Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-229-827/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
II-229-827/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04679-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Pažeidėjas
I. R.
Advokatai
Tomas Jurgelionis
Kategorijos
  • 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo byla Nr. II-229-827/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04679-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.2., 3.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. R. ir jos atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,

institucijos, priėmusios nutarimą, atstovėms Vaidai Misiūnienei, Rasai Gutmanienei,institucijos, surašiusios protokolą atstovui Vaidui Maziliauskui,suinteresuotam asmeniui A. K.,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. (toliau-ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos Administracinės komisijos (toliau- ir Institucija) 2016 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. A11-2227/16 (1.1.47-T1) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos Administracinės komisijos 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. A11-2227/16 (1.1.47-T1) I. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį skirta 100 € bauda.

Šalies argumentai

I. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos Administracinės komisijos 2016 m. kovo 9 d. nutarimą A11-2227/16 (1.1.47-T1) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant proceso normas, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. R., tinkamai jos neinformavus apie bylos nagrinėjimą ir nesant jos prašymui bylos nagrinėjimą atidėti, t.y. pažeidžiant ATPK 257¹ straipsnio 1 dalies, 272 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl sutinkamai su formuojama teismų praktika, toks nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde taip pat nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp dviejų juridinių asmenų kilo ginčas dėl pirkimo- pardavimo sutarties vykdymo. Pirkėjas informavo pardavėją, kad jo parduotos produkcijos dalis neatitinka kokybės reikalavimų bei nurodė kuo skubiau ištaisyti trūkumus bei tinkamai vykdyti sutartį, todėl bylą nagrinėjanti Institucija turėjo vertinti šiais aplinkybes bei apklausti asmenis, kurie pateikė išvadą dėl netinkamos kokybės objekto, tačiau tokių veiksmų neatliko. Skundžiamas nutarimas priimtas netyrus bei neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant ATPK 257, 284, 286 straipsnio nuostatas. Pareiškėja nesutinka su jos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 188 straipsnį dėl savavaldžiavimo, kuris pagal jos atžvilgiu surašytą protokolą pasireiškia įmokų nemokėjimu bei konkrečių daiktų, nurodytų protokole, negrąžinimu šių daiktų savininkui A. K.. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad I. R. buvo perduoti konkretūs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti daiktai, ir kad šie daiktai priklauso fiziniam asmeniui A. K., ATP protokolas surašytas neteisingai, dėl ko byla turi būti grąžinama institucijai surašiusiai protokolą. Be to, Administracinė komisija, skundžiamame nutarime apskritai nenurodė kuo pasireiškė savavaldžiavimas, ir nagrinėdama bylą visiškai netyrė faktinių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole padaryta nuoroda į civilinio kodekso 4.39 straipsnį a priorimu laikoma pakankamu pagrindu kvalifikuoti savavaldžiavimą, nenagrinėjo ar yra pagrindas laikyti savavaldžiavimu įmokų nemokėjimą, neanalizavo ar protokole nurodyti daiktai tikrai buvo perduoti I. R., neanalizavo ar protokole nurodyti daiktai tikrai priklauso A. K., apskritai neanalizavo kam priklauso administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti daiktai, nevertino, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl nutarimas turi būti naikinamas, o visa medžiaga grąžinama institucijai surašiusiai protokolą, arba institucijai, priėmusiai nutarimą. Skunde taip pat pažymėta, kad tarp juridinių asmenų, kurių vadovai yra I. R. ir A. K., sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai santykiai (civiliniai teisiniai santykiai), kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (b.l.2-10).

Institucija priėmusi nutarimą 2016-03-30 posėdžio protokolu nutarė su I. R. skundu nesutikti ir bylos medžiagą persiųsti teismui (b.l. 14).

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija bei nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimų į I. R. skundą nepateikė.

Teismo posėdyje I. R. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą panaikinti nutarimą bei skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad jos nuomone, ji nepadarė jokio teisės pažeidimo. Ji vadovauja bendrovei „A.“, kuri vykdo naktinio klubo- baro „F.“ veiklą, todėl garso įranga vienas iš svarbiausių veiksnių vykdyti šią veiklą, todėl į ją investuojama. Kadangi jie prieš tai nuomojosi įrangą, administratorė, kuri pažinojo IĮ „M.“ savininką A. K. rekomendavo iš jo pirkti aparatūrą. Bendrovė nusprendė įsigyti garso aparatūrą iš minėtos įmonės, sudarė pirkimo- pardavimo sutartį su galimybę įrangą išsipirkti. Apie 6 mėnesius bendrovė su minėta aparatūra vykdė veiklą, pagal sutartį mokėjo įmokas. Kadangi bendrovės veikla priklauso nuo klientų srautų, ir kad jų padidėtų, bendrovė pasisamdė organizatorių, kad šis pateiktų pasiūlymus dėl įmonės veiklos efektyvumo, kad padidėtų žmonių srautai, ir atitinkamai pajamos. Organizatorius, kuris daug metų vykdo tokią veiklą ir supranta aparatūrą, akustiką, rekomendavo kreiptis į įrangą pardavusį A. K., kadangi įrangos skambesys neatitinka kokybės standartų, reikalavimų. Bendrovė „A.“ kreipėsi į IĮ „M.“ su pretenzija išspręsti kilusią problemą. Kadangi kita sutarties šalis, prekės pardavėjas, nenorėjo spręsti klausimo geranoriškai, ji kreipėsi į instituciją dėl prekinio ženklo, kad įvertintų įrangos būklę, ir ją įvertinus buvo surašytas aktas. Įvykio dienos vakare, t.y. šeštadienį, kai klube vyksta renginiai, jai iš klubo paskambino darbuotoja ir pasakė, kad atvažiavo įrangos, už kurią jie dar nebuvo pilnai atsiskaitę, savininkas ir nori įrangą išsivežti, todėl ji nuvyko į barą. A. K. į barą buvo atvykęs su darbuotojais, savivaliavo, fotografavo, vaikščiojo, kur pašaliniams negalima eiti. I. R. siūlė A. K. spręsti taikiai, pagal pareikštą pretenziją, į kurią jis nereagavo, kad jis turi į ją atsakyti. A. K. pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, jei ji geruoju neatiduos įrangos. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jie nesprendžia turtinių klausimų. Tačiau po kelių dienų, jai paskambino iš policijos, nes A. K. parašė skundą, kad ji neatiduoda įrangos, ją sulaikė. Nuvykusi į policiją, ji pareigūnei papasakojo visą situaciją, pateikė pretenzijos, kurią išsiuntė A. K., nuorašą. A. K. vadovavosi pirkimo – pardavimo sutarties punktu nutraukti sutartį dėl negaunamų įmokų, ir pagal sutartį jis neva gali atsiimti įrangą, jei už ją nemokama, tačiau įmokos buvo sustabdytos dėl pretenzijos pareiškimo. A. K. turėjo atsakyti į pretenziją dėl kokio nors sprendimo būdo, ar jis keičia įrangą, kad ji būtų tinkama, ar grąžina pinigus. Taip pat nurodė, įranga naudojosi pusę metų, klube buvo maži žmonių srautai, buvo nusiskundimų dėl garso, žmonės išeidavo, todėl ji ir nusamdė organizatorių, kad šis ieškotų priežasties, kažką pakeistų. Būtent organizatorius leido garsą, keitė kolonėlių vietą, ir pasakė, kad prekės ženklo techniniai duomenys neatitinka, ir jokio geresnio garso ar kito rezultato perstatant kolonėles nebus. Jis pasiūlė kreiptis į rangos pardavėją, nes jis deklaravo, kad perduoda to prekės ženklo prekę. Sudarant įrangos pirkimo- pardavimo sutartį, A. K. deklaravo, kad įranga tikrai gera ir mažai naudota, ji juo pasitikėjo, nes jis ne tik specialistas, tačiau ir administratorės draugas. Yra buvę net taip, kad didžėjui naudojant įrangą, prašydavo jo nebegroti, paleisti kitą muziką, nes įranga buvo per jautri jo grojamai muzikai. Ji nesuprato kas yra negerai, negalvojo, kad tai dėl įrangos specifikos, kol neatėjo specialistas A. Z. ir tai pasakė. Taip pat nurodė, kad A. Z. daugiametis klubo prezidentas, daug metų groja, ji juo pasitiki, be to kreipėsi ir į kitus specialistus, prekių ženklo atstovus, kad jie įvertintų įrangą. Minėtą įrangą pirko dėl prekės ženklo, nes jis laikomas vienu geriausiu rinkoje. Papildomai nurodė, kad įranga naudojosi nuo 2015 m. birželio mėnesio, apie 6 mėnesius įmokas mokėjo, viso projekto vertė apie 4000 eurų, šiuo metu išmokėta apie 2500 eurų. Paskutinė įmoka buvo sumokėtą 2015 m. lapkričio mėnesį, po pretenzijos parteikimo (2015 m. lapkričio mėn.) įmokų mokėjimą sustabdė. Pretenzija prašė pakeisti jiems perduotas kolonėles į aprašymą bei pavadinimą atitinkančias originalias, neperdarytas kolonėles, kokios deklaruojamos sutartyje, prašė pakeisti įrangą tinkama naudojimui, nes specialistai, organizatorius nurodė, kad kolonėles restauruotos, klijuotos. Pretenzija buvo pateikta registruotu laišku bei elektroniniu paštu 2015-11-12, gavo patvirtinimą, kad pretenzija gauta, tačiau praėjus nustatytam pretenzijoje laikui atsakymas gautas nebuvo, ir įranga buvo naudojama toliau. O pranešimą, kad pirkimo- pardavimo sutartis nutraukta buvo pateikta UAB „A.“ tą dieną, kai jie atvyko įrangos pasiimti, t.y. 2016-12-19, ir tą dieną tartis su juo dėl sutarties nutraukimo galimybių nebuvo, nes jis kreipėsi į policiją. Nuo 2016 m. vasario mėnesio bendrovės veikla sustabdyta, ginčytina įranga sandėliuojama. Taip pat nurodė, kad sutartyje yra punktas, pagal kurį niekas neturi teisės prisiliesti prie įrangos, ją remontuoti, išskyrus patį prekės pardavėją, tačiau bendravimui tapus sudėtingam, dėl įsigytos įrangos įvertinimo buvo kreiptasi į nepriklausomus specialistus. Pareiškėjos nuomone, pareikšta pretenzija buvo pagrindas diskusijai ir taikaus sprendimo priėmimui. Kadangi įranga neatitiko reikalavimų, manė, kad tai pagrindas sustabdyti mokėjimus, nes pardavėjas pats nesilaikė sutarties sąlygų, pateikė ne tą prekę, kuri deklaruota sutartyje. Atsakydama į klausimus nurodė, kad ATP protokolas jai buvo įteiktas, bylos nagrinėjimo data ir vieta jai buvo žinoma, tačiau atvykus nurodytu laiku, savivaldybėje jai pasakė, kad dar nėra dokumentų, tad sprendimo priėmimas bus atidėtas. Ji nurodė savo el.paštą, kad jai išsiųstų sprendimą. Kadangi ji ne viena naudojasi kompiuteriu, paštu, galimai dėl laiškų gausos, nepastabėjo jai skirto laiško apie posėdį. Komisijos sekretorė jos neinformavo apie posėdžio laiką ir datą, ji nežinojo kada bus kitas posėdis, jei ir buvo skambutis, tai tik apie tai, kad planuojamas kitas posėdis, apie kurį gaus pranešimą. Taip pat nurodė, kad nežinojo, kad jos įsigyta technika buvo naudota, bei prieš tai ardyta. Prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti (b.l. 51-54)

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas adv.Jurgelionis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą, jame nurodytus argumentus ir motyvus. Tarp I. R., kuri atstovauja UAB „A.“ ir IĮ „M.“, atstovaujamos A. K. susiklostė civiliniai teisinai santykiai, dėl netinkamai vykdomų sutarties sąlygų, I. R. teikė pretenziją, nemokėjo įmokų bei vadovaujantis CK 207 straipsniu sulaikė prekę, ir šiuos jos veiksmus policijos pareigūnai vertino kaip savavaldžiavimą. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinio teisės pažeidimo bylą I. R. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose ATPK 188 straipsnio sudėtis. Taip pat nurodė, kad jei teismas vertins, kad jos veikoje yra ATP sudėtis, prašė bylą grąžinti institucijai, surašiusiai ATP protokolą arba institucijai, nagrinėjusiai ATP bylą (b.l. 54-55).

Institucijos atstovė Vaida Misiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos nuomone, sutartis buvo pasirašyta abiejų civilinio teisinio santykių dalyvių, sutarties sąlygos tenkino, joje apibrėžtos teisės ir pareigos, todėl sutartimi buvo aptartos sąlygos dėl mokėjimo, nuosavybės, jos perėjimo. Institucijos nuomone, I. R. padarė ATP pažeidimą, atsisakydama grąžinti įrangą, kai laiku neatliko įmokos, nes A. K. turėjo teisę reikalauti grąžinti įrangą negavęs periodinės įmokos. Taip pat nurodė, kad nepagrįsti I. R. argumentai, kad ji nežinojo apie bylos nagrinėjimo laiką, datą, nes ATP protokole, kuris jai buvo įteiktas ir jos pasirašytas buvo nurodyta nagrinėjimo data, o apie sekančius posėdžius įstatymas leidžia informuoti ir kitomis priemonėmis, jai buvo skambinta, išsiųstas laiškas el.paštu, kurį jį gavo, ką patvirtina pateikti įrodymai (b.l. 47,48). Institucijos nuomone, nutarime nurodytos tokios faktinės aplinkybės: teisės aktuose nustatytos tvarkos nesilaikymas ir veikimas priešingai nei reglamentuota. Šiuo atveju, galima prilyginti susitarimo pagrindą, tai kas numatyta sutartyje ir veikimas priešingai nei susitarta. Kas dėl paminėto nutarime CK straipsnio, tai nuosavybės teisę turi savininkas ir tik jo valia, įstatymo ar teismo sprendimu ši teisė gali būti apribota. Jis kreipėsi dėl teisės į daiktą, kurio nepardavė pilna apimtimi ir pagal sutartį jis išlikęs to daikto savininku, ir turi teisę spręsti dėl daikto likimo, jei pirkėjas nevykdo įsipareigojimų. Sutartyje prekės savininkas turi pareigas, apsibrėžia garantinį aptarnavimą, įrangos montavimą, priežiūrą. Priimdama nutarimą, Institucija susipažino su visa bylos medžiaga ir ją įvertino, be to, nagrinėjant bylą dalyvavo ir pats daiktų savininkas A. K.. Taip pat nurodė, kad komisijai nebuvo pateiktas 2016-01-29 garso įrangos diagnostikos ir būklės įvertinimo aktas (b.l. 46), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nepateikė jokių papildomų duomenų, todėl komisija nagrinėjo pagal turimą medžiagą. Nesigilino į šalių civilinius santykius, tik tiek, kiek nesusiję su bylos esme, atsižvelgė į sutarties sąlygas, nes sutartis su civiliniais santykiais priklauso nuo to, kas yra daroma. ATP protokolas surašytas dėl to, kad I. R. atsisakė grąžinti įrangą. Jos pateikta pretenzija nebuvo pakankamas įrodymas, kadangi nebuvo kitų duomenų. Šiuo atveju tai juridinių asmenų civilinis ginčas dėl daikto kokybės, kurio komisija negalėjo nei pavirtinti, nei paneigti, ir ginčas labiau susijęs su civiline teise, nei su administracine teise (b.l. 54-55).

Institucijos atstovė Rasa Gutmanienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos nuomone, 2016-03-09 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, prašė nutarimą palikti nepakeistą. I. R. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nepasinaudojo savo teisėmis, ir jos neatvykimais nekliudė nagrinėti ATP bylą. Institucijos nuomone, surinkta pakankamai medžiagos, įrodančios I. R. savavaldžiavimo faktą, ir jai, kaip specialiam subjektui skirta 100 eurų bauda.

Institucijos atstovas Vaidas Maziliauskas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, palaikydamas Vilniaus miesto savivaldybės atstovės poziciją ir jos nurodytus argumentus. Nurodė, kad skundo bei visos medžiagos esmė- kilęs ginčas dėl daiktų negrąžinimo. 2015-12-19 asmuo atvyko pasiimti jam priklausančią įrangą, kuria naudojosi I. R., o ji jos negrąžino, todėl jis parašė policijai pareiškimą. Specialisto išvada dėl garso kolonėlės kokybės padaryta tik 2016 m. sausio mėnesį, kokie buvo pateikti dokumentai nagrinėjant medžiagą nurodyti negali, tačiau buvo pateiktas raginimas dėl mokėjimo, prekės grąžinimo (b.l. 55)

Apklaustas teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. K. su skundu nesutiko, nesutikimą grindė sutarties 1.2 punktu, kuriame nurodyta, kad Nuosavybės teisė į parduodamą prekę pardavėjui išlieka tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos sumos. Šiuo atveju, Pirkėjas nesumokėjo net pusės sumos, todėl atitinkamai parduota įranga yra ir jo įmonės nuosavybė. UAB „A.“ neturi jokios teisės į šią techniką ir prietaisus. Taip pat nurodė, kad UAB „A.“ naudojama technika buvo nuolat gadinama, ir tai buvo konstatuota spalio mėnesį jam atvykus į klubą, ir jiems pateikta j pretenziją dėl mokėjimų vėlavimo ir dėl technikos sugadinimo. UAB „A.“ buvo pateikta sąskaitą už technikos sugadinimą, kurią apmokėjo I. R., o kitą dieną I. R. pretenziją dėl technikos neatitikimo. Išsiuntėme jai laišką, kad jie paaiškintų detaliau, kas būtent neatitinka techninius reikalavimus, kadangi sutartyje yra visi techniniai duomenys ir nuotraukos. Nesulaukus atsakymo ir mokėjimo, po 10 dienų pagal 4 sutarties punktus, kur numatyta šalių atsakomybė, IĮ „M.“ vienašališkai nutraukė sutartį ir atvyko pasiimti technikos. Nors sutartyje yra punktas, kad tai ne tik vien jų nuosavybė, tačiau sutartį nutraukti galima pagal visus šiuos punktus ir tuomet pardavėjas vienašališkai gali pasiimti parduotą prekę, nepriklausomai nuo to, kokią sumą yra sumokėjęs pirkėjas pardavėjui. Visi iki to momento apmokėti pinigai lieka pardavėjui bei kompensacijai už prekės nusidėvėjimą ir nuomą, t.y. prekės naudojimą bei pardavėjo išlaidas prekei sugrąžinti. Jeigu prekė yra sugadinta, pirkėjas įsipareigoja pilnai padengti jos remontą pagal pardavėjo pateiktą sąskaitą-faktūrą. 2015-12-19 jiems atvykus, I. R. darbe nebuvo, juos įleido barmenai. Kadangi be I. R. negalėjo imti technikos, tad jos sulaukė, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai padaryti, pareikšdama, kad ji (įranga) reikalinga, nes klubas šiuo metu dirba. Jai buvo pasakyta, kad susimokėtų ir nebus problemų, tačiau ji pasakė, kad nemokės ir technikos negrąžins. Tada buvo iškviesti pareigūnai į pagalbą, jiems parodyti visi dokumentus, kad technika yra mūsų nuosavybė. Kol techniką jų –jie savininkai ir sprendžia ką su ja daryti, o I. R. pažeidė sutarties punktus. Buvo paaiškinta, kad sutartį nutraukė, o ji atsisakė grąžinti techniką ir pareiškė prie pareigūnų, kad jai nenurodys ką daryti. Bendravimo faktas yra net filmuotoje medžiagoje. Vėliau dėl daikto grąžinimo ir nuostolių priteisimo buvo kreiptasi į teismą, ir 2016-05-23 byloje buvo priimtas sprendimas areštuoti UAB „A.“ turtą ir sugrąžinti mums techniką. Su minėtu teismo sprendimu buvo kreiptasi pas antstolius, kad paimti techniką, deja, I. R. vienašališkai atsisako ją grąžinti, neįsileidžia į jokias patalpas, technikos neatiduoda, todėl antstoliai dabar kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo, kadangi ji nevykdo teismo sprendimo. O IĮ „M.“ savo ruožtu kreipėsi, kad galėtų priverstiniu būdu patekti į patalpas ir susigrąžinti techniką su policijos pagalba. Suinteresuoto asmens nuomone, I. R. neturi pagrindo skųsti savivaldybės nutarimo, nes ji nubausta už savavaldžiavimą, t.y. už tai, kad „savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijimas kito asmens“, todėl nežino, ar dar gali būti daugiau faktų šiam įvykiui pagrįsti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jų parduotos įrangos gedimas buvo konstatuotas ir anksčiau, nes technika buvo neteisingai pajungta. Ji buvo nešiojama iš vienos vietos į kitą, pajungiama įvairių asmenų, kadangi atvažiuoja koncertuoti grupės ir panašiai. Pagal sutartį, kad techniką pajungti, perjungti, pernešti, remontuoti - teisę turi tik jų įmonė arba kiti asmenys, raštiškai įgalioti mūsų įmonės tai padaryti, tačiau I. R. tai visiškai nesvarbu. Atvažiuoja kažkokie didžėjai, persineša techniką ir pasijungia kaip jie nori. Garso kolonėlėms ir stiprinimo sistemoms yra paskaičiuojamas tam tikras galingumas, kad jos nesudegtų, neperkaistų ir dirbtų idealiu garsu. Kai ji pajungiama kita sistema, t.y. perjungiama į kitas jungtis, yra toks „bridžas“, kuomet sudubliuojamos dvi kolonėlės ir kada žemo dažnio kolonėlės ir stiprintuvas pajungiamas į aukšto dažnio kolonėlę, dega kolonėlės garsiakalbiai, jie kaista ir deformuojasi, kadangi naudojama per didelė įtampa. Yra garso atkūrimo tarpeliai, apie 0.21 mm. Kai jie kaista, plastmasė deformuojasi ir prasideda garso iškraipymas, o tai pats baisiausias technikos gadinimas. Nurodė, kad jų įmonė kruopščiai įrenginėja techniką klubuose. O kai nesilaikoma eksploatavimo taisyklių, technika sugenda. Iš UAB „A.“ gaudavo po du skambučius per mėnesį, kad atvažiuoti ir perjungti techniką, todėl bendraujant susipažino su barmenais, darbuotojais, ir visi šie asmenys ir vadybininkai jam skambindavo ir sakydavo, kad atvykti ir perjungti techniką, nes garsas yra baisus ir panašiai. Tai visada kartojosi kiekvieną mėnesį po keletą kartų, todėl I. R. buvo įspėta dėl to. technikai buvo suteikta 6 mėn. garantiją, aptarnavimas nemokamas, visada technikas atvažiuodavo ir perjungdavo. Pasibaigus garantijai, yra simbolinis mokestis 15 eurų už specialisto atvažiavimą ir darbą, nepaisant kuris paros metas, nes vienas asmuo įmonėje visada budi naktimis, kadangi klubai dirba ir jei būtų koks gedimas, galėtų atvažiuoti. Spalio mėnesį buvo taip, kad jis atvažiavo ir pasakė, kad šį kartą jiems teks susimokėti dėl perjungimo, pateikė sąskaitą ir pretenziją dėl vėluojančio mokėjimo. Atvykęs į vietą nerado garso kolonėlės, jos nebuvo. Kai pasiteiravo I. R. kur kolonėle, ji pasakė, kad išvežė ją remontuoti. Sutartyje nurodyta, kad visus remonto darbus atlieka tik jų įmonė, nes jie yra sertifikuota serviso įmonė, remontą gali padaryti tik jie arba raštiškai įgalioti kiti asmenys. Susirado technikus (kolegas), kurie remontavo jų kolonėlę, ir jie gali patvirtinti, kas buvo padaryta šiai kolonėlei. I. R., būdama pirkėjo atstove, visiškai nesiskaito su prekės pardavėju, pasiėmė prekę, už ją nemoka ir negrąžina. Taip pat nurodė, kad jų įmonė nėra didelė, techniką parduotą įsigijo lizingu. Kadangi sutartimi buvo parduota naudota technika, todėl jai suteikta tik 6 mėnesių garantiją, jei ji būtų nauja, garantiją būtų mažiausiai 1 metų. Pagal lizingo sutartis, kurias jie turi, kai kuriai apšvietimo technikai suteikiama 3 metų garantiją, deja, naudotai pagal LR įstatymus negalima skirti daugiau nei 6 mėnesius garantijos, rekomenduojama skirti 3 mėnesius, tačiau jie savo klientams skiria 6 mėnesius garantijos. Būtent po šio spalio mėnesio jo apsilankymo ir pareikalavimo, kad būtų sumokėti delspinigiai ir visa kita, I. R. atsiuntė pretenziją, kad jų technikai yra kažkas negerai. Jai buvo atrašyta, išsiųsta registruotu laišku, kad paaiškintų detaliau kas negerai, tačiau jokio paaiškino iš jos negavo. Mėnesį negavus atsakymo, dar kitą mėnesį negavus apmokėjimo, praėjus dar 10 dienų, kreipėsi į policiją bei pradėjo imtis veiksmų dėl sutarties nutraukimo. Sutartis buvo nutraukta 2015-12-18. I. R. pateiktas garso įrangos diagnostikos ir būklės įvertinimo aktas sudarytas 2016 metų sausio mėnesį, jau po įvykio, pažeidžiant sutartį. Taip pat nurodė, kad yra dirbęs „M.e.“, kūrė šį verslą, paskui išėjo ir pradėjo kurti savo įmonę. Tačiau dirbdamas „M. e.“ ir įsigijo šią techniką, nes jie yra „E.“ atstovai Lietuvoje. „M. e.“ vieninteliai gali techniką testuoti ir atlikti analizę, tačiau jie pažeidė sutartį, nes nebuvo informuoti apie vertinimą, be to jie neturi teisės nuimti apsauginių plombų, kuri yra jų garantija. Jei jos pažeistos, pagal sutartį IĮ „M.“ neatsakome dėl technikos ir jos vidaus. Tačiau tai buvo padaryta mėnuo po sutarties nutraukimo ir šio įvykio, ir tai liudytojo nuomone, nesusiję su I. R. padarytu pažeidimu. Pagarsinus garso įrangos diagnostikos būklės įvertinimo aktą, A. K. nurodė, kad pas juos yra „E.“ garsiakalbiai, GPL firmos garsiakalbių nenaudoja, neturi technikos su ja. Pas juos stovi USC garso aparatūra, „Eletrovoice“, „Barfideilo“ ir dar vienas „Elektrovoice“. 2015-11-12 pretenzijoje buvo nurodyta, kad UAB „A.“ perduotos prekės (įranga) nesilaikant šios sutarties reikalavimų, parduotos kolonėlės neatitinka sutarties priede nurodyto aprašymo, kad kolonėlės yra pakeistos sudėties, neoriginalios, ir buvo prašoma per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo pakeisti minėtas kolonėles į aprašymą atitinkančias originalias ir neperdarytas, neardytas kolonėles, tačiau kolonėlės jiems buvo parduotos su originaliomis detalėmis. Jei I. R. kilo įtarimas dėl kolonėlės, ji turėjo pagal sutartį ir įstatymą išsikviesti mūsų įmonės įgaliotą asmenį, jų įmonės darbuotoją arba asmeniškai A. K., kad dalyvauti atidarant kolonėlę, nustatant jos tikrumą, tačiau ji to nepadarė, savivaliavo. Taip pat nurodė, kad prieš įsigyjant techniką, I. R. buvo pasiūlyta keletas variantų jos klubui, ji išsirinko vieną garso sistemą, ją 3-4 valandas išbandė klube, jai viskas tiko ir sudarė sutartį, sutarė dėl mokėjimo grafiko sutartyje, tačiau mokėjimai vėlavo jau nuo pirmų mėnesių. Įranga priklauso IĮ „M.“, nes UAB „A.“ už ją pilnai neatsiskaitė. Prašė skundo netenkinti.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. parodė, kad pažįsta I. R., su ja susipažino 2015 m. spalio mėnesį, kai užėjo į klubą – barą „F.“ (Vilniaus g. 33) tikslu organizuoti jos klube renginį. Tada ir išgirdo baisų garsą, nesuderintas kolonėles, todėl pasiūlė kreiptis į profesionalus, garso inžinierius. Klube buvusios kolonėlės netinkamos barui, nes viduje neįmanoma nei susikalbėti, nei ką nors girdėti. Jis pasižiūrėjo koks prekės ženklas, nes pats yra didžėjus ir žino, kad toks garsas negali sklisti. Jis pasiūlė kreiptis į „M. e.“ bei kitą specialistą, kompetentingus asmenis, kurie sutvarkytų garsą. Taip pat bare yra matęs ir A. K., kuris buvo atėjęs su sąskaitomis pas I. R.. po to klube lankėsi apie 7 kartus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2015-12-19 17.54 val. buvo registruotas A. K. pranešimas telefonu, kad adresu Palangos g. 4, Vilniuje, „M.“ vadovui atvykus į barą „F.“, jie neatiduoda jiems priklausančios aparatūros, konfliktuoja (b.l. 20). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariate (toliau - 3 PK) 2015-12-19 gautas A. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015-12-19 apie 17.30val., atvyko adresu Palangos g. 4, Vilniuje, su įmonės „M." darbuotojais atsiimti įmonei priklausančios technikos (pagal nutrauktą sutartį NR. MM2015/05/01) iš UAB „A." direktorės I. R., bet ji atsisakė grąžinti garso techniką, nors sutartis tai įpareigoja padaryti. Prašo pagalbos susigrąžinant užgrobtą įmonės turtą (b.l. 22). I. R. paaiškinime nurodė, kad jos atstovaujama įmonė UAB „A." išsimokėtinai įsigijo garso įrangą, pasirašydama pirkimo sutartį su IĮ „M.". Kol įrangos nebuvo apžiūrėję kompetentingi specialistai, ji buvo naudojama, kas mėnesį mokamos įmokos. I. R. darbuotojui kilus abejonių dėl įrangos būklės, jis apžiūrėjo įrangą ir nustatė, kad garso kolonėlė neatitinka sutartyje nurodytų sąlygų. I. R. kreipėsi į A. K. su pretenzija ir prašymu taikiai išspręsti konfliktą, t.y. palikti I. R. išmokėtą įrangą, o neatitinkančią sutarties sąlygų įrangą atiduoti A. K.. Atsakymas iš A. K. nebuvo gautas. I. R. manymu, A. K. nori pasipelnyti. Su A. K. vyksta ginčas, I. R. neatiduoda visos technikos, nes bijo, kad A. K. nepašalintų įkalčių (b.l. 24).

Byloje taip pat pateikta 2015-05-28 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis tarp UAB „A.“ ir IĮ M. (b.l. 27-29,36), 2015-11-12 UAB „A.“ pretenzija IĮ „M.“ dėl netinkamos kokybės daiktų pardavimo ir Sutarties pažeidimo (b.l. 25), bei 2015-12-18 IĮ „M.“ pranešimas, skirtas UAB „A.“ dėl sutarties nutraukimo (b.l. 26).

2016-01-27 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė I. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14-49637094-16 I. R. už tai, kad ji, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nuo 2015-12-15 vykdydama savo tariamą teisę, nemoka įmokų ir atsisako grąžinti garso aparatūrą (garso kolonėlę, žemo dažnio garso kolonėlę, stiprintuvų reką, garso limiterį - procesorių, garso stiprintuvus, garso kontrolerį, tvirtinimo dalis, garso ir elektros kabelius) savininkui A. K.. Protokole nurodyta, kad I. R. savo veiksmais pažeidė LR CK 4.39 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 188 str. (b.l. 19). Surašant minėtą protokolą I. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad esant situacijai, kai įranga įsigyta ne tokia, kokia deklaruojama sutartyje, įsigyta garso aparatūra neatitinka sutartyje nurodytų parametrų, ir jos nuomone, pardavėjas apgaulės būdu nori pasipelnyti. Ji jaučiasi apgauta, kadangi pasitikėjo pardavėju, išmokėtą įrangą nori pasilikti sau, o už kitą neapmokėtą įrangos dalį, ją grąžinti, nes už tokius savo veiksmus pardavėjas turi prisiimti atsakomybę (b.l. 19). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-23 I. R. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 3PK, kuriame nurodė, kad jos atstovaujama įmonė UAB „A." išsimokėtinai įsigijo garso įrangą, pasirašydama pirkimo sutartį su IĮ „M.". Kol įrangą nebuvo apžiūrėję kompetentingi specialistai, I. R. įrangą naudojo ir kas mėnesį mokėjo įmokas. I. R. darbuotojui kilus abejonių dėl įrangos būklės, jis apžiūrėjęs įrangą nustatė, kad garso kolonėlė neatitinka sutartyje nurodytų sąlygų. I. R. kreipėsi į A. K. su pretenzija ir prašymu taikiai išspręsti konfliktą, t.y. palikti I. R. išmokėtą įrangą, o įranga, kuri neatitinka sutarties sąlygų pardavėjas gali pasiimti. Atsakymo iš A. K. negavo. I. R. mano, kad A. K. nori pasipelnyti, todėl prašo įvertinti ar A. K. nevykdo tokiais veiksmais nusikalstamos veikos, pasipelnymu apgaule. Taip pat I. R. papildomai nurodė, kad su A. K. vyksta ginčas. Ji neatiduoda visos įsigytos garso technikos, kadangi bijo, kad A. K. nepašalintų įkalčių. Taip pat nori atgauti pinigus už sumokėtą garso įrangą (b.l. 21,23).

2016-01-29 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės I. P. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad išnagrinėti tiek 2015-12-19 A. K., tiek 2016-01-27 I. R. pateikti pareiškimai, ir padaryta išvada, kad turimoje informacijoje nepakanka duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 ir 186 straipsniuose, kadangi situacija yra ginčijama, buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis (MM 2015-/05/01), todėl šiuo atveju atsiradusius santykius tarp A. K. ir I. R. reglamentuoja Civilinis kodeksas bei civilinio proceso kodeksas, todėl iškilusius ginčus siūloma spręsti teisme civilinio proceso numatyta tvarka (b.l. 18).

2016-03-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos Administracinės komisija, išnagrinėjusi I. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje sudėtis ir skyrė jai 100 € baudą (b.l. 11-12). Iš minėto nutarimo bei 2016-03-09 komisijos posėdžio protokolo seka, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. posėdyje nedalyvavo. Bylos nagrinėjime dalyvavęs nukentėjusiuoju pripažintas A. K. paaiškino, kad su I. R. vadovaujama įmone buvo pasirašyta sutartis NR. MM2015/05/01. Lapkričio mėnesį gauta informacija, kad I. R. ketina kelti bankroto bylą, tuomet (kaip ne kartą yra buvę su kitomis įmonėmis) dingtų visa IĮ "M." priklausanti muzikinė įranga. Kadangi UAB "A." nesilaikė sutarties reikalavimų, sutartis vienašališkai buvo nutraukta, taip, kaip joje ir numatyta. Vėliau UAB "A." pateikė raštą dėl garso technikos neatitikimo, į jį IĮ "M." atrašė atsakymą, prašydama detalizuoti, kokie neatitikimai ir kokiu būdu yra nustatyti, atsakymas nebuvo gautas (b.l. 11-12,13)

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja I. R. nesutinka su jos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 188 straipsnį, ir skundu prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji teisės pažeidimo nepadarė, ginčas tarp jos ir A. K. vadovaujamų bendrovių dėl pirkimo pardavimo sutartimi įsigytos įrangos grąžinimo susiklostė civilinių santykių pasekoje, be to administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta pažeidžiant proceso normas, jos neinformavus bei jai nedalyvaujant, taip pat skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, nepagrįstas.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-01-27 ATP protokolas surašytas I. R., kuriai inkriminuojama, kad ji, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nuo 2015-12-15 vykdydama savo tariamą teisę, nemoka įmokų ir atsisako grąžinti garso aparatūrą (garso kolonėlę, žemo dažnio garso kolonėlę, stiprintuvų reką, garso limiterį - procesorių, garso stiprintuvus, garso kontrolerį, tvirtinimo dalis, garso ir elektros kabelius) savininkui A. K.. Protokole nurodyta pažeidimo data, laikas ir vieta – 2015-12-15, 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 19). Tačiau tiek iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (b.l. 20), tiek iš A. K. pareiškimo (b.l. 22), I. R. paaiškinimo (b.l. 24) seka, kad I. R. inkriminuojama veika padaryta 2015-12-19, todėl laikytina, kad pareigūnas, surašęs ATP protokolą, suklydo nurodydamas pažeidimo faktinės aplinkybės, t.y. pažeidimo dieną, vietą, todėl teismas šias aplinkybes patikslina.

Vertinant I. R. skundo argumentus, kad administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta pažeidžiant jos teises, ATPK proceso normas, jos neinformavus bei jai nedalyvaujant, nustatyta, kad I. R. surašytame ATP protokole, kurį ji pasirašė, nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2016-02-17, 10.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinėje komisijoje (b.l. 19). Kaip paaiškino I. R., atvykus nurodytu laiku, savivaldybėje jai pasakė, kad dar nėra dokumentų, tad sprendimo priėmimas bus atidėtas. Ji nurodė savo el.paštą, laukė sprendimo. Tačiau kadangi ji ne viena naudojasi kompiuteriu, paštu, galimai dėl laiškų gausos, nepastebėjo jai skirto laiško apie posėdį, jokiomis kitomis priemonėmis- šaukimu, skambučiu ji nebuvo informuota apie posėdžio laiką ir datą, todėl jame nedalyvavo, negalėjo pateikti jokių įrodymų, duoti paaiškinimų. ATPK 272 straipsnis numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, jo teises. Nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti procesinius dokumentus ir su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, pareikšti prašymus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 257¹ straipsnyje detalizuotas Šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas administracinių teisės pažeidimų bylų procese dalyvaujantiems asmenims, kurio 1 dalis numato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris buvo šaukiamas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotu laišku ar kitu būdu, išskyrus šio kodekso 272 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus; 4 dalyje numatyta, kad Šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Nors byloje pateiktas Institucijos 2016-02-23 el. laiškas adresatui (duomenys neskelbtini) , kuriuo informuojama apie 2016-03-09 posėdį, kuriame bus nagrinėjama ATP byla, bei patvirtinimas, kad adresatas laišką perskaitė (b.l. 47,48), nepaneigta I. R. versija, kad ji minėto pranešimo nematė, nes kompiuteriu bei el.paštu naudojasi ne viena, apie ATP bylos nagrinėjimą nebuvo informuota, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai.

Teismo vertinimu, pagrįstas ir I. R. skundo argumentas, kad Institucijos nutarimas nemotyvuotas, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis - bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Nagrinėjamu atveju apsiribota tik faktinių aplinkybių paminėjimu, tačiau nepasisakant dėl tokių aplinkybių vertinimo.

Tačiau nežiūrint šių procesinių pažeidimų, teismas nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, patikrina ne tik priimto nutarimo teisėtumą, tačiau ir pagrįstumą.

ATPK 188 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Nagrinėjamu atveju, I. R. savavaldžiavimas pasireiškė įmokų nemokėjimu ir bei konkrečių daiktų, nurodytų ATP protokole negrąžinimu šių daiktų savininkui A. K.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-05-28 tarp UAB „A.“ atstovaujamos I. R. ir IĮ „M.“, atstovaujamos A. K. buvo sudaryta technikos pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. MM 2015/05/01 (b.l. 27-29), t.y. tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Minėta sutartimi pardavėjas perdavė pirkėjui prekes pagal priedą (b.l. 36), pirkėjas įsipareigojo už šias prekes per 12 mėnesių atsiskaityti. Vykdant sutartinius įsipareigojimus, šalys viena kitai pradėjo reikšti pretenzijas CK normų pagrindu dėl sutarties objekto (b.l. 25,26). Kad šiuo atveju atsiradusius santykius tarp A. K. ir I. R. reglamentuoja Civilinis kodeksas bei civilinio proceso kodeksas, patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas IĮ „M.“ ieškinys UAB „A.“ dėl daikto grąžinimo ir nuostolių priteisimo (civilinė byla Nr. 2-24781-1012/2016). Todėl teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai padarė išvadą, kad I. R. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėtis, nes šiuo atveju yra akivaizdus civilinio pobūdžio ginčas, kilęs iš prievolinių teisinių santykių, kuris turi būti sprendžiamas civilinės teisės ir civilinio proceso priemonėmis, o ne administracinės teisės priemonėmis. Kai tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, jų veiksmus ir jų teisėtumą reglamentuoja ne administracinės teisės, o civilinės teisės normos, o kilę dėl to ginčais turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Teismo nuomone, tokiu atveju ydinga yra įsikišti į civilinio pobūdžio ginčo sprendimą su administracinio pobūdžio sprendimais ir apriori nuspręsti dėl vienų ar kitų civilinio teisinio santykio dalyvių veiksmų teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla I. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje sudėties.

Remiantis tuo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-

nutaria:

I. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos Administracinės komisijos 2016 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. A11-2227/16 (1.1.47-T1) ir administracinio teisės pažeidimo bylą I. R. atžvilgiu nutraukti nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje sudėties.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė