Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1) Utenos rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsniu (BPK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskyrus (duomenys neskelbtini);

2) Zarasų rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Zarasų rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Zarasų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

8) Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų 11 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausme;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 14 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, o būtent:

jis, 2022 m. vasario 14 d. nuo 09.47 val. iki 10.01 val. adresu Ševčenkos g. 26, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir KP NVRS) tyrėjui R. B. (R. B.) pasirašytinai įspėjus jį dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pasirašytinai pareiškė, kad 2022 m. vasario 13 d. apie 23 val. Sodų g., Vilniuje, tarp pastatų Nr. 22 ir Nr. 15, nenustatytas asmuo jį apiplėšė, t. y. sudavė į pakaušį ir, jam nugriuvus, iš striukės kišenės pagrobė jo apie 177 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung A12“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad minėto apiplėšimo metu po stipraus smūgio į pakaušio sritį prarado sąmonę, o ją atgavęs pastebėjo, kad iš dešinės striukės kišenės buvo pagrobtas jo 177 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung A12“, įdėtas į tamsiai mėlyną dėklą – knygutę, su (duomenys neskelbtini), po to nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. nuėjo į vieną iš lombardų stoties rajone ir ten pastebėjo panašų į savo telefoną.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 4 d. apklaustas K. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 14 d. Vilniaus AVPK, adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, jis tyrėjui pateikė pareiškimą, kuriame melagingai nurodė, kad 2022 m. vasario 13 d. apie 23 val. Sodų g., Vilniuje, tarp pastatų, pažymėtų Nr. 22 ir Nr. 15, nepažįstamas asmuo sudavė jam neaiškiu daiktu į pakaušio sritį, dėl to jis pargriuvo ant žemės ir iš jo striukės dešinės kišenės buvo pagrobtas apie 177 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A12“. Tačiau taip nebuvo, nes 2022 m. vasario 10 d. apie 16 val., adresu Sodų g. 15, Vilniuje, jis pats nuėjo į lombardą ir užstatė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A12“, ten už jį gavo 50 Eur. Lombardo pardavėjui pasakė, kad po kelių dienų grįš išsipirkti savo mobiliojo ryšio telefoną. Lombardo pardavėju pasitikėjo ir kvito neėmė. Mobiliojo ryšio telefoną užstatė, kadangi tuo metu jam buvo labai reikalingi pinigai, jis buvo skolingas savo pažįstamam ir turėjo atiduoti šiam skolą. 2022 m. vasario 14 d. apie 9-10 val. jis atėjo į lombardą norėdamas išsipirkti savo telefoną, tačiau lombardo pardavėjas pasakė, kad šeštadienį jo telefoną pardavė. Tuo metu jis buvo labai supykęs ir norėjo, kad jam grąžintų jo telefoną, todėl kreipėsi į policijos įstaigą, norėdamas parašyti pareiškimą, kad jį užpuolė. Tuo metu tai atrodė jam teisingiausia. Prieš pradedant pildyti pareiškimą, jis pasirašytinai buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Jis tyrėjui patvirtino, kad suprato, dėl ko buvo pasirašytinai įspėtas, pasirašė ir pateikė pareiškimą. Prieš pradedant apklausą, tyrėjas įspėjo ir pasirašytinai supažindino jį su teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, kuriame yra nurodyta, kad liudytojui gresia atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Jis pasirašydamas ant protokolo patvirtino, kad suprato savo teises ir pareigas. Dėl to, kad melagingai kreipėsi su pareiškimu ir davė melagingus parodymus, labai gailisi. Melagingai kreipėsi į policiją, nes norėjo atgauti savo mobiliojo ryšio telefoną, jame buvo visos jo nuotraukos, adresatai, kiti jam svarbūs duomenys. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Be K. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo R. B. parodymais, Vilniaus apygardos apylinkės 3 skyriaus prokurorės V. G. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad K. B. 2022 m. vasario 14 d. nuo 09.47 val. iki 10.01 val. adresu Ševčenkos g. 26, Vilniuje, Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjui R. B. pasirašytinai įspėjus jį dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tyčia melagingai pasirašytinai pareiškė, kad 2022 m. vasario 13 d. apie 23 val. Sodų g., Vilniuje, tarp pastatų Nr. 22 ir Nr. 15, nenustatytas asmuo jį apiplėšė, t. y. sudavė į pakaušį ir, jam nugriuvus, iš striukės kišenės pagrobė jo apie 177 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung A12“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad minėto apiplėšimo metu po stipraus smūgio į pakaušio sritį prarado sąmonę, o ją atgavęs pastebėjo, kad iš dešinės striukės kišenės buvo pagrobtas jo 177 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung A12“, įdėtas į tamsiai mėlyną dėklą – knygutę, su (duomenys neskelbtini), po to nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. nuėjo į vieną iš lombardų stoties rajone ir ten pastebėjo panašų į savo telefoną.

Paskelbus K. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę K. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. B. – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. skirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. B. paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39–45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

2) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas;

3) viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu;

4) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką;

5) nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.