Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, kurioje

T. L., gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikoje neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. L. 2014 m. lapkričio 10 d. apie 1.30 val. nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus – neturėdamas asmens dokumento, sutei­kian­čio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

- kaltinamojo T. L. parodymais (b. l. 17-18), kuriuose savo kaltę jis pripažino. Paaiškino, kad norėjo vykti į Lietuvą ir prašyti prieglobsčio, žinojo, kur yra Lietuva ir, kad vykimui į Europos Sąjungos šalis reikalinga turėti vizą, tačiau dėl jos į valdžios institucijas nesikreipė, todėl nusprendė vykti nelegaliai. 2014-10-30 jis su keturiais draugais iš Tbilisio lėktuvu atskrido į Baltarusijos Respubliką, Minsko miestą. Vienas draugas buvo atvykęs jau anksčiau, todėl Minske jie buvo penkiese. Minske susirado taksi ir su jo vairuotoju susitarė, kad už nuvežimą iki Lietuvos-Baltarusijos sienos sumokės 600 dolerių, t. y. už vieną žmogų 150 dolerių. Iš Minsko išvyko 2014-11-09 dieną, tiksliai neprisimena kada, iki Lietuvos-Baltarusijos valstybių sienos, iki kažkokio miško. Taksistas juos visus paleido, kuriuo laiku paleido, neprisimena, bet jau buvo tamsu, ir nurodė kryptį, kuria jiems reikia eiti. Pasakė, kad iki sienos yra apie vienas kilometras ir nuvažiavo. Taksistas jiems pamelavo, nes iki sienos buvo daugiau, jie ilgai vaikščiojo ir pasiklydo. Vėliau ėjo pagal telefone esantį žemėlapį ir paprastą žemėlapį. Telefone pagal žemėlapį jau rodė, kad jie buvo Lietuvoje, tai buvo 2014-11-10 1.30 val., tuo metu jie nematė jokių ženklų, bet priėjo geležinkelio bėgius, prie kurių buvo pastatai. Jie perėjo bėgius ir ėjo toliau. Priėjo asfaltuotą kelią, kuriuo eidami stabdė automobilius. Jiems sustojo taksi automobilis, jis matė, kad jo valstybiniai numeriai yra lietuviški, nes ant jų buvo raidės LT. Tuomet suprato, kad tikrai yra Lietuvoje. Taksi valstybinio numerio neprisimena. Taksistas už nuvežimą iki Vilniaus paprašė 100 dolerių. Jie jam sumokėjo ir jis juos nuvežė iki Vilniaus. Kelionės metu jis miegojo. Vilniuje taksistas juos išleido autobusų stotyje. Vilniuje jie apsigyveno viešbutyje. Vienas iš tų, su kuriais vyko, L. nuėjo į policiją prašyti prieglobsčio ir jis nesugrįžo, todėl su likusiais draugais nusprendė keliauti į Lenkiją. Vilniuje už 210 eurų nusipirko automobilį „Renault“, jo markės neprisimena, ir su šiuo automobiliu vyko iki Lenkijos Respublikos. Jis matė, kaip jie kirto Lietuvos - Lenkijos valstybių sieną, nes vyko per postą, koks tai buvo patikrinimo postas, jis nežino. 2014-11-13 naktį jie sustojo prie Lenkijos pareigūnų ir pas juos pasiprašė prieglobsčio, o jie juos sulaikė ir 2014-11-14 perdavė Lietuvos pareigūnams;

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno L. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), kuriame užfiksuota, kad 2014-11-14 9 val. Lietuvos-Lenkijos kontaktiniame punkte įvykusio susitikimo metu Lenkijos Respublikos SA Seinų užkardos pareigūnai perdavė keturis Gruzijos Respublikos piliečius, kurie 2014-11-13 3 val. buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos SA Seinų užkardos pareigūnų Holny Mejera vietovėje. Gruzijos piliečiai pateikė pasus, tačiau juose nebuvo galiojančios vizos ar leidimų gyventi Lenkijos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Perduotas pilietis T. L., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nelegaliai 2014-11-10/11 nakties metu kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos, sieną pereidamas miškingoje vietovėje;

- liudytojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno S. G. parodymais (b. l. 9), kuriuose užfiksuota, kad 2014 m. lapkričio 14 d. VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Lietuvos-Lenkijos kontaktinio punkto patalpose iš Lenkijos Respublikos pareigūnų perėmė Gruzijos pilietį T. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo dokumentų, patvirtinančių teisėtą buvimą Šengeno šalyse. Žodinės apklausos metu asmuo nurodė, kad 2014-11-10 naktį, tarp 1-2 valandos, nelegaliai perėjo sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 2014-11-13 nuvyko iki Lenkijos Respublikos, kur tą pačią dieną buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų;

- asmenų perdavimo-priėmimo protokolu (b. l. 4), kuriame užfiksuota, kad 2014-11-14 Lietuvos Respublikai buvo perduotas T. L., gim. (duomenys neskelbtini);

- apžiūros protokolu (b. l. 5-8), kuriame užfiksuota, kad Gruzijos piliečio pase Nr. 11BB28368, išduotame T. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, vizos, leidžiančios atvykti ir būti Šengeno valstybėse, nėra;

- pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 28), iš kurios matyti, kad duomenų apie tai, kad T. L., gim. 1988 m., Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto teisėtai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. L. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kal­ti­na­masis kirto valstybės sieną išvengdamas pa­sie­nio patikrinimo bei netu­rė­da­mas jokių tei­sėtą sienos perėjimą patvirtinančių dokumentų, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 291 str. 1 d.

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltina­ma­jam skir­ti 45 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džiamuo­ju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 30).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), Lietuvoje teistas ne­buvo. Jo at­sakomybę leng­vinanti aplinkybė, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuo­šir­džiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra. At­si­žvelg­da­mas į šias aplin­ky­bes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas spren­džia, kad prokuroro siūloma bausmė – areš­tas, ku­rio trukmė nu­statytina mažesnė negu bausmės vidurkis, yra tinkama bausmė kaltina­ma­jam (BK 61 str.).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 14 d. įskai­ty­tinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamasis sulaikytas ir suimtas dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu vykimu per valstybės sieną, toliau vyko į kitą valstybę, Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdamas laisvas gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir ven­gti bausmės at­likimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis tei­sėjas nemato galimybės už­tik­rinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Baudžiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 119 str.), kardomoji priemonė – suė­mi­mas jam paliktina, o suė­mi­mo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­­gos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėjas

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mo­jo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, T. L. išbūtą laiki­name su­­­lai­­­ky­me ir suėmime nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki baudžiamojo įsakymo įsi­tei­sė­jimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pri­ly­gi­nant vie­nai arešto parai.

Išaiškinti T. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.