Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-752-493/2012;

Teisėjas: Raimundas Krušinys Proceso Nr. 1-64-1-00996-2011-0;

2012 m. lapkričio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam G. T., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajai T. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiosios T. G. civilinis ieškinys 2000 Lt. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. pagal LR BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-05-14 (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip įmonės direktorius sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su T. G., melagingai pažadėdamas T. G. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įmontuoti dujų įrangą, skirtą būstui apšildyti, paimdamas 2000 Lt. užstatą, tačiau butui apšildyti skirtos dujų įrangos neįmontavo, dėl ko apgaule savo naudai įgijo T. G. priklausančius 2000 Lt.

Be to, G. T. pagal LR BK 223 str. 1 d. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2011-09-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau Buhalterinės apskaitos įstatymo) 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2011-09-06 aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir tuo pažeidė:

Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, t. y. privalėdamas įmonės apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams 2010-12-16 - 2011-07-25 laikotarpyje buhalterinės apskaitos nevedė ir nesudarė finansinių ataskaitų rinkinio, nors nurodytu laikotarpiu UAB „Saudarba“ vykdė veiklą ir atliko ūkines ir pinigines operacijas;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. privalėdamas į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius sus turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, į bendrovės apskaitą neįtraukė šių ūkinių operacijų ir įvykių;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, t. y. privalėdamas visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius registruoti apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2011-09-06 nesudarė apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų už 2008, 2009, 2010 metų ataskaitinius laikotarpius.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiąją ir prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo G. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Iš nuteistojo G. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės neigia kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodo, kad sutartis su nukentėjusiąja buvo sudaryta teisėtai, turint tikslą darbus atlikit realiai, o neįvykdyta dėl to, kad pati nukentėjusioji neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą mano, kad apylinkės teismas, pripažindamas G. T. kaltu, dėl veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, juos vertino netinkamai, ignoravo faktines aplinkybes ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad G. T. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo neginčijamai įrodyta.

LR BK 182 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme neigė, kad, sudarydamas sutartį dėl autonominio dujinio šildymo įrangos montavimo darbų, turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusiąją ir taip neteisėtai pasisavinti jos pinigus. Apeliantas nurodė, kad 2010 m. susidomėjo dujų šildymo įrangos montavimo verslu ir nutarė šia veiklos rūšimi užsiimti. Tuo tikslu spaudoje patalpino skelbimą apie tai, kad atlieka autonominio dujinio šildymo įrangos montavimo darbus. Pagal skelbimą dėl dujinio šildymo teiravosi daug klientų, tame tarpe ir T. G.. Su minėta kliente sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo numatytos šalių teisės ir pareigos. Sutartyje buvo numatyta, kad užsakovas T. G. turi pateikti visus dokumentus, reikalingus projektui rengti. Konkretūs dokumentai sutartyje nebuvo nurodyti, tačiau T. G. ir kartu su ja buvusiam jos vyrui buvo paaiškinta žodžiu, kokius dokumentus reikia pristatyti. Dokumentus T. G. turėjo pateikti per 60 dienų po sutarties sudarymo. Sutartyje taip pat buvo aptartas avansinis 2000 Lt. mokėjimas bei sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo teisinės pasekmės. T. G. sutartį perskaitė, ją pasirašė. Kadangi T. G. per 60 dienų po sutarties pasirašymo reikalingų dokumentų nepristatė, sutartis buvo nutraukta, o gautos iš piniginės lėšos liko įmonei (2 t. b. l. 75, 76, 110).

Šios G. T. nurodytos aplinkybės nepaneigtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nuteistojo parodymai nuoseklūs, logiški, dėl esminių aplinkybių nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Tačiau apylinkės teismas, pripažindamas G. T. kaltu dėl sukčiavimo, nuteistojo nurodytų aplinkybių tikrumo nevertino, rėmėsi tik nukentėjusiosios T. G. bei liudytojos M. B. parodymais ir nusprendė, kad minėtų asmenų nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad G. T. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo pilnai ir neginčijamai įrodyta. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiama teisme neneigė, kad su G. T. sudarė rašytinę sutartį dėl autonominio dujinio šildymo jos bute įrengimo, ją abi šalys pasirašė. Nukentėjusioji sumokėjo 2000 Lt. dydžio pirminę įmoką, kuri sutartyje buvo aptarta kaip avansinis mokėjimas. Paėmęs pinigus G. T. iš karto išrašė sąskaitą – faktūrą avansiniam mokėjimui bei kasos pajamų orderį. Po vieną iš šių dokumentų egzempliorių atidavė nukentėjusiajai. Pasirašius sutartį G. T. žodžiu paaiškino, kad nukentėjusioji turi jam pateikti patvirtinantį dokumentą, kad valda, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso nukentėjusiajai nuosavybės teise bei pateikti gyvenamosios valdos techninio projekto kopiją (1 t. b. l. 8). Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji neginčija, kad sudarė sutartį su nuteistuoju, kad jam sumokėjo 2000 Lt. sumą kaip avansinį, sutartyje aptartą, mokėjimą, kad jai buvo paaiškinta, kokius dokumentus turi pristatyti G. T. prieš pradedant darbus. Be to, nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad su sutartimi susipažino, ją pasirašė asmeniškai sutikdama su sutartyje išdėstytais jos, kaip užsakovės, įsipareigojimais ir atsakomybe. Vertinant šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad nukentėjusioji laisva valia ir apsisprendimu sudarė sutartį su G. T., su minėta sutartimi susipažino, pasirašė ją prisiimdama sutartyje numatytus įsipareigojimus bei atsakomybę už šios sutarties sąlygų nevykdymą. Nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad su sutartimi ji susipažino tik formaliai, neįsigilinusi į sutartyje išdėstytus jos, kaip užsakovės, įsipareigojimus ir atsakomybe, negali būti pagrindas teigti, kad kita šalis, šiuo atveju G. T., sukčiavo, kadangi pati nukentėjusioji, pasirašydama sutartį, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga. Apklausiama teisme nukentėjusioji esmines sutarties sudarymo aplinkybes, nurodytas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, tačiau ir toliau laikėsi pozicijos, kad apeliantas ją apgavo, nes pasiliko pinigus, o darbų neatliko.

Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios parodymais atmesdamas apelianto nurodytas aplinkybes, kurias iš esmės patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, kurie apylinkės teismo plačiau neanalizuojami ir neaptariami. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp T. G., kaip užsakovo ir G. T., kaip vykdytojo, numatyta, kad užsakovas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos vykdytojui pateikia dokumentus, reikalingus atskiro autonominio dujinio šildymo sistemos įrengimo projektui parengti ir jam suderinti. Tokiu atveju, jei užsakovas nepateikia vykdytojui visos reikalingos dokumentacijos projektui parengti, dėl ko vykdytojas negali vykdyti savo įsipareigojimų, dėl ko sutartis nutraukiama, o užsakovas sumoka vykdytojui netesybas, kurios lygios 2000 Lt. sumai. Netesybų suma išskaitoma iš užsakovo sutarties vykdymui užtikrinti sumokėto avanso – 2000 Lt. (1 t. b. l. 14-18). Aptariamoje sutartyje nurodytos visos būtinosios ir kitos sutarties sąlygos, sutartis pasirašyta abiejų šalių, tiek užsakovo, tiek vykdytojo, jokių duomenų, kad minėta sutartis būtų nuginčyta, byloje nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusioji sutartį pasirašė nuteistojo apgaulės įtakoje, kadangi pati paaiškino, jog turėjo galimybę sutartį perskaityti, tačiau į ją nesigilino, susipažino tik formaliai. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad G. T. tyčios apgauti nukentėjusiąją neturėjo, suteikė jai visas sąlygas susipažinti su sutarties turiniu, žodžiu paaiškino tas sutarties sąlygas, kurios sutartyje nurodytos abstrakčiai (dėl nukentėjusiosios pareigos pateikti reikalingus dokumentus tam, kad būtų galima pradėti darbus), nukentėjusioji prisiėmė sutartyje numatytus įsipareigojimus ir atsakomybę už jų neįvykdymą, tai patvirtino savo parašu.

Kolegija taip pat laiko neįrodyta tą aplinkybę, kad nuteistojo tyčia pasireiškė ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgauti nukentėjusiąją, pažadėjo atlikti darbus, kuriems reikia specialaus leidimo, jo realiai neturėdamas ir iš anksto žinodamas, kad minėtų darbų atlikti niekada realiai negalės. Iš byloje esančių duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruotas juridinis asmuo, turintis savo būstinę bei valdymo organus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą siekiant gauti pelno ir jį naudoti akcininkų sprendimams įgyvendinti. Pagrindinės ūkinės veiklos objektas yra bet kuri komercinė ūkinė veikla, numatyta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, generalinio direktoriaus 2002-12-16 įsakymu patvirtintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo užsiimti bet kuria komercine ūkine veikla ir gauti iš jos pelną. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimo užsiimti buitinių katilų ir buitinių dujinių prietaisų eksploatavimu neduoda pagrindo išvadai, kad G. T., sudarydamas sutartį dėl autonominio dujinio šildymo įrengimo nukentėjusiosios bute, turėjo tikslą ją apgauti ir pasisavinti jos pinigus. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp T. G. ir G. T. aiškiai numatyta, kad vykdytojas turi teisę darbų atlikimui pasitelkti bet kuriuos trečiuosius asmenis. Tai reiškia, kad G. T., pats negalėdamas atlikti sutartyje sutartų darbų, gali pasamdyti trečiuosius asmenis – subrangovus, kurie tuos darbus ir atliktų. Būtent tokias aplinkybes ir nurodė apeliantas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis neneigė, kad jo vadovaujama įmonė neturėjo reikiamų leidimų verstis tokia veikla, tačiau jis dar iki sutarties su nukentėjusiąja sudarymo domėjosi tokio pobūdžio veikla, sužinojo, kad autonominio dujinio šildymo įrangos montavimo darbais užsiima UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su šios įmonės direktore ir aptarė galimo bendradarbiavimo subrangos pagrindu galimybes. Ši nuteistojo nurodyta aplinkybė paneigta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. B. paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė 2009 m. ir vėliau vykdo autonominio dujinio šildymo įrangos montavimo darbus, turi specialius leidimus užsiimti šia veikla, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nepažįsta, kadangi jokių reikalų su juo neturėjo, jokių abipusių įsipareigojimų neturi. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstai apylinkės teismo buvo vertinta kaip nuteistojo kaltės įrodymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. B. dėl objektyvių priežasčių galėjo neatsiminti G. T., kadangi šis pats pripažįsta, kad su M. B. buvo susitikęs tik vieną kartą 2010 m., jokių sutarčių nepasirašė, tik aptarė galimo bendradarbiavimo galimybę. Be to, minėta liudytoja, apklausiama teisme, paaiškino, kad atsimena vieną atvejį, kai pas ją buvo užėjęs žmogus, jam labai patiko Uosio g. atlikti daugiabučio atjungimo nuo sistemos darbai ir jis domėjosi, kaip tokie dalykai daromi.

Kiti pirmos instancijos teismo aptarti G. T. kaltės įrodymai: 2011-08-05 protokolas – pareiškimas, kuriuo T. G. kreipėsi dėl galimai jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, 2011-05-08 daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji pareigūnams pateikė apelianto išrašytą sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reklamos laikraštyje „100 procentų“ kopiją tik patvirtina G. T. ir T. G. sutartinių santykių egzistavimą, tačiau neįrodo apelianto kaltės, kaip teigia apylinkės teismas savo apkaltinamajame nuosprendyje.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartų įrodymų visuma, konstatuoja, kad neįrodyta, jog G. T., apgaule, turėdamas tikslą pasisavinti nukentėjusiosios T. G. pinigus, tyčia, nuslėpdamas esminius nukentėjusiosios apsisprendimui sudaryti sutartį duomenis, sudarė su ja sutartį dėl darbų atlikimo, kurių realiai neketino atlikti. G. T., sudarydamas sutartį su T. G., pagrįstai tikėjosi, kad ši laiku įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, pateiks reikalingus dokumentus, kad būtų galima pradėti darbus, nukentėjusiajai to nepadarius, sutartį nutraukė. Kolegija taip pat sutinka nu apelianto pozicija, kad nukentėjusiajai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų nebuvo pagrindo sudaryti sutartį su subrangovu, kadangi darbai be reikalingų dokumentų, kuriuos turėjo pristatyti nukentėjusioji, negalėjo būti atliekami. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad ji turėjo reikalingus dokumentus, kad ieškojo G. T. jo darbo vietoje, jo nerado, negalėjo prisiskambinti, kad nuvyko pas jį į namus, bet buvo išprašyta, kolegijos nuomone laikytinos neįrodytomis. Šių aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia kiti byloje surinkti duomenys, todėl vadovautis jomis sprendžiant asmens kaltės klausimą apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Jei duomenys, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, šių reikalavimų neatitinka, jais remtis sprendžiant asmens kaltės klausimą negalima.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. T. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, todėl G. T. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. T. nepadarius nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, išnyksta pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Dėl šios priežasties civilinis ieškinys dėl 2000 Lt. turtinės žalos atlyginimo T. G. paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas G. T. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo ir nuteisdamas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šių aplinkybių Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 328 str. 4 p., 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 d.,

nusprendžia:

nuteistojo G. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. T. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

G. T. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis: vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintos bausmės, paskirtos už LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir iš G. T. priteista nukentėjusiajai T. G. 2000 lt. (du tūkstančius ) turtinės žalos atlyginimo, ir

nukentėjusiosios T. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.