Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Aušrai Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistųjų V. Z. ir R. G. gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui, nuteistiesiems V. Z. ir R. G., nukentėjusiajam S. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Z. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-03-30 nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154str.2d., 30 MGL (3750 Lt) bauda, R. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 154str.2d. 30 MGL (3750 Lt) bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš V. Z. ir R. G. po 5000 Lt S. S. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų V. Z. ir R. G., jų gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo S. S., prašiusių apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę – laikraštyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir televizijos kanalu (duomenys neskelbtini), transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini), apie Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą S. S. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galimai jį paniekinančią ir pažeminančią bei pakertančią pasitikėjimą juo, be to, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, t.y. apšmeižė S. S., o būtent: 2003m. rugsėjo 20d. laikraštyje (duomenys neskelbtini), Nr. 220 (16818) buvo atspausdintas jo straipsnis „Prokurorai tirs kolegos darbą“, šiame straipsnyje paskelbė tekstą: „Uostamiesčio vyriausiasis prokuroras S. S. ypač išgarsėjo po to, kai jo šeima iš buvusio Vyriausybės atstovo patarėjo A. Ž. senelio už penkiolika tūkstančių litų įsigijo tris hektarus žemių. Šalia prokuroro žemių esantys sklypai kainuoja 3000 - 4000 litų už vieną arą. Įtartinai gautų S. S. šeimos žemių kaina gali viršyti vieną milijoną litų“.

Be to, 2003m. rugsėjo 23d., laikraščio (duomenys neskelbtini), numeryje Nr. 222 (16820) atspausdintas V. Z. straipsnis „Dėl sklypų - nauji įtarimai. Specialiosios tarnybos tiria žemių perdavimo versiją“, šiame straipsnyje paskelbė tekstą: „Specialiosios tarnybos aiškinasi, ar pagarsėjusio prokuroro S. S. žemių pirkimas pajūryje nesusijęs su viena nutraukta baudžiamąja byla. Dienraštis iš patikimų šaltinių sužinojo, kad specialiosios tarnybos savo kanalais gavo pranešimą apie tai, jog korupcijos galėjo būti ne tik skirstant pajūrio žemes. Anot šaltinių, korupcija gali būti persismelkęs ir vėliau vykęs šių žemių pardavimas. Pretekstu šiam tyrimui tapo vieno slapto bendradarbio pranešimas, neva vienas Klaipėdos prokuroras išgertuvių metu pasigyrė už baudžiamosios bylos nutraukimą gavęs vertingą sklypą. Šia byla specialiosios tarnybos susidomėjo po to, kai paaiškėjo, kad valdininko J. R. žentas A. Ž. dirbęs Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje patarėju, Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro S. S. šeimai pusvelčiui pardavė didžiulį sklypą netoli jūros prie Karklės kaimo. S. S. tvirtino, kad už tris hektarus jų šeima Ž. praėjusių metų gegužę sumokėjo penkiolika tūkstančių litų. Šalia esančių sklypų savininkai po keturis tūkstančius litų mokėjo už vieną arą. Todėl prokuroro mokėta kaina iškart pakišo mintį apie kyšį. Įtarimų sukėlė ir tai, kad žemės įsigytos ne S. S., o jo žmonos J. vardu“.

Be to, jis, 2003m. rugsėjo 15d., per visuomenės informavimo priemonę - AB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini), - tiesiogiai į eterį nuo 20:20 val. iki 21:45 val., transliuojamoje iš studijos adresu (duomenys neskelbtini), laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbė tekstą: „Esmė tokia, kad prokuroras S., jis dirba prokuroru (duomenys neskelbtini) mieste, jis taip pat gauna pensiją iš Sodros, tačiau ne senatvės pensiją, pensiją invalidumo. Žinia, prokurorais gali būti tvirtos sveikatos žmonės, o mano žiniomis“. „taip, iki tol buvo statutas, dabar įstatymas prokuratūros, jie turi pereiti medicinines komisijas, patikrinus sveikatą, ar gali prokuroras eiti pareigas, nes visgi prokuroras yra žmogus, turintis didžiulius įgaliojimus ir didžiules teises, ir turėtų būti tvirtos sveikatos, ir žodžiu, kaip paaiškėja, mūsų prokuroras serga tokia liga, na aišku geriausiai pats pasakytų viešai, jis serga tokia liga, dėl kurios vienas Lietuvoje nuskambėjęs teisininkas buvo pripažintas nepakaltinamu“.

R. G. nuteista už tai, kad 2003m. rugpjūčio - gruodžio mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse - laikraštyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir televizijos kanalu (duomenys neskelbtini) transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) apie Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą S. S. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galimai jį paniekinančią ir pažeminančią bei pakertančią pasitikėjimą juo, be to, paskleidė tikrovės neatitinkančią informacija, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, o būtent: 2003m. rugpjūčio 22d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 195(16793) jos atspausdintame straipsnyje „Valstybė - tai jie“, paskelbė tekstą: “Lietuvoje vyksta partizaninis valdininkijos karas. Visi, kuriuos pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant - visi kaip vienas, oriai priima iššūkius ir stoją į kovą su teisingumu. Tačiau toliausiai šioje kovoje su teisingumu šį kartą pažengė ne sostinės, bet pajūrio valdininkija. Turiu galvoje Klaipėdos sklypininką S., laisvu nuo statybų metu dar sėdintį prokuroro kabinete. Nors teisybės dėlei tas pareigas, iškaltas ant S. durų, reiktų rašyti kabutėse“.

Be to, 2003m. rugsėjo 3d. buvo atspausdintas laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. 205(16803) R. G. straipsnis „Nusikaltimo sudėtis“, šiame straipsnyje ji paskelbė tekstą: ...„bet skaitykime toliau: „Prokuroras sklypą pirko. Pirko. Žodis gavo - daug tikslesnis“. „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare. Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imt negėda“.

Be to, 2003m. spalio 1d. buvo atspausdintas laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. 229 (16827) R. G. straipsnis „Imti galima“, kuriame ji paskelbė tekstą: „Nesugaišę uostamiestyje nei dviejų parų Generalinės prokuratūros tikrintojai reabilitavo apjuodintą Klaipėdos miesto prokurorą S. S.. Ir ačiū dievui, nes iki tol pajūrio prokurorai skendėjo tamsybėse. Jie nežinojo: galima už pigiai imti brangias gėrybes ar ne. Generalinė prokuratūra išsklaidė jų abejones. Imti galima - pasakė Vilniaus prokurorai“. „Savo ordos narį ji gynė nepaisydama žemės grobstymo skandalų ir politikų ūkimo visuose pakampiuose, kad su „žeme vyksta kažkas labai blogai“. „Generalai“ apgynė savo, kaip nepaisančios viešumo ir padorumo normų „chebros“ įvaizdį“.; „Ant jų pastato gali kabėti užrašas: „O mums po... (t.y. nusispjaut)“. Jie saviškių STT nepriduoda. Šito tikriausiai išmoko iš savo „pacientų“, kurie irgi laikosi „ofertos“ įstatymo ir traukia savus iš paties giliausio mėšlo. O kai tvarka tokia, tai S. S., visiškai neraudonuodamas gali keliasdešimt kartų pigiau pirkti sklypą iš žento žmogaus, kuris pats buvo po prokurorų padidinamuoju stiklu“. „Trumpai tariant, generalai paragino kolegas: imkite, vyrai, imkite. Neimsite, tai atpras duoti..., o kai atpras duoti, tai kaip mes atrodysite prieš banditų „chebras“. Jie gi atrodys „krūtesni“. Prokuroro namas turi būti bent vienu aukštu aukštesnis už kokio S. G. ar jo įpėdinio. Tiktai taip mes jiems įrodysime, kad valstybė yra aukščiau“.

Be to, 2003m. gruodžio 4d. laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. 283 (16881) buvo atspausdintas jos straipsnis „Prokurorą - į Seimą!“ ir tokiu būdu šiame straipsnyje paskelbė tekstą: „Ką gi, sudėkime ginklus ir imkimės faktų. Kokie gi jie? Generalinė prokuratūra S. apsipirkimo (žeme) istoriją bei nutrauktą sandorio tarpininko giminaičio persekiojimą paskelbė nesusijusiais per pusantros dienos tyrimą. Išvada tokia: na ir kas čia tokio, kad S. S. 3 ha labai brangios žemės už labai menką kainą aprūpina žmogus, kurio uošvio bylą atsisako tirti to paties prokuroro pavaldiniai? Jokio ryšio nėra - tvirtina „generolas“ V. P. ir nė nemirksi. Tai ir klausiu: jai Generalinė prokuratūra nemato tokių storumo kaip lynas ryšių, tai kaip jie ištirs Prezidento ryšius su J. B.?“.

Be to, R. G., būdama laidos vedėja, 2003m. rugsėjo 15d. per visuomenės informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) – tiesiogiai į eterį nuo 20:30 val. iki 21:45 val. transliuojamoje iš studijos, esančios (duomenys neskelbtini), laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbė tekstą: „atkėlęs senelių žemę, Ž. ėmė ją skubiai pardavinėti. Štai čia ir kyla keblumų, nes kaina, už kurią J. Ž. žemės buvo perleidinėjamos, buvo labai tolima rinkos kainai. 5000 Lt už hektarą, tuo metu, kai greta parduodamų sklypų kainos artėjo prie astronominių - 100 000 Lt už 20 arų. Vienas iš pirmųjų, pasinaudojusių anūko ir senelio Ž. labdara - miesto prokuroras S. S.. Neigdamas tai, kas akivaizdu, prokuroras verčia abejoti jo profesine uosle, todėl mes dar kartą klausiame, ar Jums, prokurore, nekilo įtarimas, kad esate papirkinėjamas, kad pigiai gavęs brangios žemės iš žmonių, kurie šiandien yra Specialiųjų tarnybų akiratyje, negalėsite atlikti savo tarnybinių pareigų? Netrukus čia, tiesioginiame eteryje mes pradėsime diskusiją apie tai, kodėl Klaipėdos valdininkai, juos galime rašyti per brūkšnelį - žemvaldžiai, jaučiasi tokie nepažeidžiami, (nesuprantamas žodis) žurnalistus ir net neketina, pabrukę uodegas, sprukti iš savo tarnybos“.

R. G., remdamasi šia aukščiau paminėta ir televizijos laidoje viešai pateikta tikrovės neatitinkančia informacija, laidos metu uždavė laidos dalyviams retorinius klausimus, kurių turinyje tiesiogiai teigė apie S. S. neva padarytą nusikaltimą - kyšio priėmimą, jo neatitikimą užimamoms pareigoms, nusižengimus prokuroro etikai: „pone J., kodėl tie žmonės Klaipėdoje, bent jau toks įspūdis mums susidarė, kad jie nesijaučia nei kalti, nei nemano, kad jie nukentės, nors įtarimai pareikšti, nors jų dokumentai yra su didinamuoju stiklu tyrinėjami, bet jie nesijaučia, jau ir spaudoj yra, mes juokiamės, mums juokinga“ ... „pone J., bet ar nekeista ta situacija, kada Jūsų tarnybos darbą kontroliuoja ta pati prokuratūra, kurios vienas iš aukštų pareigūnų yra pačiame epicentre tos istorijos?“ ... „o čia yra ne kyšis, ar ne? jeigu aš jau sumokėjau nors litą už, jei Jūs man atnešite televizorių, kad aš Jums nepaklausčiau kokio klausimo, ir aš Jums sumokėsiu nors vieną litą, tai jau nebebus kyšis, taip? Jeigu aš paimsiu, taip?“ ... „bet jeigu jisai yra prokuroras, jeigu jisai žmogus yra prokuroras ir jisai ima vat, taip, kaip iš dangaus?“ ... „pone Račkauskai, tai ponas S. ir sako, kad jis nesavanaudiškai, dorovingai ir visaip gražiai va paėmė, ir įsigijo tą sklypą. Ponas Tamolis irgi labai nesavanaudiškai, tarnaudamas tėvynei, apsisklypino visas pats ir visą šeimą apsklypino. Bet viskas tai buvo labai gražu, ir sąžininga, ir dora, ir teisinga“ ... „tai kas juos suprotins? Vat. Kas juos suprotins? Kas Jiems paaiškins, kad vat jie šiek tiek nuklydo nuo tiesos?“

Taip pat R. G. šioje laidoje rodytame reportaže - interviu su S. S., klausiama forma darė niekuo nepagrįstas užuominas apie galimą kyšio paėmimą užduodama klausimus:

S. S. atsakymas: „nu, ko gero skaitau taip“.

Žurnalistės klausimas: „profesionalas. Ar Jums nekilo įtarimas, kad Jūs kyšį gavot?“

Žurnalistės klausimas: „už ką nors. Na, pavyzdžiui, galėjo žemėtvarkininkai, turėjo problemų (nesuprantamas žodis) ... ir taip pigiai pardavė, ar nekilo įtarimų kad ... (žodis nesuprantamas)?“

S. S. atsakymas: „Man absoliučiai jokių įtarimų nekilo, nes visų pirma nebuvo už ką kyšį duot, ir svarbiausia kokią kainą pasakė, už tiek ir pirkom“.

Žurnalistės klausimas: „ne, aš kalbu kaip jūs nepagalvojot, kad imate kyšį, o dabar Ž. pateikti kaltinimai dėl to, kad“

S. S. atsakymas: „tai aš dabar turiu klausti Ž., kodėl jis pardavė už 5000 litų, kada man - metais atrodė ir 5000 litų yra dideli pinigai“

R. G., būdama laidos vedėja, 2003m. rugsėjo 22d., per visuomenės informavimo - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) - tiesiogiai į eterį nuo 20:20 val. iki 21:45 val., transliuojamoje iš studijos adresu (duomenys neskelbtini), laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbė tekstą: „Labas vakaras. Televizijos tyrimų tarnyba tęsia darbą. Praėjusį kartą mes klausėme kodėl į žemės grobstymo aferą įsivėlę valdininkai jaučiasi tokie teisūs ir nepažeidžiami? Mes pasakojome istoriją apie Klaipėdos prokurorą S. S., kuris pigiai įsigijo brangų žemės sklypą. Mes klausėme, ar prokuroras nesijaučia paėmęs kyšį. Tačiau S. S. klausia – už ką? Ir klausė, sakė, kad ta istorija grynas atsitiktinumas. „Televizijos Tyrimų Tarnyba“ išsiaiškino dar vieną atsitiktinumą. A. Ž., tarpininkavęs tam apsipirkimui, turi uošvį J. R., kuriam buvo pateikti įtarimai paėmus kyšį. Praėjusį pavasarį Klaipėdos prokurorai dėl tik jiems žinomų priežasčių nutraukė R. baudžiamąjį persekiojimą, o Ž. užfundijo Klaipėdos miesto prokurorui 3 hektarus. Tikėkimės, kad iš Vilniaus siųsti prokurorai vis dėl to išsiaiškins, atsitiktinumas tai ar ne. Šiandien jie pradeda darbą Klaipėdos prokuratūroje. Po mūsų laidos Generalinė prokuratūra vis dėl to nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimą. Na, o Televizijos tyrimų tarnyba tęsia darbą. Ir verčia naują žemės grobstymo bylos puslapį. Ir mes sakome, kad S. S. ir vietiniai žemėtvarkininkai tėra tik kitų sugalvoto svetimo plano vykdytojai. Plano tų, kurie sugalvojo, kaip nuvyti teisėtus žemės savininkus nuo jų žemės, kaip išlaikyti 10 metų oficialias žemės kainas tokias, kad iš jų galėtų pasipelnyti žemės perpardavinėtojai, priklausantys valstybės tarnautojų klanui“.

R. G. būdama laidos vedėja, 2003m. gruodžio 1d., per visuomenės informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini)- tiesiogiai į eterį nuo 20:20 val. iki 21:45 val. transliuojamoje iš studijos, esančios (duomenys neskelbtini), laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbė tekstą: „dar vienas šventasis, kurio abejotiną garbę gina pati Generalinė prokuratūra - tai Klaipėdos prokuroras S. S.. Prokuroras pagarsėjo visoje Lietuvoje, kai pusvelčiui įsigijo labai vertingą žemės sklypą Pajūrio regioninio parko pašonėje. Žemę prokurorui pakišo vietinės reikšmės veikėjas A. Ž.. Taip jau sutapo, kad aiškintis to sandorio išvakarėse prokuratūra nutraukė vieną bylą dėl kyšio ėmimo. Įtariamasis – Ž. uošvis, ponas R. Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad Ž. tą, prokurorui S. pakištą ir dar kelis sklypus gavo abejotinomis aplinkybėmis. Prokuratūra areštavo visus, išskyrus S. perleistą sklypą. Taigi tiek mes norėjome, tokius žmones mes norėjome matyti šiandien čia, karštoje kėdėje, deja nei vienas iš jų į laidas nevaikšto, jaučiasi nepažeidžiami“.

Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis surašytas pažeidžiant jo turinį nustatančius BPK 305str.1d.1p., bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus. Apeliantas skunde teigia, kad:

1) pagal BK 305str.1d.1p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tačiau teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 154str.2d. dėl asmens šmeižimo, nesilaikė BPK 305str.1d.1p. nuostatų. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra teismo nustatytų įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių;

2) teismo nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalies formuluotėse vartojamas žodis galimai, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną šis žodis reiškia įvykį, kuris gali atsitikti, kuris leidžiamas, nedraudžiamas, t.y. toks, kuris galėjo įvykti, bet galėjo ir neįvykti. Teismas, išnagrinėjęs bylą nenustatė apelianto straipsniuose ir kalboje televizijos laidos metu S. S. paniekinimo ir pažeminimo pakertančio pasitikėjimą juo, nenustatė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, paskleidimo, t.y. teismas jam neinkriminavo apšmeižimo, o tik perrašė kaltinimą iš kaltinamojo akto. Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokie nuosprendžio surašymo pažeidimai laikomi esminiais BPK įstatymo pažeidimais;

3) nuosprendyje rašoma: kaltinamasis V. Z. pareiškė, kad jam pateiktas įtarimas nesuprantamas, neaiškus ir nekonkretus. R. G. tai leido teismui suprasti. Teismas laiko, jog tai kaltinamųjų gynybos taktika. Jiems įtarimas suformuluotas taip, kad perrašyta BK 154str. dispozicija. Toliau jis konkretinamas jų pačių žodžiais parašytais laikraštyje ir pasakytais televizijos laidose. Kaltinamieji turėtų suprasti apie ką rašė ir apie ką kalbėjo. Jie savo straipsniuose ir savo kalbose televizijos laidose niekada nepasakė ir neparašė, kad S. S. gavo kyšį. Tačiau iš televizijos laidose pasakytų kalbų ir straipsnių turinio nukentėjęs ir kiti žmonės suprato, kad S. S. yra korumpuotas, tačiau Dabartinės lietuvių kalbos ir Tarptautinių žodžių žodynai sąvokos korupcija, kaip vieną iš reikšmių, nurodo kyšio ėmimą už pareigų atlikimą arba už įstatymo pažeidimą, siekiant naudos sau arba abipusės naudos; papirkimą, kyšininkavimą. Jeigu teismas nustatė, jog savo straipsniuose nuteistasis niekada nepasakė ir neparašė, kad S. S. gavo kyšį, tai negalėjo ir padaryti išvados, jog nukentėjęs ir kiti žmonės suprato, kad S. S. yra korumpuotas;

4) geras straipsnio tekstas priešingai - egzistuoja tik daugelio prasmių žaismės dėka ir kiekvienas labai asmeniškai suvokia kūrinio tekstą, ir čia negalima nustatyti jokios vienareikšmės prasmių reglamentacijos, todėl kyla teismo teiginio „kaltinamieji turėtų suprasti, apie ką rašė ir apie ką kalbėjo“ nepagrįstumas;

5) teismas visai neargumentavo, kodėl nuteistieji savo neparašytus (nebūtus) teiginius turėtų suprasti taip, kaip tai spėlioja teismas, vadovaudamasis nepagrįstomis specialisto išvadomis;

6) teismas pagrįstai vertino, kad - abu nuteistieji savo straipsniuose ir savo kalbose televizijos laidose niekada nepasakė ir neparašė, kad S. S. gavo kyšį, tačiau jiems buvo pareikšti kaltinimai ir jie nuteisti pagal BK 154str. dispoziciją, o nuteistųjų paaiškinimus dėl jiems pareikštų įtarimų, kaltinimo neaiškumo, nekonkretumo teismas vertino kaip jų gynybos taktiką;

7) teismo išvados ir argumentai dažnai nepagrįstos ir šališkos, nuosprendyje pavartotas žodis įtartinai, reiškia vertinimą arba rašančiojo nuomonę. Tai, kas V. Z. galėjo pasirodyti įtartina, kitam asmeniui, pvz. S. S., atrodė esant normalu ir visiškai aišku. Nebaudžiant už nuomonę, neturėtų būti taikomos sankcijos už vertinimą.

8) nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, kuo remianti teismas nusprendė, kad vienu žodžiu įtartinai paneigiamas pats žemių pirkimo faktas, išvada padaryta pažeidžiant BPK 20str.5d. nuostatas. Žemės pirkimo faktas yra įrodytas ir neginčijamas, o fakto vertinimas negali paneigti paties fakto egzistavimo. Tai, kad Stulpinų šeimos turimos žemės vertė gali viršyti milijoną, neginčija ir pats S. S., o sakinyje panaudotas žodžių derinys „gali viršyti“ nereiškia, kad ji išties viršija;

9) teismo padaryta išvada, kad „nukentėjusįjį (S. S.) galima įtarti esant korumpuotu, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, pateikta kaip prielaida;

10) nuteistojo V. Z. rašiniuose S. S. nebuvo vadinamas korumpuotu, tačiau teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė tokią prielaidą, nevertino byloje surinktų įrodymų;

11) teismas, priimdamas nuosprendį teisingai nurodė, kad „dėl S. šeimos žemės sklypų pirkimo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tačiau nevertino bylos medžiagos, kad STT buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sklypo, kurio dalį įsigijo S. šeima, o S. įsigijo iš A. Ž. senelio, o A. Ž. uošvis J. R. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas įtariamuoju dėl kyšio priėmimo;

12) savo straipsniuose nuteistasis neteigė, kad „prokuroras sklypą gavo už nutrauktą baudžiamąją bylą“, nerašė, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra būtų kontroliavusi ar tyrusi žemės grobstymo bylas, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog nuteistojo rašiniai „leidžia galvoti apie S. S., kaip apie kyšininką“;

13) teismas privalėjo išsiaiškinti kokia žemės rinkos kaina buvo 2002 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neužklausė Kadastro, nesiekė iniciatyviai ir aktyviai nustatyti byloje tiesą;

14) teismas nuosprendyje vertindamas dėl J. S. nusipirktą 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 15000 Lt nurodė, jog J. S. pirko žemės ūkio paskirties žemę, kurioje nesuformuoti sklypai, nėra infrastruktūros, o ne sklypus, kurių paskirtis individualiai statybai, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, nes kai S. pirko iš Ž. žemės sklypus, R. dar nebuvo jokios infrastruktūros, o komunikacijų įrengimas Z. nebūtų toks brangus, nes Z. nuo R. yra netoli, todėl netoliese esantys komunikacijų pajungimo mazgai ir vystoma infrastruktūra neturėjo įtakos Z. sklypų kainai. R. gyvenvietėje esantys žemės sklypai kainuoja 3-4 tūkstančius litų už arą;

15) teismas, nagrinėdamas S. S. sveikatos epizodą neteisingai traktavo nuteistojo žodžius kaip žinią. Kalbant tiesioginiame televizijos eteryje nuteistasis suabejojo S. S. sveikata. Kad tai buvo abejonė, o ne tikras faktas buvo pabrėžta žodžiais „čia jis pats galėtų pasakyti“, tai buvo nuteistojo nuomonės dėstymas, kas atitinka teisės aktuose išdėstytą nuomonės sampratą. Medicininėje išvadoje nurodyta, kad S. S. teisininko darbą gali dirbti tik dienomis, o tai reiškia, kad jis dalinai darbingas. Byloje yra duomenys, jog jis persirgęs infarktu. Nuteistojo nuomone, nepakaltinamu asmuo gali būti pripažįstamas ne tik dėl psichinės ligos, bet ir pvz. dėl išsėtinės sklerozės;

16) teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, dėl papildomų liudytojų apklausimo, specialisto paskyrimo išvadai surašyti. Teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu davusią išvadą specialistę;

17) teismas neužtikrino, kad ši baudžiamoji byla būtų perduota nagrinėti į kitą apygardą, nes nuteistasis jausdamas Klaipėdos prokuratūros vadovybės nepasitenkinimą dėl jo parašytų ir skelbiamų straipsnių, manė, jog esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla negali būti objektyviai išnagrinėta, o teismas neleido nuteistajam pasinaudoti garantijomis, pašalinančiomis bet kokią su šališkumu susijusią abejonę.

Šiuo apeliaciniu skundu V. Z. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-06-30 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

1) pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant jo turinį nustatančius BPK 305str.1d.1p., bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra teismo nustatytų įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, o perrašytas baudžiamosios bylos kaltinamajame akte surašytas kaltinimas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje rašoma: „R. G. 2003 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse - laikraštyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir televizijos kanalu (duomenys neskelbtini) transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) apie Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą S. S. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galimai jį paniekinančią ir pažeminančią bei pakertančią pasitikėjimą juo, be to, paskleidė tikrovės neatitinkančią informacija, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, t.y. apšmeižė S. S.“;

2) teismo nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalies formuluotėse vartojamas žodis galimai, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną šis žodis reiškia įvykį, kuris gali atsitikti, kuris leidžiamas, nedraudžiamas, t.y. toks, kuris galėjo įvykti, bet galėjo ir neįvykti. Teismas, išnagrinėjęs bylą nenustatė apeliantės darbuose S. S. paniekinimo ir pažeminimo pakertančio pasitikėjimą juo, nenustatė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, paskleidimo, t.y. teismas jam neinkriminavo apšmeižimo, o tik perrašė kaltinimą iš kaltinamojo akto. Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokie nuosprendžio surašymo pažeidimai laikomi esminiais BPK įstatymo pažeidimais;

3) teismas neįsigilino į nagrinėjamos bylos bei žurnalistikos žanrų ypatumus. Apeliantės laikraščio: (duomenys neskelbtini) 2003-08-22 atspausdintas straipsnis „Valstybė – tai jie“, 2003-09-03 straipsnis „Nusikaltimo sudėtis“, 2003-10-01 straipsnis „Imti galima“, 2003-12-04 straipsnis „Prokurorą į Seimą“, yra komentarai. Visuose jai inkriminuojamuose epizoduose, ji arba reiškia savo nuomonę, arba interpretuoja, vertina faktus laidose;

4) teismas kvalifikuodamas nuteistosios veiką pagal BK 154str.2d., baudžiamąjį įstatymą interpretavo neatsižvelgdamas į platesnį juridinį kontekstą, nes politinių debatų laidose toks nuosprendis gali atbaidyti žurnalistus nuo viešo su visuomenės gyvenimu susijusių klausimų aptarimo;

5) teismo nuosprendyje vieni komentarai dėl išsireiškimo „Imti galima“ traktuojami kaip nuomonė, o kiti – ne, ir šito visiškai nepagrindžiant;

6) teismo nuosprendyje pateikta eilė viena kitai prieštaraujančių išvadų. Teismas nuosprendyje pagrįstai vertino, kad - abu nuteistieji savo straipsniuose ir savo kalbose televizijos laidose niekada nepasakė ir neparašė, kad S. S. gavo kyšį, kai rodo, kad apeliantės veiksmuose, teismo nuomone, nebuvo nusikaltimo sudėties, tačiau jiems buvo pareikšti kaltinimai ir jie nuteisti pagal BK 154str. dispoziciją;

7) teismas visiškai neatsižvelgė ir į televizijos laidų kūrimo specifiką, į tai, kad R. G. yra laidos vedėja, reportažų autorė, laidos metu užduodamų klausimų kūrėja. Teismas pripažino, kad nuteisė ją asmeniškai už veiklą, kuri yra kolektyvinė, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo prieš įstatymą principą;

8) teismas buvo šališkas, nesilaikė BPK 7 straipsnio nuostatų, t.y. nepagrįstai atmetė nuteistosios ir jos gynėjo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, t.y. dėl specialisto paskyrimo išvadai surašyti, nepagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu davusią išvadą specialistę. Užduotis specialistui buvo suformuluota netinkamai. Teismas kaltinimą nagrinėjo vienpusiškai, užkirsdamas kelią gynybai, pažeidė nuteistosios teises prašyti apklausti liudytojus;

9) ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų, tikslu sužinoti tuo metu vykusių žemės sandorių vidutinę rinkos vertę, kas apribojo nuteistosios teisę į teisingą teismą. Teismas, demonstruodamas šališkumą A. Ž. žemių pirkėjams uždavė tokį klausimą „pasakykit, kaip jūs apgavot valstybę“. Toks klausimo suformulavimas buvo aiškus nurodymas liudytojui nuslėpti tiesą;

10) teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad S. pirkta žemė buvo žemės ūkio paskirties, o jos sklypai nebuvo susieti su miesto infrastruktūra, nes tuo metu kai S. pirko žemės sklypus, R. gyvenvietės sklypai taip pat buvo be infrastruktūros - ji tik buvo suplanuota, o R. gyvenvietės ir S. sklypus siejo tiesioginis artumas, komentarų rašymo ir laidų kūrimo metu leido daryti prielaidą, kad S. prisijungti sklypą prie miesto komunikacijų nebus sudėtinga. Stulpinai žemę pirko gyvenamajai statybai ir perpardavinėjimui - sklypas suskaidytas atskirais sklypeliais ir šiuo metu perpardavinėjamas;

11) laida (duomenys neskelbtini), buvo kuriama kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba, STT agentai dalyvavo informacijos rinkimo metu, jie buvo ir tiesioginio eterio svečiai, laidas transliuojant jie turėjo galimybę įtakoti laidų turinį jų transliacijos metu, tačiau jokių pastabų nebuvo. Esant pastaboms, laidos būtų buvusios pataisytos, nes tam buvo techninės galimybės, tai tyrimo metu patvirtino apklausti televizijos darbuotojai R. B., L. Š., R. Š.;

12) S. S. kartu su kitais asmenimis buvo kviečiamas dalyvauti laidoje, kurioje buvo aptariama padėtis pajūryje su žemės gražinimu ir tvarkymu. Būdamas atsakingas pareigūnas ir viešas asmuo, S. S. savo neatvykimu į diskusiją, pats savanoriškai apribojo savo teisę viešai paskleisti savo nuomonę;

13) teismo padarytos išvados, kad 2003-08-22 laikraštyje (duomenys neskelbtini) apeliantės atspausdintas straipsnis „Valstybė - tai jie“ neatitinka to, kas buvo pasakyta jos komentare reiškiant nuomonę. Bendro pobūdžio pasvarstymas, kuriame S. S. net nėra minimas, teismo interpretuojamas taip, lyg būtų kalbama apie S., kas yra netiesa. Teismas negalėjo R. G. nuteisti už teisėjo sugalvotą jos minčių interpretaciją. Šiame tekste nėra informacijos, o yra tik nuteistosios nuomonė, kuri yra neapibendrinta ir nekonkreti, todėl ji negali šmeižti S.;

14) rašydama, kad „Lietuvoje vyksta partizaninis valdininkijos karas. Visi, kuriuos pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant – visi kaip vienas, oriai priima iššūkius ir stoja į kovą su teisingumu“ išreiškė savo požiūrį, kurį susidarė kartu su (duomenys neskelbtini) kūrybine grupe atlikdama žurnalistinį tyrimą, aiškinantis žemės grobstymo faktus Klaipėdoje ir pajūrio saugomose teritorijose, o tuo metu į žemės grobstymo skandalą įsivėlę žemėtvarkininkai buvo paskelbę, jog ketina kurti organizaciją savo gynimui.

Toliau aiškindama, kad „tačiau toliausiai šioje kovoje su teisingumu pažengė ne sostinės, o pajūrio valdininkija“, reiškė savo požiūrį į paradoksalią situaciją pajūryje. Komentare apie S. S. reiškiama nuomonė kaip apie prokuroro neveiklumą. Ji pagrįsta tuo, kad S. vadovaujama Klaipėdos apylinkės prokuratūra nebuvo ir nėra pati savo iniciatyva inicijavusi nei vieno ikiteisminio tyrimo dėl žemių grobstymo Klaipėdoje, nors tuo metu apie tai buvo paskleista daug faktų;

15) vadindama S. „sklypininku“, ji reiškė savo nuomonę, nes tuo metu žiniasklaidoje jis figūravo ne kaip prokuroras, atliekantis savo pareigas, o kaip žmogus, neseniai įsigijęs sklypą pajūrio regioninio parko teritorijoje;

16) dėl sakinio pridėtinės dalies „laisvu nuo statybų metu dar sėdintį prokuroro kabinete“ ir kito sakinio „Nors teisybės dėlei tas pareigas, iškaltas ant S. durų reikėtų rašyti kabutėse“ R. G. reiškė savo nuomonę, kadangi tuo metu, neturėjo vykti jokie statybos darbai, Klaipėdos apskrities viršininkė (duomenys neskelbtini) buvo atšaukusi S. Ž. gražinto detalaus plano suderinimą, atvykus (duomenys neskelbtini) filmavimo grupei, S. priklausančiame žemės sklype dirbo ekskavatoriai, o Klaipėdos apskrities viršininkė (duomenys neskelbtini) interviu (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog S. S. jai dėl to skambino ir grasino. Ši nuomonė taip pat susidarė ir dėl to, kad S. S. pirkdamas žemę save traktavo kaip privatų asmenį, o ne kaip prokuratūros vadovą. Tai buvo R. G. nuomonė, paskelbta komentaro žanru „Nuomonių“ puslapyje po rubrika „Dienos komentaras“, kuri buvo pagrįsta faktais, nepaneigtais teismo;

17) straipsnio „Nusikaltimo sudėtis“ paskelbto teksto dalis yra paskelbta komentaro žanru „Nuomonių“ puslapyje po rubrika „Dienos komentaras“, kuris iliustruotas apeliantės nuotrauka, t.y. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius, kad tai yra R. G. nuomonė apie viešą interesą - žemės gražinimą liečiančias problemas;

18) teismas padarė nepagrįstą išvadą teigdamas, kad „Remiantis Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada galima daryti išvadą, kad buvo paskleista žinia ir apie kyšio davimą“, tačiau ekspertės pirminėse ir antrinėse išvadose tokio teiginio nėra. Ekspertės padaryta išvada dėl žodžio junginio „imti galima“, apie kurį pasako: „tik turint omenyje straipsnio kontekstą galima daryti hipotetinę prielaidą, kad „imti sklypą - imti kyšį“, Hipotetinė ekspertės išvada negalėjo būti pagrindu apeliantės nuteisimui;

19) nuosprendyje cituojami du teksto fragmentai „Bet skaitykite toliau: „Prokuroras sklypą pirko. Pirko. Žodis gavo - daug tikslesnis“. „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare. Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imt negėda“, kurie dėl nepaaiškinamų priežasčių įvardijami kaip „tekstas“, t.y. vientisas ir išbaigtas dalykas, kas nėra tiesa, nes sakiniai išimti iš konteksto, todėl negali būti suvokiami kaip visuma. Pirmajame teksto fragmente, o būtent „Prokuroras sklypą pirko. Pirko. Žodis gavo –daug tikslesnis“ atspindi apeliantės nuomonę apie sklypo kainą, kurį įgijo Stulpinų šeima. Rašydama ji turėjo informacijos, jog ta kaina yra mažesnė nei rinkos vertė;

20) komentare žodis „gauti“ pavartotas metaforiškai, t.y. perkeltine prasme, siekiant taip atskleisti R. G. požiūrį į kainų skirtumą, kuris yra toks, jog susidaro įspūdis, kad dalį žemės vertės pirkėjas gavo dovanų. Todėl jos nuomonė negali šmeižti S.;

21) antrajame teksto fragmente pareikšta apeliantės nuomonė, kad „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare, iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda“. Šie sakiniai apibūdina Ž., kuris dirbo teisininku Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, todėl S. nebuvo šmeižiamas, nes su juo nesusijęs. Lygiai taip pat negali S. šmeižti ir sakinys „Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda“, nes juo pasakoma, kad S. žemės sklypą, kuriame pasistatė namą pirko iš buvusio Apskrities viršininko administracijos juristo;

22) teismo išvada dėl 2003-10-01 straipsnio „Imti galima“ paskelbto laikraštyje (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tai buvo laikraštyje „Klaipėda“ puslapyje „Nuomonės“ R. G. komentaras „Imti galima“ – nuomonė apie viešą interesą –žemės grąžinimą liečiančias problemas po rubrika „Dienos komentaras“. Tai ne straipsnis, tačiau teismo nuosprendyje jis nepagrįstai įvardintas straipsniu;

23) 2003 m. spalio 01 d. laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. 229 (16827) straipsnio „Imti galima“ komentaro fragmentai traktuojami kaip tekstas, nors tai yra teksto fragmentai, kurie ištraukti iš konteksto nepaaiškinant motyvų. Šiame komentare pateikta ne informacija, o jos interpretacija, R. G. nuomonė apie tam tikrus įvykius, o būtent Generalinės prokuratūros patikrinimą, todėl S. S. dėl šių priežasčių nebuvo šmeižiamas;

24) sakinys „Nesugaišę uostamiestyje nei dviejų parų Generalinės prokuratūros tikrintojai reabilitavo apjuodintą Klaipėdos miesto prokurorą S. S.“, išreiškia apeliantės požiūrį į atliktą tarnybinį patikrinimą, o žodis „apjuodintas“ buvo pavartotas ironiškai“;

25) tolesniame tekste „Ir ačiū Dievui, nes iki tol pajūrio prokurorai skendėjo tamsybėse. Jie nežinojo: galima už pigiai imti brangias gėrybes ar ne. Generalinė prokuratūra išsklaidė jų abejones. Imti galima - pasakė Vilniaus prokurorai“. Taip pat nėra S. apšmeižimo požymių, nes reiškiama nuomonė apie Generalinės prokuratūros tikrintojų išvadas, pagal kurias Stulpinai nepadarė nieko blogo, pigiau nei rinkoje įsigiję žemės sklypą;

26) sakiniuose „Savo ordos narį ji gynė nepaisydama žemės grobstymo skandalų ir politikų ūkimo visuose pakampiuose, kad su „žeme vyksta kažkas labai blogai“. „Generalai“ apgynė savo, kaip nepaisančios viešumo ir padorumo normų „chebros“ įvaizdį, veiksnys yra ne S., o generalinės prokuratūros tikrintojai, kurie sinonimiškai buvo įvardijami kaip „generalai“, „orda“, „chebra“, todėl, kad jie ignoravo viešėją nuomonę apie žemės grobstymo skandalą ir jos atskirus epizodus, gynė monduro garbę. Šiais sakiniais kritikuojam ne S., o kitų asmenų veikla, tai šie sakiniai apšmeižti S. S. niekaip negalėjo;

27) sakiniuose : „Ant jų pastato gali kabėti užrašas „O mums po... (t.y. nusispjaut)“. Jie saviškių STT nepriduoda. Šito tikriausiai išmoko iš savo „pacientų“, kurie irgi laikosi „ofertos“ įstatymo ir traukia savus iš paties giliausio mėšlo“, S. nešmeižiamas, tai yra bendra pastaba, R. G. nuomonė apie Generalinės prokuratūros elgesį;

28) nėra S. apšmeižimo ir apeliantės nuomonės išsakyme: „Ant jų pastato gali kabėti užrašas: "O mums po... (t.y. nusispjaut)“. Jie saviškių STT nepriduoda. Šito tikriausiai išmoko iš savo „pacientų“, kurie irgi laikosi „ofertos“ įstatymo ir traukia savus iš paties giliausio mėšlo. O kai tvarka tokia, tai S. S., visiškai neraudonuodamas gali keliasdešimt kartų pigiau pirkti sklypą iš žento žmogaus, kuris pats buvo po prokurorų padidinamuoju stiklu“. Šiuose sakiniuose kalbama ne apie faktą, kad S. S. pirko sklypą keliasdešimt kartų pigiau, bet apie galėjimą tą daryti, kai Generalinės prokuratūros nuostata yra tokia, kokia ji pasirodė R. G.;

29) sakiniuose: „Trumpai tariant, generalai paragino kolegas: imkite, vyrai, imkite. Neimsite, tai atpras duoti... o kai atpras duoti, tai kaip mes atrodysite prieš banditų „chebras“. Jie gi atrodys „krūtesni“. Prokuroro namas turi būti bent vienu aukštu aukštesnis už kokio S. G. ar jo įpėdinio. Tiktai taip mes jiems įrodysime, kad valstybė yra aukščiau“, S. visiškai neminimas, nešmeižiamas. Juose išdėstytas nuteistosios bendrasis požiūris į tai, kaip Generalinė prokuratūra elgėsi tuo metu, kaip aplinkui vyko visuomenės diskusijos dėl žemės grobstymo, o STT viena po kitos kėlė byla vadinamiems „žemgrobiams“;

30) teismas iškreipė 2003-12-04 atspausdinto laikraštyje (duomenys neskelbtini) R. G. straipsnio „Prokurorą į Seimą“ jos komentaro kontekstą, nepaisydamas, kad teiginio apie kyšio davimą S. tekste nėra, nepagrįstai ją kaltino apkaltinus S. kyšio gavimu. Tai yra nepagrįstas ir neteisėtas veiksmas. Be konteksto nuosprendyje pateiktame komentaro fragmente ji interpretavo tam tikras su žemės gražinimu pajūryje susijusias aplinkybes ir įvykių sutapimus, o apie tokius savo veiksmus informavo skaitytoją sakiniu „ką gi, sudėkime ginklus, ir imkimės faktų“. „Imtis faktų“ šiuo atveju reiškia juos interpretuoti, kas ir daroma tolesniais sakiniais, o būtent „Kokie gi jie? Generalinė prokuratūra, Stulpinų apsipirkimo (žeme) istoriją bei nutrauktą sandorio tarpininko giminaičio persekiojimą paskelbė nesusijusiais per pusantros dienos tyrimą“. Šiuo sakiniu apibendrinamas Generalinės prokuratūros tyrimas, akcentuojant labai trumpą jo laiką - pusantros dienos, todėl tokia skuba R. G. pasirodė įtartina. Čia kalbama apie Generalinės prokuratūros veiksmus, t.y. išreikšta kritiškas komentaras jai, o ne S. S. veiksmams, todėl negali asmeniškai šmeižti S. S.;

31) teismas, savo nuosprendžio motyvacinėje dalyje nurodė, kad sakiniu „Žemės dalybų bylos ėmusios tirti Specialiųjų tyrimų tarnybos darbą sunkina tai, kad pačiame sklypų skandalo epicentre atsidūrė ir jų tyrimą prižiūrinti institucija – prokuratūra“ paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes bendrame paskleistų žinių kontekste matyti, kad klabama apie Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą. Tačiau, tai tik teismo primetama interpretacija. Be to, teismas ignoravo STT pareigūno L. M. parodymus;

32) sakinyje „Vienas iš pirmųjų, pasinaudojusių anūko ir senelio Ž. labdara - miesto prokuroras S. S.“ teismas nurodė, kad šiame kontekste paskleista žinia apie tai. kad apylinkės prokuratūra prižiūri STT atliekamus tyrimus dėl „žemės dalybų“ neatitinka tikrovės, kadangi šiose bylose ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdo Klaipėdos apygardos prokuratūra;

33) „Labdaros“ terminas panaudotas siekiant vaizdingiau, įdomiau perduoti informaciją, t.y. hiperbolizavimas. Tačiau teismas padarė tendencingą ir nelogišką išvadą, nes kaip gali būti suteikta labdara – veltui, jei čia pat kontekste yra naudojama kaina;

34) teismas neteisingai nurodė teiginį, kad Lietuvių kalbos specialisto išvadoje pažymėta, jog žodis „labdara“ visos laidos kontekste vertinamas kaip kyšio davimas, nes specialisto išvadoje tokio teiginio apie žodį „labdara“ nėra;

35) teiginys, kad R. G., televizijos laidoje viešai pateikta tikrovės neatitinkančia informacija, laidos metu uždavė laidos dalyviams menamus ir retorinius klausimus, kurių turinyje netiesiogiai teigė apie S. S. neva padarytą nusikaltimą – kyšio priėmimą, jo neatitikimą užimamoms pareigoms, nusižengimus prokuroro etikai, nuosprendyje apskritai neargumentuojamas;

36) sakinys „Neigdamas tai, kad akivaizdu, prokuroras verčia abejoti jo profesine uosle, todėl mes dar kartą klausiame, ar Jums prokurore, nekilo įtarimas, kad esate papirkinėjamas, kad pigiai gavęs žemės iš žmonių, kurie yra Specialiųjų tarnybų akiratyje, negalėsite atliktu tarnybinių pareigų?“ nėra teiginys, todėl negali šmeižti, nes tas, kam tas klausimas užduodamas, turi ir gali atsakyti taip, kaip jam patinka;

37) 2003-09-15 (duomenys neskelbtini) laidos metu paskelbtas tekstas yra ne informacijos pateikimas, o tik jos interpretavimas, žurnalistinis vertinimas, požiūris, versija tyrimui, kuris atliekamas tiesioginiame eteryje. Be to, žemės grobstymo aplinkybės susiejamos tik su S. S., taip iškraipant laidos kontekstą;

38) nuosprendyje cituojami laidos metu užduoti klausimai be atsakymų, sąmoningai iškraipo laidos tekstą, o toks pateikimas pažeidžia R. G. teises į teisingą ir nešališką teismą;

39) laidos metu kalbinant STT direktorių V. J., Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A. S. ir kitus laidos svečius, jiems užduodami ne retorinio pobūdžio klausiamojo pobūdžio sakiniai, o pačio S. S. asmens šiuose klausimuose nėra, todėl tai nėra šmeižtas;

40) pasakyta frazė tuometiniam prezidento patarėjui V. R. „pone R., tai ponas S. ir sako, kad jis nesavanaudiškai, dorovingai ir visaip gražiai va paėmė ir įsigijo tą sklypą. Ponas Tamolis irgi labai nesavanaudiškai, tarnaudamas tėvynei apsiklypino visas pats ir dar visą šeimą apsklypino. Bet visą tai buvo labai gražu, ir sąžininga, ir dora, ir teisinga.“, yra ne klausimas, kaip teigiama nuosprendyje, o tiesioginis sakinys, be to, jis cituojamas nekorektiškai, nes nebaigtas;

41) klausimu „tai kas juos suprotins“, kalbama apie „juos“, kaip apie visus Lietuvos pareigūnus, atsakingus už žemės reformą ir jos priežiūrą;

42) nuosprendžio nustatomojoje dalyje parašyta, kad taip pat R. G. šioje 2003-09-15 laidoje rodytame reportaže – interviu su S. S. klausiama forma darė niekuo nepagrįstas užuominas apie galimą kyšio paėmimą, tačiau tai tik paprastų klausimų uždavinėjimas, kas yra pagrindinė žurnalisto darbo dalis;

43) klausimai kuriuos užduoda apeliantė savo pašnekovams yra suderinti su kūrybine grupe, kuri dalyvauja interviu metu, todėl jie yra kolektyvinio darbo rezultatas, o ne jos vienos atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo pagrindu naudojamas žodis „mes“;

44) nuosprendyje nurodyta, kad 2003-09-22 (duomenys neskelbtini) laidos metu paskelbtas tekstas yra neatitinkantis tikrovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio nustatomosios ir motyvacinės dalies formuluotėse vartojamas žodis „galimai“ reiškia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė R. G. darbuose S. S. paniekinimo ir pažeminimo, nenustatė tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėtų pakirsti pasitikėjimą juo, fakto, todėl ir ši kaltinimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta;

45) šioje laidoje buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini), išaiškino dar vieną atsitiktinumą“ ir toliau dėstoma kūrybinės grupės versija, kad visa ta įvykių virtinė buvo atsitiktinė, tačiau išsakytos versijas atskleidžiančios aplinkybės nėra šmeižiamojo pobūdžio, kadangi žiūrovai jau buvo įspėti, kad visa, kas bus pateikta po apibendrinančios sakinio „Televizijos tyrimų tarnyba išaiškino dar vieną atsitiktinumą“, tebus atsitiktinai sutapusių įvykių virtinė, o tai, kad S. S. buvo „užfundytas“ sklypas, yra žurnalistinio tyrimo metu susiformavusi nuomonė, kurią patvirtina byloje surinkti duomenys.

46) nuosprendyje nurodyta, kad 2003-09-22 (duomenys neskelbtini) laidos eigoje parodytas reportažas ir pateikta informacija apie S. S. tokia forma, kad jo žemės įsigijimo sandoris traktuojamas kaip kyšio davimas, todėl teismas padarė išvadą, jog paskleista apie jį tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, klaidingai specialisto išaiškintas žodis „pakišo“, sakinyje „Žemę prokurorui pakišo vietinės reikšmės veikėjas A. Ž.“, kyšio davimo prasme, kas neatitinka ekspertės išvadų. Taip pat nesuteikta galimybė apeliantei ir jos gynėjui teisme apklausti ekspertę, tuo apribojant jų teisę į gynybą;

47) teiginys, kad prokuratūra areštavo visus sklypus, išskyrus S. S. perleistą sklypą, neatitinka tikrovės ir traktuojamas kaip kaltinimas S. S. piktnaudžiavus tarnyba ir padarius įtaką kolegų sprendimams baudžiamojoje byloje, yra tik teisėjo nepagrįstas teiginys, nes tokio teiginio, kad S. S. piktnaudžiavo tarnyba apeliantės paskelbtame tekste nėra;

48) baigdama laidą apeliantė pasakė „Taigi tiek mes norėjome, tokius žmones mes norėjome matyti šiandien čia, karštoje kėdėje, deja nei vienas iš jų į laidas nevaikšto, jaučiasi nepažeidžiami“, tačiau šitas sakinys pateiktas be konteksto, nes be S. S. laidos preambulėje buvo minima ir daugiau žmonių. Tai nėra S. S. šmeižiantis sakinys, nes juo išreiškiama nuomonė.

Šiuo apeliaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo panaikinti 2006-06-30 nuosprendį ir ją išteisinti.

Nuteistoji R. G. bei nuteistųjų V. Z. ir R. G. gynėjas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras ir nukentėjęs S. S. prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V. Z. ir R. G. apeliaciniai skundai tenkintini, nes teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios R. G. bei nuteistųjų V. Z. ir R. G. gynėjo, prašiusių apelaicinius skundus patenkinti, nukentėjusiojo S. S. ir prokuroro, prašiusių skundus atmesti, paaiškinimus bei išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą ir remdamasi 2008-04-07 Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. E-08-10, nustatė, kad nuteistųjų V. Z. ir R. G. veikose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl 2006m.birželio 30d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamais nuosprendis.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25str. 1 ir 2 dalys). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įvertinta Konvencijoje, kuri, kaip ir ją aiškinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-EŽTT) praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Teisė skleisti ir gauti informaciją-vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovią atitinkančią informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas tarnauja pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų formavimui, be kurių demokratinė visuomenė neįmanoma. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informaciją (EŽTT 1976m.gruodžio 7d. sprendimas byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę) bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą-hiperbolizavimą (EŽTT 1986m.liepos 8d. sprendimas byloje Lingens prieš Austriją), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinio ribų. Minėtos ribos yra nustatytos Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje: tai viešas interesas (būtinybė užtikrinti nacionalinį saugumą, teritorijos vientisumą, visuomenės saugumą, kelio nusikaltimams užkirtimą, sveikatos ir moralės apsaugą); kitų asmenų teisės ir laisvės (būtinybė užtikrinti kitų asmenų teisių ir orumo apsaugą, informacijos apie privatų gyvenimą konfidencialumą); teisminės valdžios nešališkumas ir autoritetas. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos patvirtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vadinasi, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės į garbės ir orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali būti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000m.birželio 13d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Dėl BK 154straipsnio 2 dalies taikymo

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.

Kadangi šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10str.1d., LR Konstitucijos 25str.1d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str.1 ir 2d.).

Kadangi šmeižto esminis požymis yra neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas, kuri pasireiškia teiginiais, atskleidžiančiais naują informaciją, o nuomonės išreiškimas, jei ji pagrįsta tikrais faktais, nesudaro šmeižto kaip nusikaltimo sudėties, todėl siekiant išsiaiškinti ar nurodytuose straipsniuose išdėstyti teiginiai yra nauji šmeižiamojo pobūdžio faktai, ar tik nuteistųjų V. Z. ir R. G. nuomonės, kuriomis vertinama jau žinoma informacija, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisėjai pagal savo darbo specifiką ir profesinius gebėjimus neturi specialių kalbinių žinių, reikalingų išsiaiškinti platesnes žodžių reikšmes pateiktų laikraščio straipsnių ir televizijos laidų tekstų kontekstuose, teisėjų kolegija iš esmės remiasi pagrindiniu įrodymu – Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. E-08-10. Teisėjų kolegija neabejoja Lietuvių kalbos instituto, kaip institucijos, galinčios atlikti išsamią nurodytų tekstų kontekstų analizę ir pateikti reikiamas išvadas, kompetentingumu, tuo labiau, kad ekspertizę atliko prityrusi lietuvių kalbos ir literatūros specialistė, kalbines ekspertizes atliekanti nuo 1999 metų, todėl dėsningai remiasi šiomis išvadomis motyvacinėje nuosprendžio dalyje. Šis lietuvių kalbos specialisto tyrimas buvo atliktas tikslu išsiaiškinti atskirų straipsnių kontekstų, už kurių turinį apkaltinti ir nuteisti V. Z. ir R. G., reikšmę, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi 2004-04-01 ir 2004-05-14 Lietuvių kalbos instituto atskirų žodžių reikšmių aiškinimu. Pirmoje užduotyje atlikti objektų tyrimą Lietuvių kalbos institutui buvo pateikta užduotis išaiškinti žodžių “gavo”, “pakištą”, “labdara”, “aprūpina”, “imti” ir “užfundijo” reikšmes žemiau pateiktų ištraukų iš publikacijų kontekste. Tačiau gautas išaiškinimas nusikalstamos veikos tyrėjams netiko ir jie paprašė atlikti pakartotinį tų pačių žodžių tyrimą, tik šį kartą buvo suformuluotas menamas klausimas, o būtent: ar žemiau pateiktų ištraukų iš publikacijų kontekste aukščiau minėtų žodžių reikšmes galima vertinti kaip “kyšio gavimą, kyšio davimą”. Aišku, kad nurodžius kokio rezultato laukiama, jis buvo ir gautas. Iš pateiktų Lietuvių kalbos instituto išvadų matyti, kad tyrimą atliko ir išvadas pateikė jaunesnioji mokslo darbuotoja J. U., tačiau visiškai nenurodytas šios darbuotojos darbo stažas, t.y. visiškai neaiškūs jos sugebėjimai atlikti tokius tyrimus. Nebereikalo nuteistieji V. Z. ir R. G. nesutiko su tokia atskirų žodžių tyrimo išvada ir reikalavo teismo paskirti specialistą išvadai surašyti arba nors iškviesti į teismo posėdį tyrimą atlikusią specialistę, kad jie galėtų užduoti klausimus, tačiau to padaryta nebuvo.

Dėl V. Z. kaltės pagal BK 154str.2d.

2003 m. rugsėjo 20 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini), Nr. 220 (16818) atspausdintame straipsnyje „Prokurorai tirs kolegos darbą“ jo autorius V. Z. tekstą „Uostamiesčio vyriausiasis prokuroras S. S. ypač išgarsėjo po to, kai jo šeima iš buvusio Vyriausybės atstovo patarėjo A. Ž. senelio už penkiolika tūkstančių litų įsigijo tris hektarus žemės. Šalia prokuroro žemių esantys sklypai kainuoja 3000-4000 litų už vieną arą. Įtartinai gautų S. S. šeimos žemių kaina gali viršyti vieną milijoną litų.“ patalpino pačioje savo straipsnio pabaigoje, tai paskutiniai straipsnio žodžiai. Prieš tai straipsnio autorius išdėstė du kitus su S. S. susijusius teiginius: 1) „(...) vyr. prokuroras S. S. turėtą tarnybinį butą įtartinomis aplinkybėmis perleido savo dukrai, taip pat prokurorei.“; 2) „(...) S. S. kasmet pasiima nedarbingumo pažymėjimą ir gydosi Palangos reabilitacijos ligoninėje, tačiau algalapiuose jo nedarbingumas nežymimas. Esą po gydymosi nedarbingumo lapeliai „Sodros“ nepasiekia, todėl vietoje 80 proc. algos priklausą išmokėti visą atlyginimą.“ Pastarųjų dviejų teiginių šaltiniu nurodomas dienraščio redakcijoje gautas laiškas. Tik antrasis teiginys iš trijų pateikiamas dalyvine kalba („esą“, „priklausą“), kuri rodo, kad autorius perpasakoja iš kitur gautą informaciją, nebūtinai pritardamas tam, ką pasakoja. Kituose dviejuose teiginiuose joks netikrumas kalbos priemonėmis neišreikštas. Teksto analizė rodo, kad abiejų pastarųjų cituotų teiginių (1 ir 2) šaltinis tuo metu straipsnio autoriaus laikytas nepatikrintu, jo paties nurodomas kaip laiškas į redakciją. Teiginys, kad tai „(...) rašoma G. G. pasirašytame laiške“ parodo straipsnio autoriaus požiūrį į žinių tikrumą, nes iš teksto matyti, kad nežinoma, nepatikrinta, kas tas G. G., ar tikra ta pavardė ir taip toliau. Trečiasis, jau paties V. Z. teiginys apie žemės sklypą priskirtinas tokiai pačiai kategorijai, kaip ir du minėtieji iš laiško perpasakoti teiginiai, nes yra tarsi laiške pateiktos informacijos papildymas. Kaip patvirtintus teiginius straipsnio autorius pristato savo pokalbį su pačiu S. S. ir generalinio prokuroro pavaduotoju G. J., juos pateikdamas vartoja tiesioginę kalbą.

Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad 2003m. rugsėjo 20d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 220 (16818) atspausdintame straipsnyje „Prokurorai tirs kolegos darbą“ jo autoriaus V. Z. tekstas „Uostamiesčio vyriausiasis prokuroras S. S. ypač išgarsėjo po to, kai jo šeima iš buvusios Vyriausybės atstovo patarėjo A. Ž. senelio už penkiolika tūkstančių litų įsigijo tris hektarus žemės. Šalia prokuroro žemių esantys sklypai kainuoja 3000-4000 litų už vieną arą. Įtartinai gautų S. S. šeimos žemių kaina gali viršyti vieną milijoną litų.“ traktuotinas kaip paties straipsnio autoriaus V. Z. teiginys ir tampa tokio pat patikimumo, kaip ir laišku remiantis pateiktieji du teiginiai. Šio teiginio turinį sudaro pačiam straipsnio autoriui ir galbūt skaitytojams („ ... S. S. ypač išgarsėjo“) žinomi faktai (dėl žemės pirkimo fakto, dėl pirkimo teisėtumo, dėl pardavėjo asmenybės, dėl galimos žemės kainos ir kt). Nurodytoje V. Z. straipsnio citatoje pateikti faktai nepatvirtinami jokiais kitais įrodymais, išskyrus nuoroda į redakcijos gautą laišką ir, galima būtų sakyti, visuomenės nuomone, „visiems žinomais faktais“.

Neigiamą V. Z. nuomonę apie išdėstytus faktus ekspertizei pateiktoje straipsnio citatoje rodo tik vienas sakinys: „Įtartinai gautų S. S. šeimos žemių (...)“. Pačiame straipsnyje yra dar vienas tokią pačią V. Z. nuomonę atspindintis sakinys, pačioje straipsnio pradžioje: „Generalinė prokuratūra į uostamiestį siunčia komisiją, kuri įpareigota patikrinti visus įtarimą keliančius pajūrio žemvaldžiu tapusio prokuroro darbus.“

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus konstatuojama, kad ekspertizei pateiktoje V. Z. straipsnio citatoje išdėstyti paties V. Z. teiginiai apie tai, kaip S. S. įsigijo tris hektarus žemės ir neigiama žurnalisto nuomonė apie šiuos faktus. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje (4t.b.l. 128) išanalizavęs šią teksto citatą, nurodė, “kad buvo paskleistos žinios, kurios atitinka tikrovę, kad po to, kai V. Z. apie S. S. parašė straipsnius jis labai išgarsėjo. Ir tai įrodoma paties nukentėjusiojo parodymais. Kad S. S. šeima iš A. Ž. senelio už 15000 Lt nusipirko tris ha žemės. Šalia prokuroro žemių esantys sklypai kainuoja po 3000-4000 Lt už arą. Tai įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Toliau rašoma apie tai, jog sklypai buvo įtartinai gauti. Tokiu būdu paneigiamas žemių pirkimo faktas. Tai prieštarauja visumai byloje ištirtų įrodymų (neaišku kokių įrodymų). Pareiškus savo nuomonę, kad įtartinai gautų S. S. žemių kaina gali viršyti vieną milijoną litų, visas straipsnis nors ir parašytas remiantis tikromis žiniomis neatitinka tikrovės, nukentėjusįjį galima įtarti esant korumpuotu. Tokiu būdu žeminama jo garbė ir orumas”. Šios savo išvados teismas nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais ir pateikė kaip prielaidą.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, S. S. žmona tikrai už 15000 Lt nusipirko daugiau kaip 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Straipsnio autoriaus V. Z. teiginys, kad šalia prokuroro žemių esantys sklypai kainuoja po 3000-4000 Lt už arą patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu dokumentu (1t. b.l. 215), iš kurio matyti, kad už panašaus dydžio žemės paskirties žemės sklypus 2003 metais buvo prašoma šimtas ir daugiau tūkstančių litų. Be to, pagal specialistės išvadą V. Z. apie šio straipsnio citatoje išdėstytus faktus pareiškė dvi neigiamas nuomones: dėl įtartinai gautų S. S. šeimos žemių ir kad Generalinė prokuratūra į uostamiestį siunčia komisiją, kuri įpareigota patikrinti visus įtarimą keliančius pajūrio žemvaldžiu tapusio prokuroro darbus, iš kurių negalima susidaryti nuomonę, kad nukentėjusysis yra korumpuotas ir, kad šios išreikštos straipsnio autoriaus nuomonės žemina jo garbę ir orumą. Čia autorius pareiškia tik savo nuomonę apie savo straipsnyje išdėstytus faktus, kurie nėra jo išgalvoti.

2003 m. rugsėjo 23 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 222 (16820) atspausdintame straipsnyje „Dėl sklypų - nauji įtarimai“ esančiame sakinyje „Todėl prokuroro mokėta kaina iškart pakišo mintį apie kyšį.“ išsakyta nuomonė, nes pavartotas frazeologizmas „pakišo mintį“, kurio reikšmė, remiantis „Lietuvių kalbos žodynu“ ir J. P. „Lietuvių kalbos frazeologijos žodynu“ (2003 m.) nusakytina taip: ką nors sužinojus, pačiam žmogui staiga, netikėtai ką nors suprasti, suvokti. Frazeologizmo pavartojimas neleidžia teigti, kad šiame sakinyje vienareikšmiškai būtų teigiama, kad „prokuroras paėmė kyšį“, nes „pakišo mintį“ reiškia, kad leido padaryti prielaidą, jog prokuroras galėjęs paimti kyšį.

Pats teksto segmentas „Todėl prokuroro mokėta kaina iškart pakišo mintį apie kyšį.“ konteksto nesudaro. Viso straipsnio „Dėl sklypų - nauji įtarimai“ kontekste šis sakinys priskirtinas tai informacijai, kuri buvo gauta būdu, nurodytu straipsnyje: „Iš patikimų šaltinių dienraštis sužinojo, kad specialiosios tarnybos savo kanalais gavo pranešimą apie tai, jog korupcijos galėjo būti ne tik skirstant pajūrio žemes. Anot šaltinių, korupcija gali būti persismelkęs ir vėliau vykęs šių žemių pardavimas.“ Straipsnio kontekste tam pačiam informacijos šaltiniui priklauso ir teiginys: „Šia byla specialiosios tarnybos susidomėjo po to, kai paaiškėjo, kad valdininko J. R. žentas A. Ž., dirbęs Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje patarėju, Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro S. S. šeimai pusvelčiui pardavė didžiulį sklypą prie jūros netoli (duomenys neskelbtini) kaimo.“

Kitas informacijos šaltinis - pats S. S.. Šio straipsnio kontekste nenurodoma, kuriuo būdu iš S. S. sužinota informacija, tačiau, kad tai iš S. S. gauta informacija, nurodoma: „S. S. tvirtino, kad už tris hektarus jų šeima Ž. praėjusių metų gegužę sumokėjo 15 tūkstančių litų.“ Tačiau straipsnio kontekste galima daryti prielaidą, kad šiuos S. S. žodžius V. Z. perpasakojo tas pats „patikimas šaltinis“.

Dar vienas straipsnyje pateiktos informacijos šaltinis gali būti tik nuspėjamas, jog tai galėtų būti patys „šalia esančių sklypų savininkai“, bet šito nėra nurodyta, nes informacija, kaip rodo kontekstas, gali būti gauta ne tik iš jų, bet ir iš ko nors (neįvardijamo) kito: „Šalia esančių sklypų savininkai po 4 tūkstančius litų mokėjo už vieną arą“.

Galima daryti išvadą, kad sakinys „Todėl prokuroro mokėta kaina iškart pakišo mintį apie kyšį.“ yra informacija, gauta iš to paties šaltinio, straipsnio autoriaus įvardijamo „patikimu šaltiniu“. Galima ir kita, bet mažiau patikima prielaida - šis sakinys yra paties V. Z. išvada, daroma remiantis „patikimo šaltinio“ informacija. Tokia ekspertizės išvada daroma remiantis viso straipsnio teksto, taigi analizuojamo sakinio konteksto, analize.

Remiantis tuo, konstatuojama, kad analizuojamojo sakinio „Todėl prokuroro mokėta kaina iškart pakišo mintį apie kyšį.“ reikšmė (pagrindinė mintis) kontekste yra ta, kad esą galima įtarti prokurorą ėmus kyšį, nes žemės kaina kelianti įtarimą, t.y. daroma prielaida, kad prokuroras galėjęs imti kyšį, tačiau tiesiogiai (vienareikšmiškai) neteigiama, kad prokuroras tikrai paėmė kyšį, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad straipsnyje paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, leidžia galvoti apie S. S., kaip apie kyšininką, o tai žemina jo garbę ir orumą, yra nepagrįsta.

2003 m. rugsėjo 15 d. per visuomenės informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai į eterį laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbto teksto konteksto pagrindinė mintis yra ta, kad V. Z. teigia, jog prokuroras sergantis tokia liga, dėl kurios kitas Lietuvos teisininkas buvęs pripažintas nepakaltinamu. Cituojamoje kalboje dar yra toks segmentas, kurį sudaro nebaigtas sakinys: „Žinia, prokurorais gali būti tvirtos sveikatos žmonės, o mano žiniomis“, iš kurio, vertinant visame kontekste, aišku, kad galbūt V. Z. būtų pasakęs, ką jis mano apie S. S. tinkamumą būti prokuroru, bet nei šiame, nei anksčiau cituotame segmente jokia V. Z. nuomonė nėra išsakyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. tikrai turi invalidumą, nes serga bronchine astma ir tai patvirtinta byloje esanti medžiaga. Apie tai, kad pastarasis teisininko darbą gali dirbti tik dienomis, byloja medicininio patikrinimo išvada. Be to, S. S. praeityje yra turėjęs infarktą (tai patvirtina paties nukentėjusiojo raštas). Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo nepakaltinamu gali būti pripažįstamas ne tik dėl psichinės ligos ar negalios, bet ir dėl, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės. Matomai V. Z. siekdamas išvystyti diskusiją S. S. sveikatos klausimu, išdėstė savo abejonę, o ne tikrą faktą dėl S. S. sveikatos, tai pabrėždamas žodžiais „čia jis pats galėtų geriau pasakyti“, todėl pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas: sutikęs su nukentėjusiojo aiškinimu, kad V. Z. 2003-09-15 (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje (duomenys neskelbtini), sulygindamas S. S. su nepakaltinamu asmeniu, apšmeižė jį. Tuo pačiu nuosprendžio motyvuose (4t. b.l. 129) nurodyta: “Sakinys “...jis serga tokia liga, dėl kurios Lietuvoje nuskambėjęs teisininkas buvo pripažintas nepakaltinamu”. Nukentėjęs tokia liga gali sirgti, gali ir nesirgti. Tai yra autoriaus nuomonė.” Tai reiškia, kad teismas, pripažinęs, jog V. Z. apšmeižė S. S., padaro išvadą, kad tai yra tik autoriaus V. Z. nuomonė.

Vadovaujantis Lietuvių kalbos specialisto išvada, nekyla abejonių, kad nuteistasis savo straipsniuose laikraštyje ir televizijos laidoje, išreiškė savo nuomonę, tačiau šia nuomone nebuvo paskleista nauja informacija, o tik naudojami jau žinomi faktai, todėl šios viešomis priemonėmis išsakytos nuomonės negalima laikyti žinia ir tai turi būti traktuojama kaip subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris į tuos faktus, turintis vertinamąjį bei atspindimąjį pobūdį. Ši nuomonė negali būti peržiūrima ar paneigiama ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais, kas šiuo atveju ir buvo daroma. V. Z. išsakyta nuomonė nebuvo konstatuojamojo pobūdžio, kuria būtų pateikiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys kaip objektyviai egzistuojantys, kas leistų šią nuomonę traktuoti kaip žinią.

Atsižvelgiant į visus aukščiau pateiktus faktus ir aplinkybes, nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog V. Z. per visuomenės informavimo priemones, tai yra 2003 m. rugsėjo 20 d. laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. 220 (16818) atspausdintame straipsnyje „Prokurorai tirs kolegos darbą“, 2003 m. rugsėjo 23 d. laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. 222 (16820) atspausdintame straipsnyje „Dėl sklypų - nauji įtarimai“ ir 2003 m. rugsėjo 15 d. per UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai į eterį nuo 20.20 val. iki 21.45 val. transliuojamoje iš studijos, esančios (duomenys neskelbtini), laidoje(duomenys neskelbtini) paskelbtame tekste, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie S. S. ir taip apšmeižė jį.

Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Z. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos apie S. S., kuri galėjo jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva S. S. padarė sunkų nusikaltimą, t.y. neapšmeižė S. S.. Todėl V. Z. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl R. G. kaltės pagal BK 154str.2d.

Lietuvių kalbos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. 2003 m. rugpjūčio 22 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 195 (16793) atspausdintas straipsnis „Valstybė - tai jie“ parašytas ironišku stiliumi, nevengiant hiperbolių ir šaržo elementų. Tokiam stiliui ypač būdingas laipsniavimas, t.y. pradėjus nuo mažo, ne tokio reikšmingo fakto, pereinama prie vis didesnio ir didesnio, arba atvirkščiai: nuo didelio einama prie mažo. R. G. straipsnio pradžioje pateikiama pirmoji pastraipa yra viso straipsnio apibendrinimas: esą dabar visi nusikaltusieji valdininkai stojantys į kovą su teisingumu, o visoms šioms negerovėms pradžią davęs G. V., todėl nusikaltusioji valdininkija, konservatorių ir A. B. tik sustiprinta, dabar jau aršiai kovojanti („pagaliau parodė dantis“). Antrojoje pastraipoje vardijami konkretūs faktai: apie K. P., atleistuosius diplomatus, (duomenys neskelbtini) byloje kaltinamus buvusius ministrus. Į atskirą, trečiąją, pastraipą išskiriamas S. S. epizodas, nes jis ir apibūdinamas kaip išskirtinis: „Toliausiai šioje kovoje su teisingumu šįkart pažengė ne sostinės, bet pajūrio valdininkija.“ Teksto segmento, prasidedančio „Tačiau toliausiai ...“, pateikimas naujoje pastraipoje esminės įtakos konteksto supratimui neturi, bet šalutinę turi: pateikus kaip atskirą pastraipą, taip, kaip laikraštyje, šiuo tekstu išsakoma informacija sustiprinama, nes atsiduria trečiojoje, pačioje aukščiausioje, pakopoje teksto pastraipų laipsniavimo grandinėlėje: 1) apibendrinimas (nusikaltusių valdininkų situacija); 2) mažiau ryškus šio apibendrinimo eksplikavimas (P., diplomatai, M.); 3) itin ryškus šio apibendrinimo eksplikavimas (S.).

Teksto segmente „Lietuvoje vyksta partizaninis valdininkijos karas. Visi, kuriuos pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant - visi kaip vienas oriai priima iššūkius ir stoja į kovą su teisingumu. Tačiau toliausiai šioje kovoje su teisingumu šį kartą pažengė ne sostinės, bet pajūrio valdininkija. Turiu galvoje Klaipėdos sklypininką S., laisvu nuo statybų metu dar sėdintį prokuroro kabinete. Nors teisybės dėlei tas pareigas, iškaltas ant S. durų, reiktų rašyti kabutėse” yra išreikštos trys žurnalistės R. G. nuomonės, kurios galėtų būti traktuojamos ir kaip teiginiai. Reikalas tas, kad visas straipsnis parašytas ironiškai, vartojama įvairių stilistinių figūrų, tropų (hiperbolė - „visi kaip vienas stojo į kovą“, metafora - „vyksta partizaninis valdininkijos karas“) ir kt., todėl tokiu stiliumi parašytas tekstas visas gali būti traktuojamas kaip rašančiojo nuomonė, kuri kiekvieno skaitytojo gali būti skirtingai interpretuojama, nes ironiškai parašytas tekstas gali būti perskaitomas įvairiai, autoriaus suteikiama galimybė kaitalioti loginio kirčio vietą, taigi ir reikšmę. Kita vertus, ironiškame tekste viskas iš pirmo žvilgsnio dėstoma rimtai, todėl turinys gali atrodyti ir gali būti skaitytojų suvoktas kaip tiesioginis tam tikrų teiginių deklaravimas. Viskas priklauso nuo intonacijos, akcentų, kuriuos kiekvienas skaitytojas gali sudėlioti savaip, nes tai leidžia teksto specifika.

Pirmoji nuomonė (kuri gali būti traktuojama kaip teiginys) išreikšta šiame segmente: „Lietuvoje vyksta partizaninis valdininkijos karas. Visi, kuriuos pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant - visi kaip vienas oriai priima iššūkius ir stoja į kovą su teisingumu.“ Tiesioginės nuosakos veiksmažodžių „vyksta“, „priima“, „stoja“ vartojimas, tokių stilistinių figūrų, kuriomis būtų išreikštas modalumas, sąlygotumas nėra. Tačiau tas sąlygotumas slypi pačiame tekste, nes hiperbolė („visi kaip vienas oriai priima iššūkius ir stoja į kovą su teisingumu.“), metafora („Lietuvoje vyksta partizaninis valdininkijos karas.“) suteikia skaitytojui galimybę tekstą interpretuoti taip, kaip jam atrodo, taigi galima sakyti, kad skaitytojui gali atrodyti, kad dėstoma straipsnio autorės nuomonė, bet gali atrodyti, kad tai jos teiginys. Cituojamojo segmento esmė ta, kad visi, „kuriuos pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant“, „visi kaip vienas oriai priima iššūkius ir stoja į kovą su teisingumu.“, taigi visi, pagauti vagiant ar ėmę kyšius, kovoja su teisingumu.

Antroji nuomonė išreikšta šiame segmente: „Tačiau toliausiai šioje kovoje su teisingumu šį kartą pažengė ne sostinės, bet pajūrio valdininkija. Turiu galvoje Klaipėdos sklypininką S., laisvu nuo statybų metu dar sėdintį prokuroro kabinete.“, kurios esmė yra ta, kad S. esąs „toliausiai šioje kovoje su teisingumu“ pažengęs valdininkas, kad S. esą labiausiai pasižymėjęs tarp visų prasikaltusiųjų valdininkų, kovojančių su teisingumu. Tokia interpretacija galima, jei atsižvelgiama į bendrą straipsnio kontekstą ir straipsnio stilistiką. Tačiau tas pats segmentas gali būti traktuojamas kaip teigimas. Teigimą rodo tiesiogiai, be jokių sąlygų, išsakytas teigimas esamojo laiko veiksmažodžio „turėti“ pirmojo asmens forma „turiu“. Atsižvelgiant į tai, kad pavartotas žodžių junginys „turiu galvoje“, pagal „Lietuvių kalbos žodyną“, kur cituojamas Jono Jablonskio sakinys su šiuo žodžių junginiu, gali būti vartojamas kaip jau pasakyto pakartojimas kitais žodžiais, dažniausiai paaiškinant tai, kas jau buvo pasakyta, šį teksto segmentą galima interpretuoti taip: kovoje su teisingumu toliausiai yra pažengusi pajūrio valdininkija, o tos pajūrio valdininkijos atstovas kaip tik ir yra „K. sklypininkas S.“.

Trečioji nuomonė išreikšta šiame teksto segmente: „Turiu galvoje K. sklypininką S., laisvu nuo statybų metu dar sėdintį prokuroro kabinete.“ Šios nuomonės esmė yra ta, kad S. laisvu nuo statybų metu dar sėdi prokuroro kabinete, t.y. kad S. prokuroro kabinete sėdįs tik tuomet, kai lieką laiko nuo statybų, kurios, kaip rodo kontekstas, jam esančios svarbesnės (tai rodo sąlyga: „laisvu nuo statybų laiku“). Šis segmentas kaip teiginys gali būti interpretuojamas labai sąlygiškai.

Ketvirtoji žurnalistės R. G. nuomonė išreikšta šiame teksto segmente: „Nors teisybės dėlei tas pareigas, iškaltas ant S. durų, reikėtų rašyti kabutėse“. Nuomonės esmė yra ta, kad S. pareigas, iškaltas ant S. durų, „reikėtų rašyti kabutėse“, t.y. pareiškiama, kad S. esąs netikras prokuroras, o tai rodo siūlymas, išreikštas tariamosios nuosakos veiksmažodine forma „reikėtų“, rodantis sąlygą, o ne esamybę, taip pat to siūlymo esmė - rašyti pareigų pavadinimą kabutėse, taip nurodant, kad kabutėse parašytiems žodžiams reikia suteikti priešingą reikšmę, t.y. nurodyti, kad tai nesąs tikras prokuroras.

Remiantis tuo, konstatuojama, kad analizuojamojo teksto kontekste pateiktos nuteistosios nuomonės, jas iliustruojant ironija, hiperbolės bei šaržo elementais, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą: “išanalizavus darytina išvada, kad S. S. “pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant”, dėl to jis “stoja į kovą su teisingumu”. Ši teismo išvada neatitinka straipsnio tekstui,nes ten nėra nurodyta, kad S. S. pagavo vagiant, imant kyšius, piktnaudžiaujant tarnyba ar aplaidžiai ją einant. Tai pasakyta kalbant apie kitus valdininkus, kurių dalis yra įvardinta, tačiau S. S. nepaminėtas. Straipsnio autorė S. S. pamini tik kaip “toliausiai šioje kovoje su teisingumu“ pažengusį valdininką, ir tai yra jos išreikšta nuomonė.

2003 m. rugsėjo 03 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 205 (16803) atspausdintas straipsnis „Nusikaltimo sudėtis“ parašytas ironiškai, vartojant įvairias stilistines figūras, pvz., hiperbolė: „Iš tekstų apie sklypininkus netiesa sunkiasi lyg srutos iš sprogusios kanalizacijos. Juose - nė vieno tiesos žodžio.“ ironija: „Žurnalistai skelbia daug netiesos apie dorus ir sąžiningus sklypininkus.“ ir kita. Toks rašinio stilius leidžia viską (arba pasirinktinai), kas jame rašoma, laikyti arba autorės nuomone, arba pripažinti, kad autorė teigia vieną ar kitą dalyką.

Teksto segmente „Bet skaitykime toliau: „Prokuroras sklypą pirko.“ Pirko. Žodis „gavo“ - daug tikslesnis.“ įžvelgiama autorės nuomonė: R. G. konstatuoja, kad ji perskaičiusi, jog prokuroras sklypą pirko. Po to ji lyg suabejoja dėl žodžio „pirko“ tinkamumo ir pareiškia savo nuomonę (nes, nenurodo, kieno kito ji galėtų būti): „Žodis „gavo“ - daug tikslesnis.“. Tai yra R. G. nuomone, S. žemės įsigijimo būdą geriau apibūdina žodis „gavo“, o ne „pirko“.

Kitas teksto segmentas - „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare. Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda.“ - sunkiai suprantamas (arba beveik nesuprantamas) be prieš jį buvusio konteksto, bent jau šio teksto segmento: „Klaipėdos žemėtvarkininkai piliečiams menkaverčių jų paveldėtų sklypų į pajūrio regioninį parką bei jo prieigas nekilnoja. Nebent per visišką apsirikimą. Tokių paslaugų sulaukia tik žmonės iš „chebros“. Kaip toje dainoje - „nepabuvęs kareivėliu“ ... „. Po šio teksto segmento iškart eina cituotasis, kuris prasideda žodžiais „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo...“. Visame šitame jungtiniame teksto segmente vartojama labai sudėtingų stilistinių figūrų. Pvz., citata iš dainos „nepabuvęs kareivėliu“ norėta pasakyti, kad tik atitarnavęs kariuomenėje vyras tampa tikru vyru, darbo žmogumi. Bet tą dainą reikia skaitytojui žinoti, tai tarsi raktas į bendrą ar viešą paslaptį. Dar daugiau išankstinės informacijos turi turėti skaitytojas, kad suprastų, ką reiškia R. G. sakinys „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare.“ Metaforiškai pasakoma, kad A. Ž. dirbo apskrities valdytojo padėjėju. Cituojamojo teksto segmento dalis „Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda.“ iš tikrųjų yra R. G. nuomonė, bet straipsnyje „Nusikaltimo sudėtis“ gali būti traktuojama ir kaip teigimas, nes skaitytojas, įveikęs kelis sudėtingus stilistinius barjerus, kuriuos jam buvo paspendusi R. G. šiame straipsnyje, priskaitęs iki šios cituojamojo segmento vietos, pasijunta lyg pats darytų tokią išvadą: juk iš tikrųjų iš tokio teigiamo asmens, koks aprašomas šiame straipsnyje A. Ž., rankų prokurorui nėra gėda ką nors paimti, šiuo atveju - sklypą. Lyg ir konstatuojama visuotinai priimta nuomonė, akivaizdi tiesa. Tokiu atveju cituojamame segmente būtų išsakyti R. G. teiginiai. Bet galima įžvelgti ir jos nuomonę, nes visas tekstas juk ironiškas, todėl galima nieko nepriimti tiesiogiai, kaip teigimo.

Viena vertus, pirmojoje segmento dalyje „Bet skaitykime toliau: „Prokuroras sklypą pirko.“ Pirko. Žodis „gavo“ - daug tikslesnis.“ išsakoma nuomonė (gali būti ir teigimas), kad S. sklypą ne pirko, o gavo. Antrojoje dalyje - „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare. Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda“ nurodoma (gal remiantis savo nuomone, gal teigiant), kad S. sklypą „davė“ („imti“ antonimas yra „duoti“), stilingiau pasakius, neatlyginamai perleido, A. Ž.. Kita vertus, bendrasis straipsnio kontekstas leidžia pateikti ir tokią teksto interpretaciją: S. sklypą pirko iš A. Ž., tiesa, tekste įžvelgiama abejonė dėl pirkimo sąžiningumo („Pirko. Žodis „gavo“ daug tikslesnis.“). Abejonę dėl pirkimo sąžiningumo galima įžvelgti, bet galima ir neįžvelgti segmente „Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda“, nes „Iš tokių rankų ... imti“ nebūtinai suponuoja, kad buvo ne perkama, o neadekvačiai perleidžiama: ir pirkimas, ne tik priėmimas, gali būti taip nusakomas, nes taip apibūdinamas veikėjas (t. y. pardavėjas), o ne pirkimo pobūdis.

Šiame kontekste žodžio „gauti“ reikšmė nusakoma taip: „pasidaryti turinčiam, įgyti“ - „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „įgyti“ - „Lietuvių kalbos žodynas“. Kaip matyti iš reikšmių nusakymo, pats žodis „gauti“ neturi jokios reikšmės, nusakančios gavimo būdą, atspalvio. Todėl veiksmažodžiu „gauti“ gali būti apibūdinamas ir pirkimo veiksmas. Tačiau cituojamame teksto segmente „gauti“ įgyja papildomą reikšmę, nes yra priešpriešinamas su veiksmažodžiu „pirkti“: perkant mokami pinigai, o gaunama nemokant pinigų.

Žodžio „imti“ reikšmė nurodytame straipsnyje nusakoma kaip antroji reikšmė - „gauti, įgyti“, pateikta „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, bet iš dalies galima ir penktoji reikšmė - „pirkti“. Iš „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamų reikšmių tinka reikšmė „gauti, įgyti“.

Galima daryti išvadą, kad patys žodžiai „gauti“ ir „imti“ nebūtinai suponuoja priešingybę žodžiui „pirkti“, bet iš cituojamo teksto konteksto galima būtų jiems priskirti ir priešingą žodžiui „pirkti“ reikšmę - „įgyti, įsigyti ne už pinigus“, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tai, nurodydamas (4t. b.l.129): “laikoma, jog buvo paskleista žinia, jog S. sklypą gavo kaip kyšį. Remiantis Lietuvių kalbos instituto specialisto išvada (ši išvada teisėjų kolegijos įvertinta anksčiau), galime daryti išvadą, kad buvo paskleista žinia ir apie kyšio davimą. Kyšio davimas yra numatytas BK 225str., jis yra įrodinėjamas objektyviomis priemonėmis. Savo publikacijoje R. G. nepateikė pagrįstų argumentų, įrodančių kyšio davimą”.

2008-04-07 specialisto išvadoje aiškiai pasakyta, kad “Teksto segmente „Bet skaitykime toliau: „Prokuroras sklypą pirko.“ Pirko. Žodis „gavo“ - daug tikslesnis.“ įžvelgiama autorės nuomonė: R. G. konstatuoja, kad ji perskaičiusi, jog prokuroras sklypą pirko. Po to ji lyg suabejoja dėl žodžio „pirko“ tinkamumo ir pareiškia savo nuomonę (nes, nenurodo, kieno kito ji galėtų būti): „Žodis „gavo“ - daug tikslesnis.“. Tai yra R. G. nuomone, S. žemės įsigijimo būdą geriau apibūdina žodis „gavo“, o ne „pirko“. Antrojoje dalyje - „A. Ž. įgaliotasis kareivėliu pabuvo. Paties apskrities valdytojo dvare. Iš tokių rankų net ir prokurorui sklypą imti negėda“ nurodoma (gal remiantis savo nuomone, gal teigiant), kad S. sklypą „davė“ („imti“ antonimas yra „duoti“), stilingiau pasakius, neatlyginamai perleido, A. Ž.. Kita vertus, bendrasis straipsnio kontekstas leidžia pateikti ir tokią teksto interpretaciją: S. sklypą pirko iš A. Ž., tiesa, tekste įžvelgiama abejonė dėl pirkimo sąžiningumo („Pirko. Žodis „gavo“ daug tikslesnis.“). Visa tai paneigia pirmosios instancijos nuosprendžio teiginius, kad R. G. straipsnyje “Nusikaltimo sudėtis” apkaltino S. S. kyšio gavimu ir tuo jį apšmeižė.

2003 m. spalio 01 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 229 (16827) R. G. atspausdintam straipsniui „Imti galima“ būdingas asertorinis tonas (teigiama nereikalaujant įrodymų), jis parašytas stilizuota kalba, pavartojama žargonui, kartais netgi nusikalstamo pasaulio, būdingos leksikos: „Generalinė prokuratūra pasirodė esanti kieta“; „Generalai“ apgynė savo... „chebros“, įvaizdį“; „O mums po... (t.y. nusispjaut)“; „Jie saviškių STT „nepriduoda“; „išmoko iš savo „pacientų“, kurie irgi laikosi „ofertos“ įstatymo ir traukia savus iš paties giliausio mėšlo“; „pats buvo po prokurorų padidinamuoju stiklu“; „Jie gi atrodys „krūtesni“.

Šiuose segmentuose teigiama, kad Generalinės prokuratūros tikrintojai sparčiai („Nesugaišę... nė dviejų parų“) patikrino skundus, gautus dėl prokuroro S. S. sklypo įsigijimo ir nerado neigiamos veiklos požymių („reabilitavo“). Tačiau šiuos teiginius galima laikyti ir nuomone, nes čia asertoriškai teigiama, kad tirta trumpai, bet niekas iš teksto negali pasakyti, kiek turėtų būti tiriama, kad neatrodytų „per trumpai“, todėl ir šitą teiginį galima laikyti nuomone. Kad tikrinimas straipsnyje laikomas šališku, t.y. tokia yra R. G. nuomonė, rodo Generalinės prokuratūros tikrintojų ir jų darbo apibūdinimai: „Savo ordos narį ji gynė nepaisydama... politikų ūkimo visuose pakampiuose“; „Generalai“ apgynė savo, kaip nepaisančios viešumo ir padorumo normų „chebros“, įvaizdį.“; „Ant jų pastato gali kabėti užrašas: „O mums po... (t.y. nusispjaut)“. Jie saviškių STT „nepriduoda“! Šito tikriausiai išmoko iš savo „pacientų“, kurie irgi laikosi „ofertos“ įstatymo ir traukia savus iš paties giliausio mėšlo.“. Žurnalistės nuomonė išreikšta ir segmente „O kai tvarka tokia, tai S. S., visiškai neraudonuodamas, gali keliasdešimtkart pigiau pirkti sklypą“, nes kokia ta tvarka, buvo apibūdinta anksčiau: „Imti galima - pasakė Vilniaus prokurorai.“, taigi žurnalistė neigiamai įvertino prokuratūros tyrėjų darbą ir pareiškė apie juos neigiamą nuomonę.

Dar labiau neigiama R. G. nuomonė yra dėl tokio tikrintojų darbo padarinių, išreikšta segmente „Prokuroro namas turi būti bent vienu aukštu aukštesnis už kokio S. G. ar jo įpėdinio. Tiktai taip mes jiems įrodysime, kad valstybė yra aukščiau“, iš kurio paaiškėja, kad, žurnalistės nuomone, prokurorai manantys, kad kova su nusikaltėliais („kokio S. G. ar jo įpėdinio“) vyksta ne teismo salėje, o varžantis dėl asmeninės buitinės prabangos dalykų.

Cituojamame teksto segmente žodžiai „imti“ ir „pirkti“ vartojami šiuose segmentuose: „už pigiai“ imti brangias gėrybes“; „Imti galima - pasakė Vilniaus prokurorai.“; „generalai“ paragino kolegas: imkite, vyrai, imkite! Neimsite, tai atpras duoti...“; „keliasdešimtkart pigiau pirkti sklypą“. Iš bendro konteksto aiškėja, kad „imti“, kurio reikšmė šiame kontekste turi ir semantizmo, atsiradusio iš rusų kalbos „?pat?“ vienos iš reikšmių sustabarėjusiuose žargonizmuose atspalvį, reiškia „įsigyti pusvelčiui ar visai nemokant pinigų“ (plg. „už pigiai“ imti“). Žodžio „pirkti“ reikšmė gali būti apibūdinta „įsigyti už pinigus“, bet to įsigijimo pobūdį nusako prieš šį žodį esantis apibūdinimas „keliasdešimkart pigiau“.

Remiantis tuo, konstatuojama, kad šiame teksto kontekste pateikta R. G. nuomonė su neigiamu požiūriu į kai kurias komentuojamo straipsnio aplinkybes, tai perteikiant stilizuota kalba bei vartojant žargonus, be to, šia nuomone nėra atskleidžiami nauji faktai ar aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad šiame straipsnyje pateikta informacija atitinka tikrovę, tačiau neatitinka tikrovės žurnalistų pateiktos galimos sklypų kainos ir dėl to laikoma, kad R. G. apšmeižė S. S.. Tačiau iš specialisto išvados matyti, kad R. G. dėl žemės sklypo kainos pareiškė tik savo nuomonę, o tai nėra nusikaltimas.

2003 m. gruodžio 04 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 283 (16881) atspausdintame straipsnyje „Prokurorą - į Seimą“ paskelbtas teksto kontekstas: „Ką gi, sudėkime ginklus ir imkimės faktų. Kokie gi jie? Generalinė prokuratūra S. apsipirkimo (žeme) istoriją bei nutrauktą sandorio tarpininko giminaičio persekiojimą paskelbė nesusijusiais per pusantros dienos tyrimą. Išvada tokia: na ir kas čia tokio, kad S. S. 3 ha labai brangios žemės už labai menką kainą aprūpina žmogus, kurio uošvio bylą atsisako tirti to paties prokuroro pavaldiniai? Jokio ryšio nėra - tvirtina „generolas“ V. P. ir nė nemirksi. Tai ir klausiu: jei generalinė prokuratūra nemato tokių storumo kaip lynas ryšių, tai kaip jie ištirs Prezidento ryšius su J. B.?“

Cituojamame segmente klausimas „Tai ir klausiu: jei generalinė prokuratūra nemato tokių storumo kaip lynas ryšių, tai kaip jie ištirs Prezidento ryšius su J. B.?“ yra retorinis, priskirtinas interrogacinių klausimų tipui: klausiantysis laukia ne atsakymo, o pritarimo. Kitas segmentas toks: „Ką gi, sudėkime ginklus ir imkimės faktų. Kokie gi jie? Generalinė prokuratūra S. apsipirkimo (žeme) istoriją bei nutrauktą sandorio tarpininko giminaičio persekiojimą paskelbė nesusijusiais per pusantros dienos tyrimą“, kuriame klausimas „Kokie gi jie?“ irgi yra retorinis, priskirtinas eriteminių (svarstymo) klausimų tipui, nes autorė nė nelaukia atsakymo, tiesiog jai stilistiškai patogiau išvardyti faktus, kad „Generalinė prokuratūra S. apsipirkimo (žeme) istoriją bei nutrauktą sandorio tarpininko giminaičio persekiojimą paskelbė nesusijusiais per pusantros dienos tyrimą.“ Dar vienas klausimas: „Išvada tokia: na ir kas čia tokio, kad S. S. 3 ha labai brangios žemės už labai menką kainą aprūpina žmogus, kurio uošvio bylą atsisako tirti to paties prokuroro pavaldiniai? Jokio ryšio nėra - tvirtina „generolas“ V. P. ir nė nemirksi.“ irgi nereikalauja atsakymo, tai vadinamasis retorinis subjekcijos (atsakymo į prieštaravimą, pridėjimo) klausimas.

Remiantis tuo, konstatuojama, kad R. G. šiame straipsnyje naudojasi įvairiomis stilistinėmis priemonėmis, tarp jų ir retoriniais klausimais, tam, kad aiškiau, įtaigiau pareikštų savo nuomonę, kas pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertinta kaip faktai akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės.

2003 m. rugsėjo 15 d. per visuomeninę informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini), tiesiogiai į eterį laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbtų tekstų kontekste yra daug žurnalistės R. G. klausimų, nuomonių ir teiginių, tačiau visą segmento esmę galima nusakyti klausimu: ar prokuroras S. S. paėmė kyšį pigiai įsigydamas brangias žemes? Pateiktame teksto segmente žurnalistė teigia, kad S. S. įsigijo žemių už labai mažą kainą iš Žičkų, o pats S. S. faktą patvirtina. R. G. tai, kad pigiai pardavęs prokurorui žemę Ž. turi su teisėsauga susijusių problemų, interpretuoja kaip kyšio davimą. Tokios jos interpretacijos (nuomonės) nepripažįsta S. S..

Iš šiame kontekste pateiktų klausimų ir pokalbių padaryti išvadą, kad S. S. paėmė kyšį, galima tik hipotetiškai: S. iš tikrųjų pirko žemes už mažą kainą iš Ž., o Ž. iš tikrųjų turi problemų, kurias teoriškai galėtų padėti išspręsti prokuroras S. S.. Tačiau iš šio teksto negalima padaryti išvados, kad S. ketino ar ką nors darė, kad padėtų į keblią padėtį patekusiam Ž. Taip pat negalima padaryti išvados, kad Ž. ne savo noru, o turėdamas savanaudiškų paskatų pigiai pardavė savo atgautą žemę. Taigi iš šio teksto vienareikšmiškai padaryti išvados, kad Ž. davė, o S. paėmė kyšį, negalima.

Klausimas „Ar Jums, prokurore, nekilo įtarimas, kad esate papirkinėjamas?“ nėra tapatus klausimui „Jūs gavote kyšį?“, nes pirmajame klausime klausiama, ar prokurorui nekilo įtarimas dėl papirkinėjimo, o antrajame klausiama, ar prokuroras prisipažįsta, kad paėmė kyšį.

Žodžių junginys „pasinaudoti labdara“ pateiktame kontekste reiškia, kad kas nors (tekste – S.) pasinaudoja tuo, kad kas nors kitas (tekste – Ž.) labai pigiai, taip, kaip per labdarą, už dyką ar beveik už dyką, parduoda žemę.

Žodžių junginys „pigiai gavęs brangios žemės“ šiame kontekste reiškia, kad kas nors (tekste – S.) už nedidelę kainą nusiperka iš ko nors (tekste – Ž.) žemės, kurią galima brangiai parduoti.

Remiantis tuo, vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad S. S. paėmė kyšį, negalima, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginys (4t. b.l. 140) “visos laidos metu nekalbama apie moralinį sandorio aspektą, o visur akcentuojama žodis “kyšis” ir bandoma išsiaiškinti, ar toks sandoris nėra kyšis, nors realaus pagrindo tai teigti nėra. Todėl įvertinus tai darytina išvada, kad šioje laidoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad S. S. minėtas žemės sklypas galėjo būti suteiktas kaip „kyšis” yra nepagrįstas.

2003 m. rugsėjo 22 d. per visuomeninę informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai į eterį laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbtuose tekstuose viso konteksto mintis yra ta, kad S. pigiai įsigijo žemės sklypą iš J. R., kuriam buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, bet Klaipėdos prokurorai jį nutraukė. Teigiama, kad kažkurie valstybės tarnautojai manipuliuoja S. savanaudiškais tikslais.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pateiktame teksto segmente nėra teiginio „paėmė kyšį“. Sakinyje „Mes paklausėme, ar prokuroras nesijaučia paėmęs kyšį“ netvirtinama, kad S. tikrai paėmė kyšį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė (4t. b.l. 141): “Šiuo teiginiu paskleidžiama žinia, kad S. S. yra įsivėlęs į žemės grobstymo skandalą ir yra plano, “kaip nuvyti teisėtus žemės savininkus nuo jų žemės” vykdytojas, kad jis yra žemės perpardavinėtojas ir iš to pelnėsi, o tai neatitinka tikrovės”. Kadangi tai, kad S. S. pigiai įsigijo žemės sklypą nebuvo naujiena, todėl R. G. negalėjo paskleisti naujos žinios, ji tik išreiškė savo nuomonę apie S. S. žemės įsigijimo faktą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (4t. b.l. 141) nurodyta, kad teiginiu “praėjusį pavasarį Klaipėdos prokurorai dėl tik jiems žinomų priežasčių nutraukė R. baudžiamąjį persekiojimą, o Ž. užfundijo Klaipėdos miesto prokurorui 3 hektarus žemės” yra paskleista žinia, kad Klaipėdos prokuratūra 2003 metų pavasarį nutraukė bylą J. R. atžvilgiu. Ši žinia paskleista tame kontekste, kad S. S. kaip Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras dalyvavo bylos nutraukimo procese. Ši žinia neatitinka tikrovės, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nekontroliavo ikiteisminio tyrimo J. R. byloje.“ Pirmąja sakinio dalimi įvardyti Klaipėdos prokurorai, o J. R. bylą prižiūrėjo Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri neprieštaravo STT dėl bylos J. R. nutraukimo. Čia matosi, kad laidos vedėjai nebuvo svarbu įvardyti konkretų asmenį, svarbus buvo pats faktas, kad kyšininkavimo byla buvo nutraukta prokurorams neprieštaraujant, todėl ši sakinio dalis S. S. negali šmeižti, nes jis čia neminimas. Jo taip pat negali šmeižti ir kita sakino dalis “o Ž. užfundijo Klaipėdos miesto prokurorui 3 hektarus žemės”, kadangi ši sakinio dalis nėra šmeižikiška, nes laidos vedėja tik pareiškė savo nuomonę apie jai ir žiūrovams jau žinomą faktą, jog S. S. iš Žičkų pigiai įsigijo žemės sklypą, todėl negalima teigti, jog R. G. šioje televizijos laidoje apšmeižė S. S., kaltindama jį kyšio gavimu už J. R. bylos nutraukimą.

2003 m. gruodžio 01 d. per visuomeninę informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai į eterį laidoje (duomenys neskelbtini) paskelbtų tekstų, kontekste R. G. pateikė teiginius šiek tiek emociškai nuspalvinusi juos komentarais, ką ir būtų galima laikyti jos nuomone, bet žurnalistės nuomonę atskleidžiančių vertinimų nėra daug, jie fragmentiški: „dar vienas šventasis, kurio abejotiną garbę“; „žemę pakišo“; „S. pakištą“.

Pasakymas „pusvelčiui įsigijo“ šiame kontekste reiškia, kad už vertingą daiktą (sklypą) sumokėta mažai pinigų.

Segmente „Žemę prokurorui pakišo vietinės reikšmės veikėjas A. Ž..“ žodžio „pakišo“ reikšmės gali būti kelios: pati tikėčiausia yra „staiga, netikėtai pasiūlyti“, bet negalima visiškai atsižadėti ir „apgaulingai duoti“. Pažymėtina, kad šis žodis tokia reikšme, kaip citatoje, yra būdingas šnekamajai, o ne oficialiajai kalbai.

Segmente „Ž. tą, prokurorui pakištą ir dar kelis sklypus gavo abejotinomis aplinkybėmis“ žodis „pakištą“ kitokios reikšmės nei nurodytosios prie žodžio „pakišo“, neįgyja, nes jis pavartojamas R. G. atpasakojant savo pačios tekstą: R. G. praneša, kad Ž. pakišo žemę prokurorui, o paskui, po kitų teiginių, tarsi tęsia, kad tai va, tą S. pakištą žemę Ž. gavo abejotinomis aplinkybėmis.

Segmente „Prokuratūra areštavo visus, išskyrus S. perleistą sklypą.“ žodžio „perleistą“ reikšmė yra „atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti“. „Perleisti“ reikšmėje nėra informacijos, ar perduota kitam už atlygį, ar ne, tiesiog konstatuojamas faktas, kad keičiasi savininkai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad R. G. šioje laidoje pateiktų tekstų kontekste esantys teiginiai, dėl savo emocinio pobūdžio komentarų, laikytini jos nuomone, kas pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertinta kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie S. S. paskleidimas.

Nors apeliantė ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, siekiant nustatyti tuo metu vykusių žemės sandorių vidutinę rinkos vertę, tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinę tvarka ir nustačius, kad nuteistoji savo straipsniuose ir televizijos laidose paviešintais tekstais dėl sklypų kainos išsakė tik savo nuomonę, kuria neginčijo su tuo susijusių faktų, o tik pateikė tų faktų vertinimą, todėl nustatinėti tuo metu vykusių žemės sandorių vidutinę rinkos vertę nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo apeliantės skundo motyvu, kad laida (duomenys neskelbtini) buvo kuriama kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba, STT agentai dalyvavo informacijos rinkimo metu, jie buvo ir tiesioginio eterio svečiai, todėl jie turėjo galimybę įtakoti laidų turinį jų transliacijos metu, tačiau jokių pastabų nebuvo, nes esant pastaboms, laidos būtų buvusios pataisytos, kadangi tam buvo visos techninės galimybės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistosios veiką pagal BK 154str.2d., baudžiamąjį įstatymą interpretavo neatsižvelgdamas į platesnį juridinį kontekstą, nes politinių debatų laidose toks nuosprendis gali atbaidyti žurnalistus nuo viešo su visuomenės gyvenimu susijusių klausimų aptarimo.

Vadovaujantis aukščiau pateiktais faktais ir aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad nuteistoji savo straipsniuose laikraštyje ir televizijos laidose (būdama jų vedėja), išreiškė savo nuomonę, kuria nebuvo paskleista nauja informacija, o tik naudojami jau žinomi faktai, todėl šios viešomis priemonėmis išsakytos nuomonės negalima laikyti žinia, tad darytina išvada, kad tai subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris į tuos faktus. Kaip jau minėta, ši nuomonė negali būti peržiūrima ar paneigiama ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais (kuriais ir buvo remtasi). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. R. G. savo straipsniuose ir televizijos laidose išreiškė vertinamojo atspindimojo pobūdžio informaciją, t.y. nuomonę, kuri kaip jos mąstymo veiklos rezultatas pasireiškė jai svarbių, įdomių ar aktualių jos požiūrį atspindinčių svarstymų ar vertinimų atlikimu, kuriuos ji analizavo, gretino ar kitaip apdorojo informaciją bei darė iš to išvadas.

Todėl nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog R. G. per visuomenės informavimo priemones, tai yra 2003 m. rugpjūčio 22 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 195 (16793) atspausdintame straipsnyje „Valstybė - tai jie“; 2003 m. rugsėjo 3 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 205 (16803) atspausdintame straipsnyje „Nusikaltimo sudėtis“; 2003 m. spalio 1 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 229 (16827) atspausdintame straipsnyje „Imti galima“; 2003 m. gruodžio 4 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) Nr. 283 (16881) atspausdintame straipsnyje „Prokurorą – į Seimą!“, o būdama laidos vedėja, 2003 m. rugsėjo 15 d. per visuomenės informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) - tiesiogiai į eterį nuo 20:20 val. iki 21:45 val. transliuojamoje iš studijos, esančios (duomenys neskelbtini), laidoje (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. rugsėjo 22 d. per visuomenės informavimo priemonę - UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą (duomenys neskelbtini) - tiesiogiai į eterį nuo 20:20 val. iki 21:45 val. transliuojamoje iš studijos, esančios (duomenys neskelbtini), laidoje(duomenys neskelbtini), paskelbtuose tekstuose, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie S. S., apšmeižė jį bei apkaltino sunkaus nusikaltimo padarymu.

Remiantis tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. G. apie S. S. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri jį galėjo paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, t.y. neapšmeižė S. S.. Todėl R. G. išteisintina, kaip nepadariusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl įrodymų vertinimo

Pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje netinkamai įvertino bylos aplinkybes, spręsdamas V. Z. ir R. G. kaltės klausimą. Įrodinėjant nuteistųjų kaltę, buvo remtasi 2004-05-14 Lietuvių kalbos instituto (Leksikografijos centro) išvada dėl žodžių reikšmių aiškinimo. Tačiau 2004-05-14 išvadoje, pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos suformuluotą užduotį, pateiktos tyrimui tik atskirų žodžių „gavo“, „imti“, „pakištą“, „perleistą“, „labdara“, „aprūpina“, „užfundijo“ reikšmės siaurame kontekste, todėl padaryta klaidinga išvada, kad nurodytų žodžių predikatai „imti“ ir „gavo“ tiesiogiai susiję su „kyšio ėmimu“, o žodžiai „pakišto“, „labdara“, „perleistą“, „aprūpinta“, „užfundijo“ netiesiogiai, turint omenyje kontekstą, suponuoja „kyšio davimo“ veiksmą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesiaiškino šių žodžių reikšmės platesniuose tekstų kontekstuose, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą, kad žodžiais „gavo“, „imti“, „pakištą“, „perleistą“, „labdara“, „aprūpina“, „užfundijo“ V. Z. ir R. G. per visuomenės informavimo priemones skleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie nukentėjusįjį S. S., tai yra šmeižė jį padarius sunkų nusikaltimą. Remdamasis tuo, teismas klaidingai ir nepagrįstai konstatavo, kad V. Z. ir R. G. veikose yra nusikaltimo, numatyto BK 154str.2d., požymių.

Visi pirmosios instancijos teismo pateikti įrodymai, kuriais grindžiama V. Z. ir R. G. kaltė, atskleidžia tam tikrus faktus, kuriuos apibendrinus ir sugretinus su nuteistųjų išspausdintais straipsniais laikraščio (duomenys neskelbtini), skirtinguose numeriuose (V. Z.: 2003-09-20 Nr. 220 (16818) straipsnyje „Prokurorai tirs kolegos darbą“, 2003-09-23 Nr. 222 (168620) straipsnyje „Dėl sklypų nauji įtarimai“; R. G.: 2003-08-22 Nr. 195 (16793) straipsnyje „Valstybė – tai jie“, 2003-09-03 Nr. 205 (16803) straipsnyje „Nusikaltimo sudėtis“, 2003-10-01 Nr. 229 (16827) straipsnyje „Imti galima“, 2003-12-04 Nr. 283 (16881) straipsnyje „Prokurorą – į Seimą“ ir pasakytais tekstais per UAB (duomenys neskelbtini) televizijos kanalą , (duomenys neskelbtini) tiesioginio eterio metu laidose (duomenys neskelbtini), (V. Z.: 2003-09-15; R. G.: 2003-09-15, 2003-09-22, 2003-12-01) teismas padarė išvadą, kad V. Z. ir R. G. apšmeižė nukentėjusįjį S. S. per visuomenės informavimo priemones. Tačiau pažymėtina, kad išspausdintuose straipsniuose laikraštyje (duomenys neskelbtini) (jo skirtinguose numeriuose) ir (duomenys neskelbtini) laidų metu pasakytuose tekstuose nuteistieji ne tik, kad neatskleidė naujos informacijos apie dar nežinomus faktus, bet ir neginčijo jau esamų faktų, kurie pagrįsti byloje esančiais dokumentais, o tik pateikė jau egzistuojančių ir žinomų faktų vertinimą, juos analizuojant, gretinant ir lyginant, taip išreiškiant savo kaip straipsnių ir laidų tekstų autorių nuomonę. Ši nuomonė buvo iliustruojama pasitelkiant pagalbon žodžius, kuriuos dėl savo dviprasmiškumo ir 2004-05-14 išvadoje pateikto jų vertinimo siauruose tekstų kontekstuose, pirmosios instancijos teismas pripažino kaip šmeižiančius ir padarė klaidingą išvadą, kad V. Z. ir R. G. savo išsakytais „teiginiais“ per visuomenės informavimo priemones, apšmeižė S. S..

Be to, 2006-06-30 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant tuo metu galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso normas, t.y. BPK 305str.1d.1p. bei Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2003-06-30 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus. BPK 305str.1d.1p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o tuo metu galiojusiame BPK 306str., buvo nurodyta, kad jei surašoma sutrumpinta nuosprendžio aprašomoji dalis, teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, aprašomojoje dalyje gali nedėstyti BPK 305str.1d. 2, 3, 4p. ir 5d. nurodytų aplinkybių. Tačiau taikydamas tuo metu galiojusio BPK 306str.1d. nuostatas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek sutrumpintoje, tiek nesutrumpintoje aprašomojoje nuosprendžio dalyse turi būti laikomasi BPK 305str.1d.1p. reikalavimų, t.y. turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl pažeidė BPK normas reglamentuojančias aprašomosios nuosprendžio dalies surašymo reikalavimus. Kadangi šis pažeidimas nėra esminis BPK pažeidimas, nes dėl to nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės, o nuosprendis naikinamas dėl kitų aplinkybių, todėl ši klaida tik pažymėtina.

LR BK 154str. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tai reiškia, kad neužtenka paskleisti apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, bet būtina, kad ši informacija paniekintų ar pažemintų tą asmenį arba galėtų pakirsti pasitikėjimą juo. Pirmosios instancijos teismas nustatomojoje dalyje nustatė, kad V. Z. ir R. G. paskleidė apie S. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau nenustatė, jog ši informacija paniekino ar pažemino S. S. arba galėjo pakirsti pasitikėjimą juo. Teismo panaudotas žodis “galimai” kelia abejonių ar ta paskleista informacija kaip nors pakenkė ar ateitį pakenks nukentėjusiajam S. S., o tai reiškia, kad teismas tik spėja, kad paskleista informacija paniekins ar pažemins S. S. arba pakirs pasitikėjimą juo. Nenustačius pateiktos informacijos sukeltų pasekmių, negalima teigti, jog V. Z. ir R. G. veikoje yra nusikaltamos veikos, numatytos LR BK 154str., požymių.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nuomone, kad pirmosios instancijos teismo aprašomosios dalies argumentai ir išvados dažnai yra nepagrįstos ir prieštarauja viena kitai, pvz....”visas straipsnis nors ir parašytas remiantis tikromis žiniomis, neatitinka tikrovės, nukentėjusįjį galima įtarti esant korumpuotu. Tokiu būdu žeminama jo garbė ir orumas”.

Teismas, spręsdamas V. Z. ir R. G. kaltės klausimą, visiškai nesigilino į nagrinėjamos bylos bei žurnalistikos žanrų ypatumus, todėl nuosprendyje pateikta eilė viena kitai prieštaraujančių išvadų: pvz. “Kaltinamieji turėtų suprasti apie ką rašė ir apie ką kalbėjo. Jie savo straipsniuose ir savo kalbose televizijos laidose niekada nepasakė ir neparašė, kad S. S. gavo kyšį. Tačiau iš televizijos laidose pasakytų kalbų ir straipsnių turinio nukentėjęs ir kiti žmonės suprato, kad S. S. yra korumpuotas. Ir tai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Teismo nuomone kaltinimo pavartota formuluotė “netiesiogiai” yra tinkama”.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į televizijos laidų kūrimo specifiką, į tai, kad R. G. yra laidos vedėja, reportažų autorė, laidos metu užduodamų klausimų kūrėja. Teismas pripažino, kad nuteisė ją asmeniškai už veiklą, kuri yra kolektyvinė, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo prieš įstatymą principą.

S. S. kartu su kitais asmenimis buvo kviečiamas dalyvauti laidoje, kurioje buvo aptariama padėtis pajūryje su žemės gražinimu ir tvarkymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės R. G. nuomonę, kad būdamas atsakingas pareigūnas ir viešas asmuo, S. S. savo neatvykimu į diskusiją, pats savanoriškai apribojo savo teisę viešai paskleisti savo nuomonę.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad S. S. tuo metu buvo viešas asmuo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Dėl teismo šališkumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58 ir 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliantai teismo šališkumą įžvelgia tame, kad teismo proceso metu buvo nepagrįstai atmesta jų ir jų gynėjų prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, dėl papildomų liudytojų apklausimo, specialisto paskyrimo išvadai surašyti bei be jokio pagrįsto motyvo atsisakymo iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu davusią išvadą specialistę, nes užduotis specialistui buvo pateigta ydingai, o kaltinimo dalykų tyrimui reikėjo specialių lietuvių kalbinės stilistinės analizės, teksto lingvistikos ir teksto sintaksės bei kalbos logikos žinių. Tokiais veiksmais, apeliantų nuomone, teismas kaltinimą nagrinėjo vienpusiškai, užkirsdamas kelią kaltinamiesiems gintis. Taip pat teismo šališkumą apeliantai įžvelgė ir tame, kad nukentėjusysis yra Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, t.y. svarbus asmuo Klaipėdos zonos teisėsaugos organų sistemoje, o byla buvo nagrinėjama toje pačioje apygardoje.

Teisėjų kolegija iš dalies įžvelgia teismo šališkumą. Matosi, kad teismas be pagrindo nepatenkino apeliantų prašymą paskirti ekspertizę dėl publikacijų kontekstų reikšmės, juose išreikštos minties, o rėmėsi specialisto išvada dėl atskirų žodžių. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantai ir jų gynėjai prašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus, kaip pavyzdžiui, nustatyti žemės kainą ir t.t., tačiau jiems be jokių motyvų buvo atsakyta, jog jie patys turi rinkti įrodymus ir teismo nuosprendyje teigiama, kad kaltinamieji nepateikė jokių įrodymų. Visa tai atlikti buvo būtina ir tai turėjo atlikti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija nemato tikslo smulkiai analizuoti kiekvieną apeliacinių skundų motyvą, nes mano, kad į visus klausimus atsakė analizuojant surinktus įrodymus ir darant dėl jų atitinkamas išvadas.

Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis ir faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji V. Z. ir R. G. savo straipsniuose ir televizijos laidose išreikšta nuomone apie konkrečius jau žinomus įvykius ir jų aplinkybes, susietus su Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiuoju prokuroru S. S., nepaskleidė apie jį tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėjo jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva jis padarė sunkų nusikaltimą, tai yra neapšmeižė S. S., todėl 2006m.birželio 30d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. Z. ir R. G. nuteisti pagal LR BK 154str.2d., naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo V. Z. ir R. G. išteisintini, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303str.5d.1p.).

Kadangi V. Z. ir R. G. išteisintini BPK 303str.5d.1p. pagrindu, vadovaujantis BPK 115str.3d.2p., nukentėjusiojo S. S. pareikštas civilinis ieškinys neturinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2007m. birželio 30d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154str.2d., išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154str.2d., išteisinti nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. Z. panaikinti.

Nukentėjusiojo S. S. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir areštą, taikytą Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-02-05 nutartimi, 40/100 buto unikalus numeris 2198-9002-5012, namo, kuriame yra butas unikalus numeris 2198-9002-5012:0032, plane pažymėta 1A9p, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininkas V. Z., a/k (duomenys neskelbtini)

Daiktinius įrodymus – dvi audio kasetes palikti byloje.