- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- eA-269-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02120-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- R. S.
- Pareiškėjas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui R. S. dėl materialinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti Departamentui iš atsakovo R. S. (toliau – ir atsakovas) 392,44 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant įvertinti atsakovo (vyriausiojo patrulio) veiksmus tyčia sugadinant Departamento turtą – šarvinę liemenę. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. birželio 25 d., priėmus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-49 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas, 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apskr. VPK persirengimo patalpose peiliu perdūrė ir sugadino jam išduotą policijos šarvinę liemenę sudarančias dalis – šarvinės liemenės įmautę ir balistinį paketą. Atsakovas tai padarė savo iniciatyva. Savo paaiškinime atsakovas nurodė, kad manė, jog liemenė peiliu nebus perdurta ir po smūgio liks nesugadinta. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnas privalėjo suprasti, jog tyčia gadinti, atlikti eksperimentų su jam tarnybai išduotomis priemonėmis negalima, nes už tokius veiksmus galima drausminė ir materialinė atsakomybė.
2.2. Išvadoje konstatuota, kad atsakovas pažeidė Policijos ginkluotės apyvartos policijos įstaigose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-972, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20-V-610, įtvirtintus reikalavimus ir tokiu būdu tyčia padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas pateiktame paaiškinime ir 2020 m. birželio 22 d. telefonu informavo, kad ketina geranoriškai atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, tačiau vėliau kategoriškai nesutiko.
2.3. Kauno apskr. VPK, gavęs Išvadą, 2020 m. birželio 30 d. atsakovui nurodė iki 2020 m. liepos 30 d. atlyginti Departamentui padarytą materialinę žalą, į Departamento banko sąskaitą pervedant 392,44 Eur. Taip pat atsakovui išaiškinta susitarimo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis sudarymo galimybė. Atsakovas sutiko sudaryti minėtą susitarimą. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl padarytos žalos atlyginimo išdėstymo dalimis Nr. 20-IL-39364 (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. atlyginti žalą.
2.4. Tačiau nustačius, kad atsakovas nevykdo Susitarimo, jam el. laiškais buvo primenama apie sudarytą Susitarimą, Kauno apskr. VPK 2021 m. gegužės 7 d. pranešimu atsakovas dar kartą buvo informuotas apie būtinybę vykdyti Susitarimą. Policijos dokumentų valdymo sistemoje kitam pareigūnui buvo suformuluota užduotis supažindinti atsakovą su minėtu pranešimu. Atsakovas atsisakė susipažinti pasirašytinai ir nurodė, kad pinigų už liemenę nemokės, kadangi ji buvo netinkama („brokuota“). Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovui buvo sudarytos sąlygos atlyginti žalą, sudarytas Susitarimas, tačiau jis vengė vykdyti Susitarimą, ignoravo visus pranešimus ir priminimus. Atsakovui vengiant atlyginti žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad nesutinka su Departamento prašymu, kadangi jam už tarnybinį nusižengimą buvo paskirtos trys nuobaudos, nors galėjo būti skiriama tik viena.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
5. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad prašoma atlyginti turtinė žala atsirado dėl atsakovo – vyriausiojo patrulio neteisėtų veiksmų, kadangi jis tyčiniais veiksmais sugadino policijos šarvinę liemenę darbo vietoje.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Statuto 43 straipsnio 3–6 straipsnius, pažymėjo, kad tuo atveju, kai pareigūnas gera valia šalių susitarimu jo padarytos žalos natūra ar pinigais neatlygina, statutinei įstaigai atsiranda pareiga ne teismo tvarka priimti sprendimą išskaičiuoti žalos atlyginimą iš žalą padariusio pareigūno darbo užmokesčio. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui atsisakius ir vengiant atlyginti žalą pagal Susitarimą, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo. Tai patvirtina, kad buvo pažeista Statuto 43 straipsnyje įtvirtinta materialinės žalos atlyginimo ne teismo tvarka procedūra statutinį pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuoti materialinės žalos atlyginimą iš statutinio pareigūno darbo užmokesčio. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
III.
8. Pareiškėjas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei Departamento prašymą patenkinti.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:
9.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį, kuris iki 2019 m. sausio 1 d. buvo taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalis dėl žalos atlyginimo statutiniam valstybės tarnautojui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatomi aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (tarnautojas neteisėta kalta veika padarė tiesioginę materialinę žalą įstaigai) ir jis žalos neatlygina savo noru, o nuostata, kad sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, nustato naikinamąjį terminą, kuriuo nepasinaudojus, žalos atlyginimas neteismine tvarka (išskaitymas iš tarnautojo darbo užmokesčio vidaus administravimo tvarka) nebegalimas ir žala gali būti ieškoma teismine tvarka. Ši teisės nuostata aiškintina kaip alternatyva žalos išieškojimui teismine tvarka, ji yra apribota galimos išieškoti žalos dydžiu ir naikinamuoju terminu. Pareiškėjas teigia, kad statutinei įstaigai įstatymo leidėjas suteikė teisę išskaičiuoti padarytą žalą iš pareigūno darbo užmokesčio, taip supaprastindamas žalos atlyginimo procedūrą, bei nustatė ribojimus pasinaudoti šia teise. Tačiau tai negali būti laikoma privaloma ikiteismine žalos išieškojimo tvarka, kuria nepasinaudojus prarandama galimybė kreiptis į teismą. Toks reguliavimas yra pagrįstas, kadangi siekiant gauti nedidelės žalos atlyginimą, išvengiama ilgai trunkančio teismo proceso, statutinė įstaiga skatinama operatyviai reaguoti į jai padarytą žalą, nustatyti kaltus asmenis, o to nepadariusi gali kreiptis į teismą. Priešingai aiškinant aptariamą teisės normą, susidarytų situacija, kai teisė atgauti padarytos žalos atlyginimą būtų ribojama trejų mėnesių terminu, o ne bendru trejų metų ieškinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 15 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu būtų paneigta galimybė statutinei įstaigai atgauti žalos atlyginimą esant sudėtingoms situacijom, kai žala padaroma sunkiai „atsekamais“ veiksmais, padaroma grupės pareigūnų, kurių kiekvieno kaltė turi būti įvertinta.
9.2. Vadovaujantis Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdama sprendimą išskaičiuoti žalą iš pareigūno darbo užmokesčio, statutinė įstaiga turėtų teikti pirmenybę žalos atlyginimui gera valia, šalių susitarimu. Laikantis pozicijos, kad nepasinaudojus Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe išieškoti žalą iš pareigūno darbo užmokesčio, statutinė įstaiga praranda galimybę kreiptis į teismą, būtų ženkliai apribota minėtame straipsnyje įtvirtinta sąlyga leisti atlyginti žalą geranoriškai, šalių susitarimu. Tokiu atveju, pareigūno ir statutinės įstaigos susitarime nustatytas žalos atlyginimo terminas negalėtų viršyti trijų mėnesių nuo žalos paaiškėjimo dienos. Taip pat pareigūnui vengiant vykdyti susitarimą, delsiant jį pasirašyti dėl pateisinamų, arba nepateisinamų priežasčių, statutinė įstaiga prarastų galimybę ne tik išskaičiuoti žalą iš darbo užmokesčio, bet ir galimybę atgauti žalos atlyginimą teismine tvarka, t. y. teisė kreiptis į teismą galėtų priklausyti tik nuo žalą padariusio pareigūno veiksmų.
9.3. Kauno apskr. VPK laikėsi Statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostatos ir pasiūlė atlyginti žalą gera valia, sudarydamas pareigūnui palankias sąlygas. Atsakovas sutiko pasirašyti Susitarimą, tačiau dėl jo kasmetinių atostogų konkrečios susitarimo sąlygos buvo aptartos 2020 m. rugsėjo 23 d. Kreiptis į teismą buvo nuspręsta tik nustačius, kad atsakovas piktybiškai vengia vykdyti Susitarimą, tai paaiškėjo praėjus metams nuo žalos paaiškėjimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino Departamento teisės gauti padarytos žalos atlyginimą situacijoje, kuri susiklostė dėl atsakovo apsisprendimo nevykdyti Susitarimo. Tokios situacijos pateisinimas neatitinka sąžiningumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo turtinės žalos, kurią Departamentas kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, sugadinant jam išduotą policijos šarvinę liemenę, atlyginimo priteisimo.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, kuris nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus (Statuto 1 str.).
12.1. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.
12.2. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka įtvirtinta Statuto 43 straipsnyje – šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pažymėtina, kad statutinei įstaigai padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru (Statuto 43 str. 3 d.).
12.3. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad jei pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaičiuojamas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, kai buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaičiuojama suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl statutinei įstaigai padarytos žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
12.4. Statuto 43 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaičiavimo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Savo ruožtu pareigūnas, nesutinkantis su jį į pareigas skiriančio asmens sprendimu dėl statutinei įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį (Statuto 43 str. 6 d.).
12.5. Vadovaujantis ankščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, statutiniai pareigūnai, pažeidę įstatymų reikalavimus (padarę žalos statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai), gali būti traukiami materialinėn atsakomybėn, savo neteisėta veika padarę tiesioginę materialinę žalą, privalo ją atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors statutinei įstaigai įstatymų leidėjas suteikė teisę išskaičiuoti padarytą žalą iš pareigūno darbo užmokesčio, tokiu būdu supaprastinant žalos atlyginimo procedūrą, tačiau ši procedūra negali būti laikoma privaloma ikiteismine žalos išieškojimo tvarka, kuria nepasinaudojus prarandama galimybė kreiptis į teismą. Vertintina, kad įgyvendinus aptartą supaprastintą tvarką gali būti išvengiama ilgai trunkančio teismo proceso, statutinė įstaiga skatinama operatyviai reaguoti į jai padarytą žalą, nustatyti kaltus asmenis, o to nepadariusi gali kreiptis į teismą. Ši teisės nuostata aiškintina kaip alternatyva žalos išieškojimui teismine tvarka, ji yra apribota galimos išieškoti žalos dydžiu ir naikinamuoju terminu.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apskr. VPK persirengimo patalpose savo iniciatyva peiliu perdūrė ir sugadino jam išduotą policijos šarvinę liemenę sudarančias dalis – šarvinės liemenės įmautę ir balistinį paketą. Departamento Finansų ir investicijų valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 20-G31985, atsakydamas į Kauno AVPK Imuniteto valdybos 2020 m. birželio 12 d. prašymą Nr. 5-G-7150, nurodė šarvinės liemenės komplekto dalių įsigijimo kainas: balistinis paketas – 293,17 Eur, įmautė – 99,27 Eur, atitinkamai šarvinės liemenės kaina – 392,44 Eur. Išvadoje konstatuota, kad atsakovas elgėsi neatsakingai ir tyčia sugadino jam tarnybai išduotą šarvinę liemenę ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pareiškėjui buvo siūloma atlyginti padarytą turtinę žalą. Išvadoje taip pat pažymėta, kad atsakovas 2020 m. birželio 22 d. sutiko atlyginti žalą, tačiau 2020 m. birželio 23 d. telefonu informavo, kad nesutinka atlyginti padarytos žalos.
14. Kauno AVPK 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20-IL-21517 informavo atsakovą apie priimtą Išvadą ir nustatytas aplinkybes dėl sugadintos šarvinės liemenės bei nurodė, kad iki 2020 m. liepos 30 d. neatlyginus padarytos žalos bus kreipiamasi į teismą dėl priverstinio žalos išieškojimo.
15. 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas el. laišku kreipėsi į atsakovą, siūlydamas atlyginti padarytą žalą, mokėjimus išdėstant dalimis – 6 mėn. po 60 Eur, paskutinį mėn. – 32,44 Eur. Atsakovas el. laišku su pasiūlymu sutiko.
16. 2020 m. gruodžio 1 d. Departamentas su atsakovu sudarė Susitarimą, pagal kurį atsakovas gera valia įsipareigojo atlyginti padarytą materialinę žalą ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių – atsakovas tyčia sugadino jam išduotos šarvinės liemenės dalis – balistinį paketą ir įmautę. Byloje taip pat nėra ginčo dėl jų vertės – 392,44 Eur. Šios aplinkybės ir šarvinės liemenės vertė taip pat nurodyta Susitarime, pagal kurį atsakovas gera valia įsipareigojo atlyginti atsakovui padarytą žalą. Tačiau byloje vertinama, ar pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą materialinę žalą yra teisėtas ir pagrįstas.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista materialinės žalos atlyginimo išieškojimo procedūra, nustatyta Statuto 43 straipsnio 4 dalyje, neteisėtai atmetė pareiškėjo skundą.
19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta supaprastinta tvarka taikytina įstaigai, siekiant operatyviai atlyginti jai padarytą žalą neteismine tvarka. Tačiau ši tvarka, kurioje taip pat įtvirtintas trejų mėnesių terminas, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti laikoma privaloma ikiteismine žalos išieškojimo tvarka, kuria nepasinaudojus iš įstaigos bus atimta fundamentali teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių argumentų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju aktualus būtent trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Aiškinant aptariamą Statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostatą priešingai, būtų nepagrįstai pažeidžiama / ribojama statutinės įstaigos (šiuo atveju – Departamento) teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo teismine tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus, pažymi, kad jie yra nesusiję su nagrinėjama byla – nors atsakovas teigė, kad jam už tarnybinį nusižengimą buvo paskirtos trys nuobaudos, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialinės žalos atlyginimo, o ne dėl atsakovui taikytų nuobaudų pagrįstumo. Todėl spręstina, kad šie argumentai nekeičia šiame sprendime daromų išvadų ir detaliau dėl jų nepasisakoma.
21. Remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu (žr. nutarties 12–12.5 p.), nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. nutarties 13–16 p.) ir padarytomis išvadomis (žr. nutarties 18–20 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos būtinosios sąlygos civilinei kilti, t. y. turtinė žala, jos padarymo aplinkybes, žalą padaręs asmuo (atsakovas) ir priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (ABTĮ 147 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą patenkinti.
Priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo R. S. 392,44 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus ir 44 euro centų) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.