- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-16-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34687-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kaltinamasis
- G. K., V. S., D. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d nutarties, kuria kaltinamojo G. K. prašymas dėl bylos išskyrimo tenkintas iš dalies ir iš baudžiamosios bylos, kurioje D. K., G. K., V. S., D. P. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, į atskirą baudžiamąją bylą išskirta byla kaltinamųjų G. K., V. S. ir D. P. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. į Šiaulių apylinkės teisme vykusį teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamieji V. S. ir D. P.. Jie taip pat nebuvo atvykę į 2017 m. rugsėjo 14 d. teisiamąjį posėdį, nors apie jį žinojo, nes dalyvavo prieš tai vykusiame 2017 m. liepos 3 d. posėdyje (V t., b. l. 20–25). Teismo šaukimas kaltinamajam D. P. atvykti į 2017 m. lapkričio 13 d. teisiamąjį posėdį įteiktas jo motinai S. P. (V t., b. l. 48), užsienyje gyvenančio ir dirbančio kaltinamojo D. P. neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastys nežinomos. Kaltinamajam V. S. 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskelbta paieška (V t. b. l. 62–63). Kaltinamieji G. K. ir D. K. teisiamojo posėdžio metu prašė išskirti bylą neatvykusių bendravykdytojų atžvilgiu (V t. b. l. 59). Prokurorė J. Steponavičiūtė sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamųjų V. S. ir D. P. atžvilgiu būtų išskirta. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje, kaltinamojo G. K. prašymą dėl bylos išskyrimo tenkino iš dalies. Iš baudžiamosios bylos, kurioje D. K., G. K., V. S., D. P. kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, į atskirą baudžiamąją bylą, suteikiant naują numerį, išskyrė bylos dalį, susijusią su kaltinamaisiais G. K., V. S. ir D. P.. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad pasisakant dėl kaltinamajam G. K. inkriminuoto epizodo pagrįstumo, įrodomumo, gali reikėti analizuoti ir kitiems dviems kaltinamiesiems V. S. ir D. P. inkriminuotus epizodus, todėl bylos išskyrimas kaltinamojo G. K. ir kitų dviejų kaltinamųjų V. S., D. P. atžvilgiu gali sutrukdyti priimti teisingą sprendimą. Tačiau, teismo nuomone, nebuvo kliūčių išnagrinėti bylos dalį kaltinamojo D. K. atžvilgiu, todėl kaltinamojo G. K. prašymą dėl bylos išskyrimo tenkino iš dalies. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išskirti iš baudžiamosios bylos, kurioje D. K., G. K., V. S. ir D. P. yra kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, į atskirą baudžiamąją bylą V. S. ir D. P. atžvilgiu.Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad prašymą išskirti bylą G. K. ir D. K. atžvilgiu pateikė abu kaltinamieji, tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo. Teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl D. K. pateikto prašymo, motyvuodamas, kodėl išskyrė bylą tik D. K. atžvilgiu, ėmė vertinti įrodymus, nurodydamas, jog teismui kilo abejonių dėl G. K. kaltės.Prokurorė savo skunde pažymi, kad 2017 m. balandžio 25 d. vykusiame teisiamajame posėdyje visi kaltinamieji visa kaltinimo apimtimi pripažino kaltę, paprašė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, prokuroras taip pat tam neprieštaravo, tačiau teisėja pranešė, jog nemato galimybės taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes neaišku, kas sudavė į galvą nukentėjusiajam E. G., nors kaltinamasis G. K. dar kartą pakartojo ir pabrėžė, jog būtent jis smūgiavo į galvą E. G.. Anot prokurorės, minėtos aplinkybės rodo galimą teismo šališkumą ir išankstinės teismo nuomonės išreiškimą dėl galimos kaltinamųjų kaltės. Be to, prokurorė nurodo, kad baudžiamojoje byloje visi kaltinamieji apklausti. Pažymi, kad kaltinamieji D. P. ir V. S. jau ne pirmą kartą į teismo posėdžius neatvyksta, likusius neapklaustus liudytojus išskirtoje byloje taip pat yra galimybė apklausti, nes jie į teismo posėdžius atvyksta, o neapklausiami tik dėl neatvykusių kaltinamųjų D. P. ir V. S.. Nurodo, kad kaltinamieji D. K. ir G. K. yra dirbantys ir jiems sudėtinga išsiprašyti iš darbo, vykstant į teismo posėdžius, kurie jau ne pirmą kartą neįvyksta ne dėl jų kaltės. Nukentėjusieji apklausų teisme metu yra išreiškę savo pozicijas, pretenzijų kaltinamiesiems neturi, žalas kaltinamieji yra atlyginę.Prokurorės teigimu, siekdamas kuo greitesnio bylos ištyrimo ir kuo ekonomiškesnio teisminio proceso, teismas, siekdamas nepasunkinti kaltinamųjų padėties, privalėjo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, o to nepadaręs, bent jau tenkinti abiejų kaltinamųjų G. K. ir D. K. prašymą išskirti bylą jų atžvilgiu į atskirą ir išspręsti jų kaltės klausimą kuo greičiau ir ekonomiškiau. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės skundo argumentais, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, konstatuoja, kad buvo priimtas nepagrįstas ir baudžiamojo proceso principus pažeidžiantis sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalį teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju bylą išskirti į kelias bylas. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Dėl baudžiamojo proceso operatyvumo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme greitumo, bei bylų išskyrimo tikslingumo ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs ir Europos žmogaus teisių teismas (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006; Norkunas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009, Kiper v. Turkey, no. 44785/98, judgement of 23 May 2006, Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, G. K. v. Poland, no. 38816/97, judgment of 20 January 2004).Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, į Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. lapkričio 13 d. vykusius teisiamuosius posėdžius neatvyko kaltinamieji V. S. ir D. P., nors apie juos žinojo, užsienyje gyvenančio ir dirbančio kaltinamojo D. P. ir V. S. neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastys nežinomos. Kaltinamajam V. S. 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskelbta paieška (V t. b. l. 62–63). Kaltinamieji G. K. ir D. K. teisiamojo posėdžio metu prašė išskirti bylą neatvykusių bendravykdytojų atžvilgiu (V t. b. l. 59). Prokurorė J. Steponavičiūtė sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamųjų V. S. ir D. P. atžvilgiu būtų išskirta. Visi kaltinamieji visa kaltinimo apimtimi pripažino kaltę, paprašė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, prokuroras taip pat tam neprieštaravo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visi kaltinamieji apklausti. Kaltinamieji D. P. ir V. S. į teismo posėdžius neatvyksta. Kaltinamieji D. K. ir G. K. yra dirbantys, teisiamieji posėdžiai neįvyksta ne dėl jų kaltės. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji yra išreiškę savo pozicijas, pretenzijų kaltinamiesiems neturi, žalas kaltinamieji yra atlyginę.Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vieno iš bendrininkų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepažeidžia kitų bendrininkų nekaltumo prezumpcijos, kadangi jų atžvilgiu nuosprendis nebuvo priimtas (kasacinė byla Nr. 2K-P-9/2009).Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai iš baudžiamosios bylos, kurioje kaltinami D. K., G. K., V. S., D. P. į atskirą baudžiamąją bylą išskyrė ne tik V. S. bei D. P., bet ir kaltinamojo G. K. atžvilgiu, nors jis dalyvauja teismo posėdžiuose. Nebejotinai kaltinamųjų V. S. ir D. P. nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia kaltinamojo G. K. ir D. K. teises, kad jų atžvilgiu būtų tinkamai išspręstas kaltės klausimas ir byla išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos išskyrimas tik kaltinamųjų V. S. ir D. P. atžvilgiu nepakenks bylos išnagrinėjimo išsamumui, bei nepažeis kitų dviejų kaltinamųjų teisių į nešališką, teisingą teismą. Taigi, apylinkės teismo nutartis naikintina skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – išskirti iš baudžiamosios bylos, kurioje D. K., G. K., V. S. ir D. P. yra kaltinami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, atskirą baudžiamąją bylą V. S. ir D. P. atžvilgiu.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.