Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Aktiva Finance Group OU ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo dėl neapmokėtų paslaugų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. mix/547159/2021 (toliau - sutartis), pagal kurią UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo suteikti telekomunikacijų ir (ar) televizijos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo 24 mėnesius naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Serija TA Nr. 00555523286 matyti, kad pradinis kreditorius išrašė sąskaitą atsakovui 274,14 Eur sumai, kurią sudarė 273,91 Eur suma už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas ir paskaičiuoti 0,23 Eur delspinigiai. Sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į 273,91 Eur sumą 2022 m. liepos 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė ieškovė. Atsakovas apie teisių perleidimą informuotas 2023 m. balandžio 25 d. pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo 273,91 Eur skolos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad atsakovas sutartį sudarė su verslininku prisijungimo būdu su savo profesija ar verslu nesusijusiu tikslu, t.y. atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20, 25 dalys). Dėl to ši sutartis, teismo kvalifikavimu, yra vartojimo sutartis. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą, o vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas. Aiškinant vartojimo sutartis, yra taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad kaip ir kokias savo teises ginti renkasi pačios šalys. Pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Asmens parašas atlieka šias funkcijas: 1) patvirtina pasirašiusio asmens tapatybę; 2) patvirtina asmens valios išraišką; 3) susieja pasirašiusį asmenį su dokumento turiniu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, perėmusi reikalavimo teises į atsakovą iš pradinio kreditoriaus, savo reikalavimus grindžia 2021 m. rugsėjo 7 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. mix/547159/2021 ir 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra. Byloje pateikta ginčo sutartis nepasirašyta rašytiniu atsakovo parašu. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtą sutartį sudarė fiziniu būdu, ją pasirašant. Kadangi pradinis kreditorius yra paslaugas siūlantis bei teikiantis asmuo, įrodinėjimo našta šiuo klausimu tenka ieškovei, perėmusiai reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka 2024 m. vasario 1 d. teismo posėdyje ir paaiškėjus, kad byloje trūksta ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kreipėsi į ieškovę, prašant pateikti duomenis, kaip buvo vykdoma sudaryta UAB „Bitė Lietuva“ ir R. P. ginčo sutartis, nurodyti ir pateikti duomenis apie sutarties vykdymą ir kokiu būdu buvo apmokamos paslaugos, pateikti paslaugų apmokėjimo duomenis. Taip pat teismas laikė, kad teismui turi būti pateikti duomenys, ar ginčo sutartis, ar kokios sąlygos iki jos pasibaigimo buvo keistos, o jei buvo keistos, tai nurodyti kokia tvarka apie jų pakeitimą buvo informuotas vartotojas. Teismas vertindamas tai, kad atsakovas nurodė, jog ginčo sutartį sudarė fiziniu būdu ją pasirašydamas, įpareigojo ieškovę pateikti ginčo sutartį su atsakovu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad apie pareigą pateikti minėtus įrodymus ieškovė buvo informuota teismo pranešimu, nustatant dviejų savaičių terminą duomenims pateikti ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą (2024 m. vasario 23 d.), pasiūlydamas ieškovei iki nurodytos teismo posėdžio datos pateikti teismui trūkstamus įrodymus, įvardintus protokolinėje nutartyje, todėl laikytina, kad teismas įvykdė pareigą patikslinti/paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), o ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) nepateikė jokių kitų įrodymų, nei pateikti ieškinyje, patvirtinančių jos teiginį, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ir buvo vykdoma. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas sutartį pasirašė, ar kad sudarė nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sutartį (CK 6.228⁷ straipsnis), ir buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, jam aiškiai ir suprantamai suteikta vartotojui CK 6.228⁷ straipsnyje nurodyta informacija, be kita ko, informacija apie pagrindines paslaugos savybes, paslaugų kainą ir pan. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo sutartyje, sudarytoje 2021 m. rugsėjo 7 d., atsakovo asmens tapatybė buvo nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tą, kuri nebegaliojo jau nuo 2020 m. liepos 23 d., nes byloje esanti pateikta atsakovo asmens tapatybės kortelė, pagal kurią teismas teismo posėdyje nustatė atsakovo R. P. tapatybę, patvirtina, kad atsakovui tą dieną buvo išduota nauja tapatybės kortelė su nauju Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, byloje gavusi atsakovo atsiliepimą, jokių papildomų dokumentų ar prašymų neteikė, savo ieškinio dalyko ar pagrindo netikslino, procese liko pasyvi. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus argumentus bei rašytinius įrodymus, matyti, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų/paneigtų šalių nurodytas aplinkybes dėl sutarties (ne)sudarymo, įsipareigojimų (ne)vykdymo, todėl neaiškios aplinkybės kaip buvo sudaryta ginčo sutartis ir kodėl ginčo sutartis nėra pasirašyta.

Kaip teismas jau pažymėjo, atsakovą teismas laiko vartotoju šioje byloje. Pagal reiškiamą ieškinį ginčas yra aiškiai turtinio pobūdžio. Ieškovui, kuris procese turi visas pradinio kreditoriaus teises ir pareigas, nepateikus duomenų kokios įmokos buvo sumokėtos, kaip buvo vykdoma sutartis, jei įmokos buvo mokėtos, kokia tvarka jos buvo paskirstomos ir įskaitomos, taip pat nepateikus duomenų kokiu pagrindu atsakovui buvo išrašyta 273,91 Eur sąskaita, ieškinys negali būti laikomas įrodytu. Teismo vertinimu, pradinis kreditorius, kaip verslininkas, teikiantis telekomunikacines paslaugas vartotojams, tokių duomenų negali neturėti, tačiau tokių duomenų teismui nepateikus aplinkybės apie skolos neapmokėjimą negali būti laikomos įrodytomis.

Įvertinus įrodymus ir jų visetą, šioje byloje laikytina nustatyta, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio dalyką, neįrodė, kad atsakovas ir pradinis kreditorius sudarė ginčo sutartį, tomis sąlygomis, pagal UAB „Bitė Lietuva“ atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 273,91 Eur skolą dėl neapmokėtų paslaugų, 49,30 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas atmestinas visa apimtimi, nes yra neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl priimant sprendimą jos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Aktiva Finance Group OU ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo dėl neapmokėtų paslaugų atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.