- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- T-1758-1189/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- J. M.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. lapkričio 25 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta išliekanti vidutinė rizika. Nuteistojo požiūris į nusikaltimus yra išlikęs paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės, jis momentais linkęs save teisinti, iškeliant sistemos netobulumus, save pateikia kaip auką, teigiant ,,su manimi norima susidoroti“. Asmuo dar yra ganėtinai kategoriškas, išreiškiamas emocionalumas. Tačiau nusikalstama veika įvykdyta prieš trisdešimt tris metus, nuteistasis bausmę vykdo trisdešimt metų. Dar iki 2021 m. gruodžio 1 d., kuomet paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą, jis bausmę atlikinėjo lengvojoje grupėje, o nuo 2024 m. sausio 18 d. nuteistasis perkeltas bausmę tęsti atviro tipo kalėjime. Laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu nuteistasis išsakė teigiamą motyvaciją darbo atžvilgiu, didžiąją dalį bausmės atlikimo dirbo, darbo pobūdžiui nebuvo išrankus. Nuteistasis po tėvų mirties turi paveldėtą namo dalį, šiuo adresu nuteistasis vyksta ir į trumpalaikes išvykas, išvykų sąlygų pažeidęs nebuvo. Atlikdamas bausmę drausmine tvarka paskutinį kartą baustas 2013 m. balandžio 18 d, skatintas 45 kartus. Nors asmens įvykdyta nusikalstama veika smurtinė, tačiau įvykdyta daugiau nei prieš 30 metų, o bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėta jokių nuteistojo agresyvaus elgesio ar savitvardos praradimo apraiškų, tad manytina, kad didelės žalos rizikos analizė nėra tikslinga ir atlikta nebuvo. Nuteistasis vykdo individualų resocializacijos planą, kuris iš esmės yra sudarytas išimtinai iš pozityvaus užimtumo priemonių, kas byloja, jog struktūruotoje aplinkoje jam išskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai valdomi ir taikyti reikšmingų intervencinių ar tęstinių aprobuotų priemonių nėra pagrindo. Nuteistasis kryptingai siekia savo tikslų, ilgą laiką stebimas nepriekaištingas ir struktūruotas elgesys.
J. M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 234 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 8, 10 punktus, ir, remiantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirtąsias bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, nuteistas mirties bausme sušaudant. Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu dėl malonės nuteistajam J. M. suteikimo mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi nuteistojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 10 punktų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktus, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmės, paskirtos šia nutartimi, ir bausmė, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 250 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi J. M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuota 8 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2029 m. gruodžio 1 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis atsiliepimu prašė netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam J. M. lygtinio paleidimo.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą.
Teismui susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenimis buvo nustatyta, jog 2025 m. spalio 22 d. nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nustatyta, jog nuteistojo rizika yra vertinama kaip vidutinė su mažėjimo tendencijomis, vis tik, tokia rizika pati savaime jau nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, o reikalinga nustatyti nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurios nagrinėjamu atveju, nustatytos nėra, dėl sekančiai aptariamų aplinkybių. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki 2025 m. spalio 22 d. buvo vertinta net penkis kartus (2019 m. birželio 5 d., 2020 m. liepos 3 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2023 m. lapkričio 13 d.) ir visų šių vertinimų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo fiksuota kaip vidutinė, taigi akivaizdu, jog per kiek daugiau nei šešerius metus, tai yra nuo tada, kai pirmą kartą buvo vertinta rizika, nuteistasis nėra padaręs jokio elgesio pokyčio, nes rizika, nors pastaruoju metu ir su mažėjimo tendencijomis, tačiau visuomet išliko stabiliai vienoda – vidutinė. Tokiu būdu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nuteistojo pastangų nepakankamumas ją mažinant, teismui leidžia spręsti, kad nuteistasis šiuo metu dar nėra pasiruošęs būti paleistas lygtinai, nes kol kas nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, nuteistojo elgesyje yra vis dar fiksuojama dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagristas savęs vertinimas, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, kadangi turi tiesioginės įtakos galimam nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui.
Nors Komisija, tvirtinti pateiktame nutarime, akcentavo, kad nuteistasis dalyvauja resocializacijos užsiėmimuose ir bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur vyksta trumpalaikių išvykų į namus ir nedaro pažeidimų, šios aplinkybės pačios savaime, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Tai, kad nuteistasis dalyvauja resocializacijos užsiėmimuose, o trumpalaikių išvykų į namus metu, nedaro pažeidimų, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, priešingai, šios aplinkybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenis, neabejotinai spręsti, kad resocializacijos užsiėmimai, nuteistojo atžvilgiu yra pakankami ir efektyvus, nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvaudamas resocializacijos procese momentais gali būti ganėtinai kategoriškas, yra įsitikinęs ,,savo tiesa“, o kalbėdamas apie bausmės atlikimą, bendrauja emocionaliai, yra linkęs save teisinti, iškeliant sistemos netobulumus, save pateikia kaip auką. Įvertinus šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog resocializacijos procesas, nuteistojo nusikalstamo elgesio keitimo procese, dar nėra pilnai įgyvendintas, nes akivaizdu, jog nuteistasis nėra linkęs visapusiškai prisiimti atsakomybės už savo įvykdytus nusikaltimus, todėl tik tęstinės intervencinės priemonės, keičiant nuteistojo mąstymą, būtų pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo metu, dar stebimas, nuteistojo elgesio kategoriškumas ir nelankstumas, neleidžia neabejotinai spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vien Komisijos nutarime akcentuota ilgalaikė įkalinimo bausmė, neleidžia spręsti, jog nuteistojo nusikalstamos nuostatos jau yra taip esmingai pakitę, jog jis gali būti probuojamas, juo labiau, kad tokios išvados daryti neleidžia ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama ir neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, ir nuteistojo J. M. neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus, dinaminių kriminogeninių veiksnių ir pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo, kontekste dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį, tačiau tos pastangos dar nėra tiek pakankamos, kad būtų pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, juo labiau, kad ilgą laiką stebima nekintanti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors nuteistojo įkalinimo sąlygos ir švelnėjo bei jis dalyvauja resocializacijos procese, tačiau šiuo metu spręstina, kad nuteistojo įsitraukimas į nusikalstamų nuostatų keitimą, dar nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui. Priešingai teismas sprendžia, jog nuteistojo pataisos procesas, nuteistajam tikslingai mažinant dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.
Aptartų aplinkybių visumoje, teismas konstatuoja, jog nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, o formaliojo pagrindo egzistavimas, pats savaime nėra absoliutus lygtinio paleidimo taikymui, todėl dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam J. M., dar nebūtų efektyvus, todėl lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.