- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-311-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00676-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., R. S., A. S., Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. L. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. L., R. S., A. S., R. S., Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui dėl I. L. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama pripažinti I. L. neveiksnia tam tikroje srityje. Bylos eigoje pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prokurorė nuo ieškinio atsisakė ir civilinę bylą prašė nutraukti. Nurodė, kad atlikus I. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pagrindo pripažinti ją neveiksnia tam tikrose srityse, nebeliko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė. Teismas sprendė, kad pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo I. L. ir jos atstovė advokatė V. L. sutiko, kad pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė nuo pareiškimo atsisakytų, nes atlikus I. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo nustatyta, kad ji yra veiksni, galinti suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. L. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas neturėjo priimti pareiškėjos atsisakymo nuo pareiškimo. Atliktos dvi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kurių išvados yra prieštaringos ir šie prieštaravimai nepašalinti. Byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės ir į teismo posėdį turėjo būti kviečiami ekspertai, kad būtų išsiaiškinti prieštaravimai. Nors teisme apeliantė sutiko, kad atsisakymas nuo pareiškimo būtų priimtas, tačiau artimųjų įtikinta, suprato, kad sutikdama padarė klaidą. Teismas netirdamas byloje surinktų įrodymų, tenkindamas prokurorės prašymą atsisakyti nuo pareiškimo, pažeidė apeliantės teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atlikus I. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pagrindo pripažinti ją neveiksnia tam tikrose srityse nebeliko. Be to, teismo posėdyje tiek I. L., tiek jai atstovaujanti advokatė V. L. sutiko, kad pareiškėja nuo pareiškimo atsisakytų, nes, atlikus ambulatorinę I. L. teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apeliantės minimos teismo psichiatrijos ekspertizės buvo skirtos skirtingu laiku, skirtingose civilinėse bylose bei skirtingais tikslais, o sprendžiant I. L. veiksnumo klausimą buvo skirta viena teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliekant ekspertams buvo pateikti visi turimi duomenys apie tiriamosios psichikos sveikatos būklę, ekspertizės išvados nekelia abejonių, bylos nagrinėjimas iš esmės šių išvadų nepakeistų ir galutinio sprendimo neįtakotų.
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė, yra pagrįsta ir teisėta.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama pripažinti I. L. neveiksnia tam tikroje srityje, gavusi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nagrinėjamas ieškovės I. L. ieškinys atsakovams V. J. ir A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: A. L., Joniškio rajono savivaldybė, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir uždaroji akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva“. Minėtoje byloje teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės procesinio veiksnumo, kas sudaro kliūtį tolimesniam bylos nagrinėjimui. Dėl to Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą dėl viešo intereso gynimo paduodant prašymą apriboti ieškovės I. L. veiksnumą tam tikroje srityje.
8. Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė L. M. teismui pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo prokurorė nuo pareiškimo atsisakė ir civilinę bylą prašė nutraukti, nurodydama, kad, atlikus I. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pagrindo pripažinti ją neveiksnia tam tikrose srityse nebeliko.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet kaip ir teisingai pažymėjo apygardos teismas, gali baigtis ieškovo ar pareiškėjo iniciatyva. Vis dėlto ieškovo (pareiškėjo) atsisakymas ieškinio (pareiškimo) teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, todėl teismas neturėtų priimti atsisakymo ieškinio (pareiškimo), jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo atsisakymo ieškinio, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo atsisakymo klausimą, įvertino, kad pareiškėjo atstovė pareiškimo atsisakė dėl to, jog atlikus I. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo padaryta išvada, kad I. L. gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ekspertizės akte išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kitais įrodymais pagrįsti savo pareiškimo neturėjo galimybės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo I. L. ir jos atstovė advokatė V. L. sutiko, kad pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė nuo pareiškimo atsisakytų. Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu I. L. išreiškė savo nuomonę ir sutiko, kad pareiškėjas atsisakytų pareiškimo. I. L. buvo atstovaujama advokato, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo pažeis I. L. teises. Pareiškėjui nusprendus atsisakyti nuo pareiškimo, o suinteresuotam asmeniui, kuris buvo tinkamai atstovaujamas, išreiškus sutikimą, teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko nebūtų galima priimti pareiškėjo atsisakymo ir bylą nutraukti.
12. Apeliantė atskirajame skunde taip pat pasisako dėl įrodymų vertinimo – apeliantės nuomone teismas, byloje esant prieštaringiems įrodymas dėl jos sveikatos būklės, negalėjo priimti atsisakymo nuo pareiškimo, byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės ir į teismo posėdį turėjo būti kviečiami ekspertai, kad būtų išsiaiškinti prieštaravimai. Tačiau pažymėtina, kad civilinė byla nebuvo nagrinėta iš esmės, t.y. priimtas procesinis sprendimas ją nutraukti, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su ekspertizės akto išvadų vertinimu, nenagrinėtinos, nes priimdamas skundžiamą nutartį teismas neprivalėjo vertinti ekspertizės akto pagrįstumo, taip pat kitų įrodymų, susijusių su apeliantės psichinės sveikatos būkle.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat ir suinteresuoto asmens I. L. interesams. Pareiškėjai nusprendus, kad nėra pagrindo toliau nagrinėti pareiškimą pripažinti I. L. neveiksnia tam tikroje srityje, ji turėjo teisę pareikšti teismui prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kilus abejonėms dėl suinteresuoto asmens I. L. neveiksnumo tam tikrose srityse, prašymą teismui pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti ir suinteresuoto asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.