Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

išnagrinėjo nuteistojo D. B. (B.) gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės (toliau – ir gynėja) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. B. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. D. B. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus ir jam paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. B. paskirta galutinė subendrinta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 25 d. 23.57 val. dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, telefonu į namus, adresu: Šiauliai, Draugystės pr. 8-7, išsikvietęs taksi ir paprašęs jį nuvežti į sodų bendriją „Š.“, adresu Šiaulių rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, 2013 m. balandžio 26 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.30 val. taksi automobiliu „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiojo S. J., nuvyko į sodų bendriją „Š.“, nurodė sustoti, Rasos gatvėje, ten taksi automobilyje S. J. iš paduotų 100,00 Lt atidavus jam 84,00 Lt grąžą, D. B., sėdėdamas ant keleivio galinės sėdynės, tyčia ne mažiau kaip 5 kartus smogė peiliu S. J. iš nugaros į nugaros, kaklo ir ausies sritis, taip padarė jam durtines-pjautines žaizdas nugaroje, kaklo nugariniame paviršiuje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš savanaudiškų paskatų ir pagrobė S. J. priklausančius 100,00 Lt. Be to, D. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 1 d. apie 22.10 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos taksi automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiojo V. Š., atvykęs prie namo, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be dingsties, taksi automobilyje, tyčia, ne mažiau kaip 21 kartą, smogė peiliu V. Š. į kaklą, galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas jam pjautines žaizdas pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, dešinės kaktos pusėje, dešiniame antakyje, abiejose plaštakose, durtines žaizdas dešiniame momenyje, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimus abiejuose skruostuose ir nosies nugarėlėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, durtinę-pjautinę dešinės kaklo pusės žaizdą su išorinės miego arterijos sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo durtinės-pjautinės dešinės kaklo pusės žaizdos su išorinės miego arterijos sužalojimu nukentėjusysis V. Š., vežamas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, greitosios pagalbos automobilyje mirė, taip D. B. dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį V. Š..Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), D. B. nusikalstami veiksmai iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė bei skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų šešiems mėnesiams.Kasacine tvarka baudžiamoji byla nenagrinėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės kasacinį skundą.Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. birželio 16 d. gautas nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kartu su juo pateikiant Antano Algirdo Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2016 m. birželio 15 d. konsultacinę išvadą Nr. A-KI-266-19 (toliau – konsultacinė išvada Nr. A-KI-266-19), kurioje be visa ko konstatuota, kad tokiu būdu, kaip bylos medžiagoje parodė D. B., nukentėjusįjį V. Š. galėjo nužudyti ne kairiarankis, o tik dešiniarankis žmogus. Gynėjos teigimu, minėta konsultacinė išvada yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta naujai paaiškėjusi aplinkybė ir kartu su kitais bylos duomenimis įrodo, kad D. B. yra nekaltas dėl V. Š. nužudymo.Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės pareiškimą. Nutarime konstatuota, jog konsultacinė išvada Nr. A-KI-266-19 nei viena, nei su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad D. B. yra nekaltas dėl V. Š. nužudymo, todėl nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.Nesutikdama su minėtu nutarimu, advokatė Alfreda Pūkienė pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimo atmetė motyvuodamas tuo, kad minėtame nutarime yra išsamiai pasisakyta dėl V. Š. sužalojimo mechanizmo ir pagrįstai pripažinta, jog gynėjos pateikta konsultacinė išvada Nr. A-KI-266-19 neįrodo D. B. nekaltumo, nes joje konstatuotos aplinkybės neprieštarauja baudžiamosios bylos duomenims. Taigi, ši konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.Skunde nuteistojo D. B. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Gynėjos teigimu, žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas jos skundą neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino BPK nuostatas dėl proceso atnaujinimo ir buvo šališkas. Gynėjos vertinimu, konsultacinė išvada Nr. A-KI-266-19 kartu su kitais bylos duomenimis ir teismų nuosprendžiais nustatytais įrodymais vienareikšmiškai paneigia D. B. prisipažinimą ir parodymų patikrinimo vietoje nustatytas aplinkybes, atitinka kitus bylos duomenis ir įrodymus, bei leidžia daryti išvadą, kad D. B. yra nekaltas dėl V. Š. nužudymo. Tačiau žemesnės instancijos teismas, pasisakydamas dėl konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, suabsoliutino D. B. parodymus ir neatsižvelgė į kitų byloje esančių įrodymų visumą. Gynėjos teigimu, konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19 duomenys neabejotinai rodo, kad nužudymo mechanizmas negalėjo būti toks, kokį D. B. nurodė savo parodymuose ir kokį atskleidė parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. kairiarankis asmuo negalėjo padaryti nustatytų sužalojimų sėdėdamas, kaip jis nurodė, keleivio sėdynėje prie vairuotojo. Kitoje skundo dalyje gynėja atkartoja žemesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus argumentus, jos vertinimu, patvirtinančius D. B. nekaltumą. Skunde pakartotinai išdėstomi argumentai apie pažeistą nuteistojo teisę į gynybą, kuomet apklausų, kurių metu jis prisipažino nužudęs V. Š., bei parodymų patikrinimo vietoje metu nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė, kad jį gintų jo pasirinktas gynėjas. Skunde taip pat atkartojami gynėjos žemesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neįvertinta eilė bylos duomenų: specialisto išvada, kuria nustatyta nukentėjusiojo V. Š. ir įtariamojo D. B. padėtis sužalojimų metu; dvi daktiloskopinės ekspertizės; specialisto išvada, patvirtinanti, kad ant D. B. kūno jokių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti nukentėjusiajam V. Š. ginantis, nerasta; trys biologiniai DNR tyrimai, patvirtinantys, kad D. B. priklausantys DNR yra tik ant jam priklausančių daiktų, bet nėra ant nusikaltimo vietoje rastų ir išimtų objektų, taip pat nėra jokių V. Š. kraujo pėdsakų ant D. B. ar jam priklausančių daiktų; odorologinės ekspertizės duomenys, kad D. B. kvapo automobilyje „Audi 80“ nerasta; trasologinių ekspertizių duomenys, kad ant D. B. gyvenamosiose vietose rastų ir išimtų peilių biologinių pėdsakų nerasta. Teismas taip pat neaptarė visos eilės liudytojų parodymų, D. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinių, duomenų, gautų apžiūrint D. B. priklausantį kompiuterį bei vaizdo medžiagą, gautą iš apsaugos kamerų, esančių „Saulės mieste“ ir Dubijos gatvėje, Šiauliuose. Toliau skunde atkartojami ankstesniame skunde gynėjos nurodyti argumentai apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas atliktą selektyvų įrodymų, liudytojų ir paties nuteistojo parodymų vertinimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje liko nenustatyta eilė teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių: kokiu būdu keleivis įsėdo į nužudytojo V. Š. vairuojamą taksi automobilį, ar V. Š. 2013 m. gegužės 1 d. dirbo, iš kur buvo gautas jo taksi iškvietimas, neištirtas V. Š. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, nenustatytas jo telefono numeris, neišreikalautos 2013 m. gegužės 1 d. jo telefoninių pokalbių išklotinės, nenustatyta abonemento MRT ir IMEI bei celių koordinatės neatlikti dviejų atlenkiamų peilių daktiloskopiniai ir biologinių pėdsakų tyrimai, nesurastas nusikaltimo įrankis. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, leidę tiksliai nustatyti, kur D. B. buvo V. Š. nužudymo metu. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis tyrė, tačiau nuosprendyje apie tai nėra pasisakyta, šie duomenys nėra vertinami kaip įrodymai. Nuteistojo gynėjos nuomone, šie duomenys yra objektyvūs, tinkamai užfiksuoti, informatyvūs ir, vertinant kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, galėtų patvirtinti arba paneigti D. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nužudymo. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. B. gynėja prašė tenkinti jos skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo D. B. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, esminių BPK pažeidimų nepadarė.Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Esminis nuteistojo D. B. gynėjos skundo argumentas, jog konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-266-19 esantys duomenys laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, nes jie gauti 2016 m. birželio 15 d., ir negalėjo būti žinomi baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Be to, kartu su kitais bylos duomenimis minėta išvada patvirtina D. B. nekaltumą dėl nukentėjusiojo V. Š. nužudymo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19 duomenys bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams nebuvo žinomos, tačiau, įvertinus jos turinį kitų bylos įrodymų kontekste, nėra jokio pagrindo daryti išvadą apie D. B. nekaltumą. Tiek skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, tiek Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarime pagrįstai konstatuota, jog konsultacinė išvada Nr. A-KI-266-19 apie nuteistojo negalėjimą padaryti V. Š. nustatytų sužalojimų yra prielaidų pobūdžio ir nepaneigia teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, kuria grindžiama D. B. kaltė.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu tikslus nukentėjusiajam V. Š. konstatuotų kūno sužalojimų padarymo mechanizmas nenustatytas, taip pat nenustatyta, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo nukentėjusysis V. Š. ir nuteistasis D. B.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Henrikas Daujotas taip pat nurodė, kad nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimų metu buvo nukentėjusysis ir įtariamasis. Taigi, konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19 teiginys, jog V. Š. galvos ir kaklo žaizdų lokalizacija liudija, kad nužudyti V. Š. tokiu būdu, kaip bylos medžiagoje parodė D. B., galėjo tik dešiniarankis žmogus, neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir niekaip nepaneigia D. B. kaltės. Gynėja skunde baudžiamosios bylos įrodymus bei konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19 duomenis analizuoja visiškai atsietai nuo kitos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas D. B., aplinkybių. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. balandžio 26 d. D. B., siekdamas apiplėšti, užpuolė ir peiliu sužalojo S. J., kuris, kaip ir V. Š., Šiaulių mieste dirbo taksistu ir buvo paėmęs pavėžėti nuteistąjį. Vos po kelių dienų, t. y. 2013 m. gegužės 1 d. buvo užpultas ir peiliu mirtinai sužalotas taksi vairuotojas V. Š.. Taigi, abi nurodytas veikas jungia ne tik nusikaltimų padarymo teritorija, bet ir nusikaltimų padarymo būdas, pasirinktų aukų požymiai. Dėl to vertinant konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19 duomenis svarbu atsižvelgti ir į kitos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekstą, leidžiantį susidaryti platesnį nusikaltėliui, t. y. D. B., būdingo elgesio vaizdą. Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklaustas kaip įtariamasis D. B. neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, ir tik vėlesnių apklausų metu bei apklausiamas teisme prisipažino, jog užpuolė ir peiliu sužalojo jį vežusį taksistą S. J., tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio motyvų. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigęs, jog nužudė V. Š., vėlesnių apklausų metu pripažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau apklausiamas teisme jis vėl grįžo prie savo gynybinės versijos, kad V. Š. nenužudė. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šią nuteistojo gynybinę versiją įvertino ir motyvuotai paneigė. Pažymėtina ir tai, jog ekspertas Henrikas Daujotas atliko šioje byloje tyrimą bei pateikė specialisto išvadas ne tik dėl V. Š., bet ir dėl nukentėjusiajam S. J. padarytų kūno sužalojimų. Apklausiamas teisme ekspertas patvirtino, kad tiek nukentėjusiojo S. J., tiek mirusiojo V. Š. patirtų sužalojimų lokalizacija yra daugiau dešinėje pusėje, abiem atvejais nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos, todėl V. Š. sužalojimai galėjo būti padaryti analogiškomis aplinkybėmis kaip ir nukentėjusiajam S. J., t. y. D. B. sėdint automobilio keleivio sėdynėje už vairuotojo nugaros. Be to, ekspertas pabrėžė, kad duomenų, jog dešinė D. B. ranka yra neįgali, nėra, todėl ir dešine ranka pastarasis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus bei padaryti sužalojimus. Eksperto teiginius, jog nuteistasis D. B. peiliu galėjo smūgiuoti ir sužalojimus padaryti dešine ranka kategoriškai patvirtina nukentėjusiojo S. J. parodymai. 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. J., kuris dar ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino D. B. kaip asmenį, kuris jį taksi automobilyje sužalojo peiliu 2013 m. balandžio 26 d., parodė, kad užpuolikui smūgiuojant trečiąjį smūgį jis atsisuko ir pamatė užpuoliko veidą ir, kad smūgiuoti peiliu pastarasis mojosi dešine ranka (t. 5, b. 1. 182, 183). Be to, konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-266-19 konstatuota, kad padaryti V. Š. mirtį sukėlusį bendrinės miego arterijos sužalojimą, t. y. kaklo dešinės pusės durtinę-pjautinę žaizdą, pakanka ir nedidelės fizinės jėgos. Ši aplinkybė, įvertinus ją pirmiau nurodytų įrodymų kontekste, suponuoja pagrįstą išvadą, jog priešingai nei teigiama minėtoje konsultacinėje išvadoje, toks sužalojimas gali būti padarytas ir kairiarankio žmogaus pastarajam smūgiuojant dešine ranka. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog gynėjos pateikta konsultacinės išvados Nr. A-KI-266-19 duomenys yra prieštaringi, prielaidų pobūdžio, ir nei vieni, nei kartu su kitais bylos įrodymais nepaneigia nuteistojo D. B. kaltės įvykdžius BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose nustatytą nusikalstamą veiką. Dėl to jie negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Vertinant kitus gynėjos skundo argumentus, kuriais iš esmės ginčijamas ikiteisminio tyrimo išsamumas ir teismų atliktų įrodymų vertinimas, pateikiami argumentai apie pažeistą nuteistojo teisę į gynybą, pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, įrodymų vertinimas nėra pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėja skunduose žemesnės bei aukštesnės instancijų teismams ir pareiškime Generaliniam prokurorui ginčija būtent Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendyje analizuotų ir įrodymais pripažintų duomenų vertinimą, taip pat nurodo, jos manymu, padarytus BPK pažeidimus, dėl kurių jau buvo pasisakyta minėtuose procesiniuose sprendimuose. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad visos kitos gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis iš esmės ginčijamas ikiteisminio tyrimo išsamumas ir teismų atliktų įrodymų vertinimas, nurodoma apie pažeistą nuteistojo teisę į gynybą, buvo žinomos ir teismų jau ne kartą analizuotos, o tai, kad gynėja nesutinka su teismų procesiniuose sprendimuose atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nedaro jų naujomis. Gynėjos skunde teigiama, jog žemesnės instancijos teismas buvo šališkas, tačiau nenurodoma jokių konkrečių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti žemesnės instancijos teismo šališkumą. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų gynėjos skundą nagrinėjusios teisėjos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjusi teisėja pagal BPK 58 straipsnį nebūtų galėjusi jos nagrinėti. Vien ta aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismo teisėja priėmė nuteistajam D. B. nepalankų procesinį sprendimą ir nesutiko su gynėjos skunde nurodytais argumentais, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar išankstinis nusistatymas dėl skundo išnagrinėjimo. Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo. Nepaisant to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priimant procesinius sprendimus šioje baudžiamojoje byloje nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie konsultacinę išvadą Nr. A-KI-266-19, kurią pateikė nuteistojo D. B. gynėja advokatė Alfreda Pūkienė, tačiau ši išvada nei viena, nei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais neleidžia teigti, kad D. B. buvo nuteistas nepagrįstai ir yra nekaltas ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria atmestas gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. (B.) gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.