakymu atlikti kadastriniai matavimai ir padarytas topografinis planas.
6. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1509 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo pasirašė Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovas S. B. ir pareiškėja G. L. Nustatyta, kad už paminėtą žemės sklypą pareiškėja sumokėjo sutartyje nustatytą kainą - 89,80 Lt: 49,00 Lt grynais pinigais ir 4080 rub. / 40,80 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Į bylą pateiktas 1992 m. rugpjūčio 6 d. parduodamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktas, kuriame pirkėja nurodyta G. L., taip pat 1994 m. G. L. pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis su Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovu ir mokėjimo pranešimas bei mokėjimo kvitai leidžia daryti išvadą, kad 1509 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pareiškėjai, tačiau įvykęs šio žemės sklypo pirkimas – pardavimas nebuvo tinkamai įformintas, t. y. pasirašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, taip pat nebuvo nustatytu terminu įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje.
8. 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį darė negaliojančią. Nustatytas sutarties įregistravimo terminas nėra naikinamasis, nustatyta, kad jį praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali jį atnaujinti (1964 m. redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju po to sandorio notariškai įforminti nebereikia.
9. Įvertinus tai, kad paminėto žemės sklypo pareiškėjai paskyrimo dokumentų, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir šios sutarties įvykdymo (kainos sumokėjimo) faktų suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba byloje neginčijo, tuo tarpu, kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos, pareiškėja visą šį laikotarpį nuo 1994 m. iki šiol nepertraukiamai rūpinosi šiuo žemės sklypu (mokėjo mokesčius, 2019 metais užsakė parengti įsigytam žemės sklypui kadastrinius matavimus ir žemės sklypo topografinį planą, o šiai dienai pareiškėja sklypą tvarko), pareiškėjos reikalavimas pripažinti 1994 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nes pareiškėja sumokėjo sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą, todėl atsirado teisinis pagrindas šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymui tarp šalių, sutartis buvo įvykdyta.
10. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus sandorio, kuriam sudarymo metu buvo įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pagal 1964 m. redakcijos CK 255 straipsnį dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą gali atnaujinti teismas.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena tiksliai, kodėl praleido terminą, ji sąžiningai manė, kad įsigytas žemės sklypas po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (pasirašymo) priklausė jai. Pareiškime nurodė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu 1994 metais augino dviejų metukų dukterį A. L., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. L. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti A. L. ir M. L. gimimo liudijimai. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir (ar) specialių žinių, o vadovaujantis pareiškėjos paaiškinimais, pareiškėja tik 2023 metais sužinojo apie aplinkybę, kad Sutartis nebuvo įregistruota teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais bei kad pareiškėjai iki šiol nebuvo žinomos Sutarties neįregistravimo teisinės pasekmės, teismas sprendžia, kad įstatymo nustatytas terminas įregistruoti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį praleistas dėl svarbių priežasčių.
12. Remdamasis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad terminas nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, atsižvelgiant ir į tai, kad šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pilnai įvykdžiusi sandorio sąlygas dėl atsiskaitymo už turtą, o teismas pripažino šį sandorį galiojančiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 576–578 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti patikslintą pareiškimą.
Pripažinti 1994 m. G. L. ir Vilniaus rajono valdybos sudarytą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1509 kv. m., pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia.
Atnaujinti terminą įregistruoti 1994 m. sudarytą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), 1509 kv. m., pirkimo – pardavimo sutartį.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.